Termografija – į pagalbą energijos taupymui

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Šildymo prietaisas prie stiklo

Nauja architektūrinė mintis bei po jos sekęs stiklinių pastatų bumas kelia papildomų reikalavimų šildymo sistemų įrengimui: reikia rasti tokius sprendimus, kurie atitiktų ir šilumos specialistų, ir architektų reikalavimus.

Šildymo prietaisas prie stiklo neturėtų pakenkti sumanytai architekto idėjai. Patalpoje iš stiklo šildymo prietaisas matomas iš abiejų pusių: iš vidaus ir iš lauko. Kartais vaizdas iš laiko būna net svarbesnis, bet ir vaizdas iš vidaus į vaizdingą panoramą ar gamtos peizažą jokiu būdu neturi būti sudarkytas.

Akivaizdu, kad tokia architektūrinė mintis reikalauja naujų šildymo technologijų, kadangi šilumos nuostoliai per stiklą žymiai didesni, nei per sieną, turinčią įprastą langą. Tuomet koks gi prietaisas tiktų prie stiklo sienos?

 

Plieninio ir konvektorinio tipo radiatoriai

Palyginkime du plačiausiai paplitusius sprendimus: įprastus plieninius radiatorius (paprastai matome vien tik baltus) ir konvektorinio tipo radiatorius (konvektorius).

 

Pirmasis variantas yra visai netinkamas sprendimas prie stiklinių vitrinų dėl dviejų priežasčių: radiatoriai veikia spinduliavimo principu, jų paviršiaus temperatūra yra aukšta, ypač šaltu žiemos periodu. Kuo šaltesnis lauko oras, tuo aukštesnė paviršiaus temperatūra, ir tuo daugiau šilumos išspinduliuojama per stiklą (iki 25-30 proc.), jos nesulaiko net specialiai įrengti ekranai. Antroji priežastis – dizainas; apie gražų interjero sprendimą čia nebelieka net kalbos, o architekto sumanymas lesiti gerėtis atsiveriančiu už lango vaizdu lieka neišpildytas.

 

Deja, radiatorių pasirinkimą dažniausiai lemia atsainus požiūris ir/ar mažos investicijos patrauklumas (ypač komercinėje statyboje), o tai eksploatavimo eigoje vartotojui pavirsta į išties dideles išlaidas.

 

Teisingas sprendimas – žemi konvektoriai, o išrankiam ir reikliam klientui – į grindis įleidžiami konvektoriai. Tai beveik nepastebimi, bet specialios mažo vandens tūrio technologijos dėka efektyvūs prietaisai. Būdami net ir kompaktiškų matmenų, jie, skirtingai negu radiatoriai, verčia orą cirkuliuoti ratu, ir taip sudaro patikimą užtvarą nuo lango plokštumos krintančiam šalto oro srautui, užkerta kelią didžiulių langų rasojimui patalpose bei užtikina jaukią temperatūrą. Jų paviršiaus temperatūra yra kur kas žemesnė nei radiatorių ir niekad neviršija 43oC, net kai šilumnešio temperatūra siekia 90oC. Tai atitinka ES keliamus saugumo ir higienos reikalavimus, kurie yra vienodi visose ES šalyse. Bet svarbiausia, kad išvengiama šilumos išspinduliavimo ir praradimo per stiklą pavojaus.

 

Infraraudonųjų spindulių matavimas – termografija

Gyventojų ir nuomininkų interesai bei grėsmingai augančios šilumos energijos kainos verčia ieškoti efektyvių šilumos taupymo, nuostolių nustatymo ir jų mažinimo priemonių. Vienas perspektyviausių šilumos nuostolių nustatymo būdų yra infraraudonųjų spindulių matavimas – termografija. Termografiniu tyrimu galima nustatyti visus pastatų šildymo sistemos trūkumus, taip pat ir įvertinti abiejų minėtų šildymo prietaisų tipų efektyvumą.

 

Tyrimui naudojamas termovizorius fiksuoja infraraudonųjų spindulių intensyvumą, jį performuoja į elektrinius signalus ir lygina jį su temperatūrų etalonu. Analizuojant prietaiso atmintyje išsaugotą vaizdą (termonuotrauką), galima tiksliai įvertinti esamą padėtį. Pasitelkus termoviziją, toks dviejų skirtingų konstrukcijų šildymo prietaisų išspinduliuojamos per lango stiklą šiluminės energijos tyrimas buvo atliktas Vilniuje 2006-2007 m. žiemą vasario mėn. Termografinės diagnostikos metu buvo nustatyti temperatūros pasiskirstymai stiklo fasaduose ir gauti šilumos srauto vaizdai.

 

Ką šis tyrimas atskleidė:

Radiatorių atveju žymi išspinduliuojamos šilumos dalis prarandama per lango stiklą.

Per lango stiklą konvektoriaus išspinduliuojamos šilumos termo termovizorius nefiksuoja.

 

Turbūt neverta ir kalbėti apie estetinį šių abiejų sprendimų palyginima. Termovizinės nuotraukos – tai faktus fiksuojantys dokumentai, kuriuos galėtų turėti visi būsto šeimininkai. Be pastato termonuotraukų neturėtų būti perkamas nė vienas butas ar namas. Juk būtent termonuotraukose galime tiksliai pamatyti, ar kokybiškai apšiltintas pastatas, ar parinkti energiją taupantys radiatoriai, juk nuo to priklauso ir pastato eksploatacijos išlaidos.

 

Termonuotraukos ir pastato energetinis pasas

Šiandien toks reikalavimas kai kam gal ir atrodo nerealus, bet, įstojus į Europos Sąjungą, kur termonuotraukos ir pastato energetinis pasas (įvertinimas), apibūdinantis jo šilumines savybes, yra privalomas kiekvienam statiniui, tai tampa būtinybe. Pavyzdžiui, Danijoje privaloma turėti tokį dokumentą, be to, jis perrašomas po kiekvieno remonto ar parduodant namą. Estijos gyventojai, sudarydami būsto pirkimo – pardavimo sutartį, nurodo, kada buvo atlikti įsigyjamo turto termoviziniai tyrimai.

 

Rusijoje prieš pora metų taip pat priimtas įstatymas, įpareigojantis statytojus atlikti naujų pastatų termovizinius tyrimus. Lietuvoje statybų inspektoriai taip pat reikalauja naujai priduodamų statybos objektų termovizinės analizės ar varžų tyrimo. Artimoje ateityje ir Lietuvoje visi parduodami ar nuomojami pastatai bus vertinami pagal energijos imlumą.

Nors konvektoriai ir kažkiek brangesni už įprastinius plieninius radiatorius, tačiau neabejotini jų privalumai kompensuoja kainos skirtumą. Kažkodėl tarp statybininkų dažnai vyrauja išankstinė nuostata, jog klientui geresnėmis estetinėmis ir techninėmis savybėmis pasižyminčių prietaisų nereikia, tarsi klientas bus nepajėgus arba nenorės už juos sumokėti brangiau. Taip stiklinės sienos teikiami privalumai dažnai lieka neišnaudoti, o interjeras sugadintas. Deja, baigtame statyti name klientui pačiam kažką pakeisti jau labai sunku, nors įmanoma.

 

Tuose pastatuose, kuriuose statybos eiga bei apdaila “iki rakto” kruopščiai rūpinasi aukštos kvalifikacijos architektas, arba darbus atlieka statybinės įmonės, kurios rūpinasi savo įvaizdžiu, taigi tuo pačiu ir pastatų kokybe, tokių klaidų beveik nepasitaiko. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tik architekto ar dizainerio kaprizas, iš tikrųjų garantuos profesionalų ir efektyvų sprendimą bei palengvins finansinę naštą eksploatacijos metu naudotojui.