Šlaitinių stogų šiltinimo sprendimai

Stogų konstrukcijos ir jų įrengimas

Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdintieji) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai.

Šiltinamosios izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar skirstomi į apšiltintus, kai po jaisįrengiamosšildomos patalpos, ir neapšiltintus, kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės.

Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose montuojamas tarp gegnių. Mažiausias šiltinamosios izoliacijos storis tarp gegnių – 200 mm. Jei gegnės žemesnės, jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, t. y. iš pastato vidaus, ant gegnės tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios ant pritvirtintos polietileno plėvelės prikalami mediniai tašeliai ar metaliniai profiliuočiai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipskartonio plokštės, medinės dailylentės ar pan.). Tarpas tarp tašelių ar profiliuočių užpildomas 50 mm storio šiltinamąja izoliacija.

Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą skiriami du šlaitinio stogo įrengimo būdai: kai hidroizoliacijai naudojama vandens garams laidi plėvelė (dar vadinama difuzine) ir vandens garams mažai laidi plėvelė. Šlaitiniuose stoguose su vandens garams mažai laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis apskaičiuojamas, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Stogui vėdinti karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus).

Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Jo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe: karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi – grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių ir banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida padidina sąnaudas. Kad į stogą pro kraigą nepatektų lietaus vandens, sniego ar teršalų, į jį reikia dėti specialius įdėklus. Šlaitinių stogų, apšiltintų mineraline vata ar polistireniniu putplasčiu, dangoms gali būti naudojamos keraminės ir cementinės čerpės, skardos, lakštai su užkaitinėmis jungtimis, banguotieji cemento lakštai, mediniai gontai ir kt.

Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu, jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogo šiltinamosios izoliacijos storį reikia padidinti, kad ji atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Padidintas sandarumas užtikrina, kad pastatų konstrukcijos bus energiškai efektyvios.

Palėpės šiltinimas

Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šiltinamosios izoliacijos sluoksnio tarp gegnių nereikia. Stogo konstrukcija tampa paprasta, t. y. naudojama tik hidroizoliacija, virš jos suformuotas oro tarpas ir stogo danga.

Šiltinimo sluoksnis įrengiamas ant perdangos. Svarbu užtikrinti, kad į vientisą sluoksnį būtų patikimai sujungti šiltinamosios izoliacijos sluoksniai ant perdangos ir ant išorės sienos.

Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šiltinamosios izoliacijos plokštes perdengdami dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių. Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes. Bendras šiltinamosios izoliacijos storis turėtų būti apie 250–300 mm.
Jei perdanga, virš kurios šiltinama, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, šiltinamosios izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių. Tais atvejais, kai plyšiai tarp perdangos plokščių neužtaisyti, tikslinga ant perdangos plokščių, prieš įrengiant šiltinamosios izoliacijos sluoksnį, pakloti orui mažai laidų sluoksnį, pavyzdžiui, iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Jei perdanga yra medinė, iš vidinės pastato pusės, prieš įrengiant šiltinamosios izoliacijos sluoksnį, turime prie perdangos sijų pritvirtinti vandens garų ir oro izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Ypač svarbu apsaugoti šiltinamosios izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.
Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. m, tai viename ir kitame pastato gale esančios angos turi būti ne mažesnės nei 40×40 cm.

Šlaitinių stogų šiltinimo medžiagų įvairovė

Šiltinant šlaitinius stogus dažniausiai naudojamos labiausiai paplitusios izoliacinės medžiagos – mineralinė vata ir polistireninis putplastis. Tačiau jau yra ir alternatyvų, viena iš kurių – celiuliozės vata. Besiūlis šiltinimo sluoksnis slėginiais aparatais suformuojamas iki suspaustos pagalvės konsistencijos ir faktiškai nepalieka jokių galimybių atsirasti šalčio tilteliams per lakštų ar ritinių sandūras. „Vaikščiojant“ gegnėms, celiuliozės vata turi savybę vėl prisiglausti prie konstrukcijos. Konstrukcijoje atsiradusi drėgmė greitai pasišalina. Pavyzdžiui, +15 °C ir aukštesnėje temperatūroje 10 cm sudrėkęs sluoksnis išdžiūsta per 3–4 dienas.

Paruošti stogą šiltinti šia izoliacine medžiaga nėra sudėtinga. Tiesiog reikia suformuoti uždarą ertmę tarp difuzinės plėvelės viršutinėje gegnių pusėje ir garo izoliacinės plėvelės vidinėje gegnių pusėje. Tada kas 20–30 cm sutvirtinti garo plėvelę tašeliais ar profiliuočiais, prie kurių ateityje bus galima tvirtinti apdailą. Už sutvirtintos garo plėvelės galima pūsti celiuliozės vatą, technologines skyles užklijuojant specializuota juosta.

Pagrindinės stogų šiltinimo klaidos

Pirmiausia reikėtų žinoti, kad šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus. Tam reikia įrengti oro patekimo angas stogo karnize ir oro išėjimo angas stogo viršuje, prie kraigo.
Antra labai dažna šlaitinių stogų įrengimo klaida – neteisingai naudojamos plėvelės apsaugai nuo vėjo ir hidroizoliacijai.
Paprastai stogo įrengimo klaidos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, o gerokai vėliau, kartais tik po žiemos ar net ir po kelių žiemų. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo. Tik teisingai įrengtas stogas bus ilgaamžis ir nereikalaus ypatingos priežiūros.

Parengta pagal UAB „Paroc“, UAB „Gera vata“ ir Polistireninio putplasčio asociacijos medžiagą

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.