Šiltinimo medžiagos klijavimas

Paruošiant klijus sausas mišinys sumaišomas su vandeniu, leidžiama pastovėti iki 10 minučių ir darkartą gerai išmaišoma plaktuvu.
Taikant viso ploto metodą, klijai tepami mišinio šukomis ant kitos 10x12cm plokštės pusės. Šis metodas taikomas tik visiškai tiesios sienos atveju, nes, dirbant šiuometodu, plokščių nebegalima išlyginti pagrindo paviršiaus atžvilgiu. Plokščių vata visada turi būti iš kitos pusės 100% padengta klijais.

Kraštinės padėties metodo atveju mišinio juosta dedama ant kitos plokštės pusės krašto ir keletas apie 10 cm skersmens kauburėlių viduryje (paprastai 2-3). Po spraustukais neturi būti erdvės, neužpildytos mišiniu. Šio metodo atveju šiltinimo sistemą pagrindo atžvilgiu galima šiek tiek paslinkti.

KIEKVIENA PLOKŠTĖ PAGAL VISĄ JOS PERIMETRĄ TURI BŪTl PRIKLIJUOTA PRIE PAGRINDO, TAIP PAT MAŽESNIO DYDŽIO SUPJAUSTYTOS PLOKŠTĖS.

Plokštės kraštai neturi būti ištepti klijais. Jei spaudžiant plokštę prie sienos klijai išsilieja už krašto, juos reikia nedelsiant pašalinti. Negalima pamiršti nuvalyti mišinio likučius taip pat nuo kampinių plokščių tarpų.

Jei klijai kauburėliais nededami, plokštės kraštai gali užsiriesti ir plokščių sujungimo vietoje gali atsirasti plyšiai. Jei klįjų juosta nededama ant kitos plokštės pusės krašto, gali atsirasti plokštės vidurio įdubimas ir taip pat plyšiai. Reikėtų taip pat lotu (gulsčiuku) visą laiką tikrinti paviršiaus vertikalumą, o matuokle (liniuote) – tiesumą.

Klijuojant šiltinimo plokštes tuo pačiu metu instaliuojami ir palangių iš lauko pusės kronšteinai, nes vėliau juos pritvirtinti yra sunkiau. Taip pat atitinkamose jungimo vietose tuo metu instaliuojami bitumo ir poliuretano tarpikliai. Kad tarpikliai brinkdami neišjudintų šiltinimo plokštės iš savo vietos, galima plokštę laikinai pritvirtinti spraustuku arba prikalti vinimi prie pagrindo, kol klijai išdžiūs.
vatos-klijavimas5

Plokštės klojamos šalia viena kitos, be tarpelių užpildymo priemonės. Plokštės prie pagrindo prispaudžiamos taip, kad mažiausiai 40% jos viso ploto būtų padengti klijais. (Išimtį sudaro plokščių vata (20cm pločio, 120cm ilgio – nuopamatu.lt), kurios klijuojamoji pusė turi būti padengta visu 100%). Spausti reikia gana smarkiai, kad sukibimas būtų geras. Prispaudus plokštę patartina ją šiek tiek pastumti, norint pažeisti klijų paviršiųje galinčią susidaryti plėvelę.
 
Šiltinimo plokštės klojamos horizontaliai ilgesniąja, 1 m kraštine. Kitaip kloti neleistina. Klojant šiltinimo plokštes neturi atsirasti skersinių plyšių. Plokštės turi būti susietos lygiai kaip klojant plytų sieną, pradedant nuo apačios ir atsižvelgiant į pastato vertikaliuosius ir horizontaliuosius kampus (pvz., iš pastato išsikišančių detalių ar priestatų atveju).
Kampuose plokštės galas paliekamas išsikišęs, kuris vėliau smulkiai dantytu pjūklu (vatos peiliu) ir pasinaudojant liniuote tiksliai nupjaunamas.

Tarpeliai užpildomi tos pačios šiltinimo medžiagos juostelėmis, kurios užpildo plyšius. Plyšių užpildu galima naudoti ir tam tikslui pritaikytas poliuretano putas, tačiau reikia stebėti, kad putos užpildytų ne tik atviro plyšio paviršių, bet ir visąjo gilumą. Plyšius užpildyti armavimo mišiniu yra draudžiama.

Paviršių iš specialios medžiagos (akytojo betono su plytomis) sujungimo vietose neturi būti išilginio šiltinimo plokščių plyšio. Išilginio šiltinimo plokščių plyšio taip pat neturi būti virš prie pagrindo pasitaikančių pakopų. Pagrindo linija ir šiltinimo plokštės linija turi būti paslinktos per 10 cm.

Angų kampuose neturi atsirasti skersinių plyšių. Plokštę reikia pjaustyti taip, kad kraštinės ilgis būtų ne mažesnis nei 10 cm. Be langų tas pats galioja ir VISOMS kitoms angoms, taip pat nišoms.

Polistireno plokštės neturi būti pageltusios nuo UV spindulių. Jei tai pastebėsite, paviršių nušlifuokite ir pašalinkite dulkes.
Plokštes reikia kloti tiesiai. Jei jos klojamos nelygiai, yra įdubusios ar sulinkusios, gali atsirasti plyšiai ir apdailos struktūroje bus nelygumų.