Pastatų šiltinimas ekologiška ekovata

Ekovatos apibūdinimas

Tai visų tipų pastatams šiltinti naudojama ekologiškai švari šilumos izoliacijos medžiaga, gaminama iš medžio plaušo, pridedant chemiškai nelakių organinių junginių – boro rūgšties bei borakso, kurie į atmosferą neišskiria kenksmingų medžiagų. Tyrimais įrodyta, jog boro rūgšties druskos visiškai negaruoja, o pati rūgštis garuoja esant 100°C temperatūrai, kuri eksploatuojant pastatą taip aukštai nepakyla. Dėl šios priežasties šiltinti būstą ekovata gali rinktis alergiški ar plaučių ligomis sergantys žmonės.

Ekovatos savybės

Ši pastatų šiltinimo medžiaga ne tik atitinka visus šilumos izoliacijos medžiagoms keliamus reikalavimus, bet ir iš kitų tradicinių šiltinimo medžiagų išsiskiria savo unikalių savybių deriniu. Taigi glaustai ir išsamiai apie jas.

Efektyvi šilumos izoliacija. Viena svarbiausių ekovatos savybių yra mažas laidumas šilumai, kurį apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ =0,038 W/mK (kuo šis koeficientas mažesnis, tuo geresnėmis izoliacinėmis savybėmis medžiaga pasižymi). Apšiltinus pastatą šia vata, ne tik sumažės išlaidos būsto šildymui žiemą, bet ir nereikės rūpintis patalpų kondicionavimu vasarą.

Ekovata atspari drėgmei. Ekovata nekaupia drėgmės, t.y. atsiradusį drėgmės perteklių ji absorbuoja neviršydama natūralios medienos sorbcinės drėgmės kiekio. Rezultatas – nepageidaujamos kondensacinės drėgmės išvengimas pastatų atitvarinėse konstrukcijose. Kadangi smulkiaplaušė ekovatos struktūra drėgmės nekaupia, todėl apšiltinant būstą nebūtina naudoti garą izoliuojančių plėvelių.

Ekovata atspari ugniai. Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Ji nedega, nesilydo, o kilus gaisrui lėtai rusena, kartu pristabdydama medinių konstrukcijų degimą. Šią išskirtinę savybę suteikia medžiagos sudėtyje esančios boro ir borakso druskos, kurios įkaitusios išskiria kristalizacinę drėgmę ir tokiu būdu slopina deguonies patekimą į degimo vietą. Dar vienas ekovatos privalumas yra tas, kad degdama ji neišskiria nuodingų medžiagų į aplinką.

Biologinis atsparumas. Boro junginiai saugo ekovatą ir pastatą nuo grybelinių ligų, neleidžia veistis vabzdžiams bei graužikams. Tad medinėms konstrukcijoms, kurios tiesiogiai liečiasi su ekovata, nebūtini antiseptikai.

Sandarus užpildymas. Smulkios struktūros ekovata gerai užpildo net ir mažiausias konstrukcijų ertmes ar nelygumus. Taigi, pasirinkus šią ekovatą pastatui šiltinti, nereikės sukti galvos dėl medžiagos matmemų.

Ilgaamžiškumas. Pasak užsienio ir Lietuvos specialistų, teisingai eksploatuojant pastatą ekovata savo šilumos izoliacines savybes išlaiko daugiau nei 50 metų.

Šiltinimo ekovata būdai

Statinio konstrukcijas apšiltinti ekovata galima keliais būdais. Šlapiasis, arba drėgnasis, būdas dažniausiai naudojamas šiltinant vertikalias (tiek išorės, tiek vidaus) konstrukcijas. Išpurenta ekovata sumaišoma su vandeniu ir specialia įranga užpučiama ant šiltinamų paviršių: sienų, pertvarų ir pan. Šiuo būdu montuojamos ekovatos privalumai: geras sukibimas su dengiamu paviršiumi, puikiai užpildytos smulkiausios ertmės. Šlapiasis būdas itin patogus apšiltinant naujai statomus karkasiniui namus, taip pat senus medinius pastatus. Sausasis būdas rekomenduojamas, kuomet reikia užpildyti oro tarpus, esančius grindyse, sienose, pastogėse ar sunkiai pasiekiamose vietose. Užpildyti konstrukcijų tuštumas sausuoju būdu galima dvejopai: vatą supilant rankomis arba naudojant specialius mechanizuotus išpūtimo įrenginius.

Renkantis pastarąjį variantą, ekovata suslegiama iki reikiamo tankio, todėl nenusėda net ir po daugelio metų. Šiuo būdu galima dengti įvairius paviršius: medinius, metalinius, mūrinius ir kt. Klijavimo būdą verta rinktis, kai norima apšiltinti metalinius, gelžbetoninius ar kitų lubų paviršius iš apačios. Šis šiltinimo ekovata būdas labai panašus į šlapiąjį, skirtumas tik tas, kad ekovata drėkinama ne vandeniu, o vandens klijų mišiniu.

Belieka pridurti, jog dėl savo unikalių savybių bei mažų darbo jėgos sąnaudų ekovata pelnytai laikoma viena geriausių būsto šiltinimo medžiagų pasaulyje.