Pastatų sandarumo testas – vieniems jau privalomas, kitiems reikalingas

Kuriems namams sandarumo testas dar neprivalomas?

Kol kas sandarumo testas privalomas dar ne visiems statiniams. Tai priklauso nuo datos, kada gavote statybos leidimą. Jeigu dabar statotės namą, bet statybos leidimas jums buvo išduotas iki 2016 metų lapkričio 1 dienos, tai jūsų namas dar neprivalo atitikti A energinės klasės. Vadinasi, ir sandarumo testo dar galite nedaryti. Tiesa, pastato energinio naudingumo sertifikatą vis tiek jau privalėsite gauti. Tačiau jį išduodantis ekspertas vertins kitus rodiklius – langų, durų, sienų, stogo šiluminę varžą. Energinio naudingumo sertifikate bus nurodyta, kad namas atitinka geriausiu atveju tik B klasę. O štai ar jis sandarus, neprapučiamas vėjo, neišleidžiantis lauk šilumos, atsakymo negausite. Nebent neprivalomai užsisakysite tokį testą.

Jeigu statybos leidimas išduotas po 2016 metų lapkričio 1 dienos, tai jūsų namas privalės atitikti jau A energinę klasę. Taigi ir sandarumo testo neišvengsite.

Sandarumo testas bus privalomas ir tuo atveju, jeigu statybos leidimą gavote iki 2016 m. lapkričio 1 dienos, bet patys norite ir siekiate, kad jūsų namas jau atitiktų A klasės arba aukštesnius reikalavimus.

Kas atlieka sandarumo testą?

Lietuvoje kol kas yra tik septynios pastatų sandarumo bandymų akredituotos laboratorijos, atitinkančios reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 9972:2015 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Ventiliatorinis slėgių skirtumo metodas“. Kaip sako vienoje iš jų dirbantis Gediminas Grakauskas, šia veikla šalyje verčiasi ir daugiau įmonių, bet jų atliktų sandarumo testų duomenimis negalima oficialiai remtis nustatant pastato energinį naudingumą, taigi ir gaunant A energinę klasę patvirtinantį sertifikatą.

Visas akredituotas įmones galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje, atidarius Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) puslapį. Abejonių nekelia tai, kad akredituotų įmonių daugės, nes žmonės kuo toliau, tuo labiau norės, kad atliekant net ir pirmą testą, tai darytų patikima įmonė, o įmonės bus suinteresuotos gauti akreditavimą, garantuojantį, kad jų atlikto testo duomenis pripažintų pastato energinio naudingumo sertifikatus išduodantys ekspertai.

Kiek kartų testą reikia atlikti?

Statybų įmonės vadovas Rimas Pralgauskas sako, kad testą atlikti geriausia du kartus. Vienas testas yra privalomas. Jo reikia atlikus visus statybos darbus, kitaip sakant – baigus statyti namą, kai rengiatės gauti energinio naudingumo sertifikatą.

Tačiau patartina dar vieną testą atlikti gerokai anksčiau, tai yra tada, kai tik įstatote langus ir duris. Kodėl? Sandarumo testo rezultatai parodo, kuriose vietose jūsų namas yra nesandarus. Dažniausiai tai langai, durys, ventiliacinės angos, elektros jungiklių dėžutės. Kol dar nepadaryta apdaila, namas nebaigtas statyti, galima lengvai šias vietas sutvarkyti ir užsandarinti. Tačiau jeigu apdaila jau atlikta, užsandarinti plyšius kainuoja gerokai brangiau, gali tekti daug ką nuardyti, griauti ir už visa tai pakloti nemenką krūvą pinigų.

Kartais žmonės painioja ir mano, kad tik sandarumo testas parodo, kiek namas bus šiltas. Iš tikrųjų namas gali būti labai sandarus, izoliuotos visos angos ir plyšiai, bet jeigu yra nepakankamas atitvarų šilumos izoliacinis sluoksnis, tai namas vis tiek neteks šilumos per pačias atitvaras arba langus. Ir priešingai. Namas gali turėti storą šiluminės izoliacijos sluoksnį, bet būti nesandarus. Jeigu oras ramus, tai spaudžiant net dvidešimties laipsnių šalčiui tokiame name dar gali būti pakankamai šilta, bet pakilus stipriam vėjui ir temperatūrai nukritus iki nulio, tokiame name bus gerokai šalčiau, nes vėjas tiesiog išpustys visą šilumą pro menkiausius plyšius.

R. Pralgauskas turi dar vieną patarimą ketinantiems daryti pirmą sandarumo testą. Geriausia, kad kartu dalyvautų ir langus gaminančios įmonės atstovas. Juk daugiausia problemų dėl nesandarumo ir būna su langais. Ne veltui kai kurie statybininkai sako, kad kiekvienas langas – tai skylė sienoje. Tada testuotojas galės parodyti, kurioje vietoje langas nesandarus, o langų įmonės atstovas iš karto šias vietas pareguliuos ir užsandarins. Testuotojas galės iš karto tas vietas patikrinti dar kartą. Jeigu dar negerai, „langininkas“ dar turės pareguliuoti. Tik taip Jūsų langas bus iš karto sutvarkytas ir neliks menkiausių plyšelių.

Tačiau jeigu „langininką“ pasikviesite kitą dieną ir tik pasakysite, kad štai čia ar ten nesandaru, jis, žinoma, pataisys, bet ar gerai, nežinosite. Nebent dar kartą kviestumėte testuotoją. Ir, žinoma, dar kartą sumokėtumėte.

Todėl rekomenduojama užsakinėjat langus perspėti jų gamintojus, kad jūs darysite sandarumo testą.

Beje, kaip jau minėta, baigiamąjį testą atlikti gali tik atestuota įmonė. Pirminį, ankstesnį sandarumo testą gali atlikti ir neatestuota įmonė, nes šio testo duomenys reikalingi pirmiausia pačiam savininkui, norinčiam prieš apdailos darbus išsiaiškinti, kur jo namas yra prapučiamas, ir jaustis daug ramiau prieš privalomą testą.

Kaip atliekamas sandarumo testas?

Išmatuojamas pastato plotas ir tūris. Tada G. Grakauskas rodo, kad reikia uždengti kurias nors vienas išorines lauko duris orui nepralaidžia specialia medžiaga, kurioje jau padaryta skylė ventiliatoriui įstatyti. Tarp medžiagos kraštų ir durų angos likę plyšiai užsandarinami lipnia juosta. Tada į skylę įstatomas ventiliatorius ir sujungiamas su greičio reguliatoriumi. Greičio reguliatorius tiekia energiją ir juo galima pagal poreikius mažinti arba didinti oro srautą. Po to užsandarinamos visos vėdinimo, kanalizacijos angos, uždaromos visos durys ir langai. Prijungiami du davikliai slėgiui matuoti, vienas pastato viduje, kitas – lauke. Namas paruoštas.

Testo metu įjungus ventiliatorių tarp pastato vidaus ir išorės padaromas 50 Pa (paskalių) slėgio skirtumas. Testas atliekamas du kartus. Vieną kartą oras pučiamas į namo vidų ir taip sukeliamas didesnis slėgis viduje. Oras pradeda pro visas nesandarias vietas veržtis į lauką. Speciali programa kompiuteryje viską skaičiuoja ir pateikia rezultatus. Antrą kartą viskas vyksta priešingai – oras išpučiamas iš namo ir taip mažesnis slėgis susidaro viduje, o oras ima iš lauko veržtis į vidų. Tada suskaičiuojamas abiejų testų vidurkis ir gaunamas pastato sandarumo rodiklis.

Be to, atliekamas dūmų testas, namas „fotografuojamas“ termovizoriumi, vėjo greičio matuokliu įvertinimas defektų lygis. Tada nustatomas bendras nesandarumų lygis, nurodoma, kurias vietas reikia dar taisyti, ir užsakovui parengiama detali ataskaita, kurioje nurodomos nesandarios pastato vietos ir pateikiamos išvados.

Jeigu atliekamas pirminis testas, tai pakanka vieno matavimo. Mūsų testo atveju taip ir buvo – oras buvo pučiamas iš vidaus, sukuriant mažesnį slėgį pastato viduje. Tuo metu lauke antras testuotojas Marius Gimbutas aplink langus, vitrinas ir duris specialiu prietaisu pūtė dūmus. Pro plyšius į vidų pradėję skverbtis dūmai visiems testo dalyviams buvo akivaizdžiausias įrodymas, kurios vietos nesandarios ir kur meistrai dar turės paplušėti.

Kokios oro apykaitos vertės atitinka atskiras energines klases?

Jeigu norite, kad jūsų namas atitiktų A energinei klasei keliamus reikalavimus, tai esant 50 Pa slėgio skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi būti lygiai 1/h. Kitaip sakant, tai reiškia, kad per vieną valandą visas oras tokiame name pasikeičia vieną kartą.

A+ ir A++ energinei klasei keliami jau aukštesni reikalavimai ir ši vertė yra tik 0,6/h. Tai reiškia, kad dirbtinai sukėlus slėgių skirtumą, labai sandariuose namuose per vieną valandą gali pasikeisti tik šiek tiek daugiau negu pusė viso oro.

B energinės klasės namams ši vertė yra 1,5/h, o C klasės 2/h.

Beje, tokios vertės turi būti tik gyvenamosioms, administracinėms, mokslo ir gydymo patalpoms. Prekybos, sporto, kultūros, paslaugų, viešbučių, transporto, poilsio patalpoms reikalavimai jau mažesni, todėl šie skaičiai gali būti didesni.

Kaip jau minėta, B ir C klasės namams sandarumo testas nėra privalomas, todėl pastato energinio naudingumo sertifikate ši klasė įrašoma įvertinus tik visų atitvarų šilumines varžas. Tačiau G. Grakauskas pataria ir šių namų savininkams nepagailėti išlaidų ir testą atlikti. Jis sako, kad kartą į juos kreipėsi žmogus, gyvenantis B energinės klasės name. Jis skundėsi, kad nors namas turėtų būti pakankamai šiltas, bet žiemą kūrenimo išlaidos yra gana didelės. Atlikus sandarumo testą paaiškėjo, kad oro apykaita nė iš tolo neatitinka B klasės vertės 1,5/h, bet yra kelis kartus didesnė. Tad nors namas ir gerai apšiltintas, bet nesandarus, todėl šiluma pro visus plyšius paprasčiausiai šildo lauko orą.

Taigi nors sandarumo testas kol kas nėra privalomas visiems, bet tikrai visiems reikalingas.

Up.lt