Papildomas sienų šiltinimas. Kas svarbu?

Dar vienas tikrai svarbus renovavimo privalumas – visiškai kitokia gyvenimo aplinka tokių daugiabučių viduje, kai juose tampa daug šilčiau ir jaukiau, kai jų gyventojams nebekyla toks didelis nepasitenkinimas dėl mokesčio už šildymą sąskaitas.

Kad renovacija yra teigiamas dalykas ir reikėtų ilgai nesvarstant jai ryžtis, yra įsitikinę dauguma specialistų, skaičiuojančių šilumos nutekėjimo procentus, nusimanančių statybos proceso smulkmenose, gebančių įvertinti senos statybos namų pliusus ir minusus.

Deja, kiek jie besistengtų įrodyti senosios kartos gyventojams jų namo skylėtumą bei šilumos pralaidumą, dažnai dar tai būna „kova su vėjo malūnais“. Net ir atlikus termovizinius tyrimus, akivaizdžiai parodžius gyventojams, kuriose pastato vietose būtinas papildomas sienų šiltinimas, kad iš namų „nepabėgtų“ šiluma, pastarieji ilgai svarsto ir net kartais su savo neryžtingumu stato užkardas pačiai renovacijai. Mat šio proceso startui būtinas daugumos gyventojų sutikimas.

Išorinėms pastato sienoms metų metais tenka atlaikyti sudėtingas klimato sąlygas, kurios turi neigiamos įtakos pastato struktūrai ir išvaizdai. Ilgainiui pastatas tampa ne tik nepatrauklus, bet ir nesandarus, jo viduje tampa vėsu, kad ir pakankamai rūpinamasi jo šildymu.

Tokiais atvejais yra būtinas sienų apšiltinimas, kuris gali būti atliekamas arba iš vidaus, arba iš išorės. Kadangi šiltinant iš vidaus mažėja buto plotas, reikėtų stengtis išnaudoti galimybes imtis renovacijos proceso ir apšiltinti viso pastato sienas iš išorinės pusės.

Pirmiausia, ką reikia tokiems pastatams atlikti, norint, kad ateityje namuose būtų kuo šilčiau, būtina pasirūpinti pastato sienose esančių oro tarpų apšiltinimu. Specialistai tvirtina, jog yra neracionalus papildomas sienų šiltinimas, jei prieš tai neatliktas oro tarpų užsandarinimas.

Senuose namuose šylantis oras kyla tuščiu oro tarpu aukštyn ir per įvairiausius smulkius tarpelius pastogėje išsineša šilumą. Taigi, pirmiausia reikėtų tai izoliuoti, o kokybiškam šiltinimui būtinos ir tinkamos tam šiltinimo medžiagos, ir profesionalūs darbuotojai su specialia įranga.

Nemažiau svarbu tinkamai pasirinkti šiltinimo medžiagas, kurių papildomam sienų šiltinimui yra gausus pasirinkimas. Tai ir Lietuvoje itin vertinama ekologiškoji ekovata, ir termo putos, ir polistireno granulės ir dar daug kitų, kurių pranašumus išdėstyti gali tik su tomis medžiagomis dirbantys specialistai. Nieko apie tai nenusimanančiam žmogui tikrai sudėtinga apsispręst, nes juk tai – ne duona kasdieninė, puikiai pažįstama ir išragauta…

Efektyvu sienose esančius oro tarpus šiltinti porėta termoizoliacine medžiaga – aminoplastu, kuris mūsų šalyje vadinamas „Mipora“. Papildomas sienų šiltinimas ja padeda stabdyti ventiliacijos procesą tarp sienų bei padidina sienos šiluminę varžą.

Labai svarbu, kad apšiltinti oro tarpai nesudarytų keblumų sienai kvėpuoti, todėl šiam procesui reikia rinktis tas medžiagas, kurios neįgeria vandens, bet kartu yra ir pralaidžios garams. Ši termoizoliacinė medžiaga įpurškiama per 16-18 mm mūre išgręžtas skyles, todėl šiltinant aminoplastu nepažeidžiama nei sienos konstrukcija, nei apdaila. Tokios izoliacinės putos yra vertinamos dėl savo ekologiškumo, ilgaamžiškumo, pasižymėjimo labai geromis šiluminėmis savybėmis. Toks šiltinimo būdas Europos šalyse naudojamas daugiau kaip 40 metų, vadinasi, ir Lietuvoje reikėtų pasitikėti ilgamete kitų patirtimi.

Termoizoliacinė medžiaga „Mipora“ yra tinkama ne tik senų, renovuojamų pastatų apšiltinimui, bet ir naujų mūrinių namų izoliacijai.