Oro tarpų šiltinimas saugo namų šilumą

Tačiau prieš kelis dešimtmečius, sovietiniais laikais, kai namai dažniausiai buvo mūriniai, jų statybinės medžiagos – plytos – šilumos laidumo koef. siekė 0,7 – 1,1 W/m.

Seniau statant tokius pastatus nebuvo manoma, kad sienose yra reikalingi oro tarpai. O pastarieji yra būtini, kad sienos konstrukcijoje atsiradusi drėgmė, kuri iš vidaus patalpų patekusi į oro tarpą kuo lengviau pasišalintų. Taigi gyvenant tokiuose senuose namuose dažniausiai jaučiama vėsuma, nors, nesuprantant, kur dingsta šiluma, sunku kažko ir imtis.

Pirmiausia, žinoma, reikia techninių žinių arba specialistų paaiškinimo, kad, norint išspręsti šią problemą, būtinas išorinių sienų šiltinimas. Tai atlikti verta ir dėl to, jog nuo išorinio gamtos poveikio bus apsaugotos plytos. Kokiomis medžiagomis (teks rinktis iš termoputų, ekovatos ar polistireno granulių) tai atlikti, kokią įrangą naudoti, geriausiai nusimano tokius darbus atliekantys meistrai, taigi, vertėtų pasitikėti jų profesionalumu (pasidomėjus rekomendacijomis).

Būtent tokie darbuotojai turėtų išmanyti ir pastatų šiltinimo specifiką, taigi, turėtų žinoti, jog, norint namuose sulaukti maksimalios šilumos, neužtenka tik sienų šiltinimo, o tam yra būtinas ir oro tarpų šiltinimas. Klaidinga manyti, jog, apšiltinus tik sienas, užsipildys ir jose esantys nesandarūs oro tarpai.

Kaip vyksta oro tarpų šiltinimas? Pirmiausia vertėtų žinoti, kad kokybiškiausiai jis atliekamas su termoputomis. Jei savo šalyje pasinaudoti atšiauriomis klimato sąlygomis garsėjančios Norvegijos patirtimi, tai oro tarpų šiltinimui galima naudoti joje itin paplitusias termoputas. Būtent ši izoliacinė medžiaga, į oro tarpus įpurkšta specialia Norvegijoje ir Anglijoje sukurta įranga, pasižymi termoizoliaciniu efektyvumu, nes sienų oro tarpus užpildo itin sandariai.

Tokios termoputos pašalina iš sienų drėgmę, tačiau tuo pačiu palieka jas kvėpuojančias, kas yra labai svarbu. Kadangi termoputos yra nebirios (o būtent biriomis šiltinimo medžiagomis apšiltintomis sienomis oras vis tiek cirkuliuos, nors ir lėčiau), jos vertinamos kaip pačios geriausios izoliacinės medžiagos oro tarpų šiltinimui. Termoputos taip pat naudingos dėl to, kad neišskiria nuodingų medžiagų, yra pralaidžios garams, nesiplečia, nedidėja jų tūris sienoje, beje, jomis oro tarpų šiltinimas vyksta nesuardant pastato išorinės apdailos.

Yra galimybė sienas apšiltinti ir iš pastato vidaus, tačiau tuomet patalpose sumažės vietos, o tuo pačiu – ir erdvės, kas tikrai nėra naudinga gyventojams. Taigi vertėtų taip organizuoti oro tarpų šiltinimo darbus, kad jie būtų atliekami iš pastato išorės.
Kadangi labai svarbu, kokiomis šiltinimo medžiagomis atvykusieji meistrai atliks oro tarpų šiltinimą, būtina pasidomėti jų ekologiškumu bei galimu teigiamu ar neigiamu poveikiu to pastato gyventojams.

Valstybinio visuomenės sveikatos centro higieninės ekspertizės protokolu yra patvirtintas izoliacinių medžiagų sąrašas, kuriame įrašyti tie medžiagų pavadinimai, kurios yra tinkamos gyvenamųjų pastatų šiltinimui. Taip pat prieš pradedant darbus reikėtų pasidomėti, kokiam laikotarpiui juos atliekanti įmonė gali suteikti garantiją ne tik naudojamai šiltinimo medžiagai, bet ir savo darbų kokybei. Kuo ji ilgesnė, tuo, savaime suprantama, yra daugiau yra verta pasitikėjimo. Pavyzdžiui, termoputoms dažniausiai suteikiama 35 metų garantija.