Kokius apšiltinimo darbus galima daryti ir žiemą?

„Statybose egzistuoja cikliškumas – didžioji dalis darbų daroma šiltuoju periodu, tačiau tobulėjant technologijoms ir atsirandant naujoms medžiagoms, statybos darbai atliekami ir žiemą, pavyzdžiui, mūrijimas ar betonavimas. Žiemą, esant tam tikroms sąlygoms, galima apšildyti ir pastatus, tačiau tam reikėtų žinoti kelis esminius dalykus“, – teigia bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas.

Jei šiltinate statinį iš išorės šaltuoju periodu, tai reikia įsitikinti, kad mūras, ant kurio montuojama šiltinimo medžiaga, yra išdžiuvęs ir sustingęs. Jei mūrijama esant žemai temperatūrai, tuomet vanduo užšąla, pats betonas taip pat vėsta. Išspręsti šią problemą naudojami specialūs priedai, kurie sumažina vandens užšalimo temperatūrą ir pagreitina betono rišimo procesą. Tokiu būdu procesas vyksta nors ir ilgiau, tačiau jau priimtinu tempu.

„Jei mūras neišdžiūvęs ir drėgnas, o jūs ant jo montuosite apšiltinimo medžiagas, tuomet drėgmė iš sienų pradės smelktis arba kondensuotis ant apšiltinimo medžiagos paviršiaus. Išeitys yra dvi: sulaukti, kol mūras išdžius iki priimtino lygio arba montuoti vėdinamą fasadą. Tuomet perteklinė drėgmė pasišalins pati, nes pastato išorinė siena bus nuolat ventiliuojama“, – pataria T. Čerauskas.

Polistireninį putplastį galima naudoti ir kaip pagalbininką betonui – jei žiemą įrenginėjate pamatus, tuomet naudokite klojinius iš polistireninio putplasčio. Jie papildomai apšildys stingstantį betoną, tad šis net žiemą įgaus panašų tvirtumą, kaip įrengtas ir šiltuoju periodu. Tik tokiu atveju neužmirškite stingimo laikotarpiu uždengti rostverko iš viršaus. Naudojant tokius klojinius padėsite ir betonui, ir tuo pačiu įrengsite pamatų apšildymą. Mažiau bėdų kyla su karkasinių ar skydinių namų sienų apšiltinimu, kuomet yra sumontuota nuo išorinio poveikio apsauganti išorinė siena, pavyzdžiui, OSB plokštė arba gipso plaušo plokštės, o apšiltinimo medžiaga dedama į sienos vidų.

Reikėtų tik pasirūpinti garo izoliacija, kad išvengti drėgmės smelkimosi iš išorės ir kondensato susidarymo. Tuomet apšiltinimo medžiagos neturi tiesioginio sąlyčio su krituliais, o ir žema temperatūra ne tokia baisi. Tas pats pasakytina ir apšiltinant stogą – jei yra apsauga nuo kritulių, tuomet tereikia išrinkti tinkamus klijus ir parinkti klijavimo techniką. „Klijuoti polistireninio putplasčio plokštes ant paviršių galima ir esant minusinei temperatūrai – iki minus 10 laipsnių šalčio.

Tam patartina naudoti šalčiui atsparius klijus, kurie stingsta ir esant minusinei temperatūrai. Informacija apie tai pateikia gamintojai ant pakuotės. Svarbi ir technika – klijus reikėtų paskirstyti kuo didesniu plokštės paviršiumi, o ne dėti keliais taškais. Taip ne tik išvengsite šalčio tiltų susidarymo, bet ir bus geresnis sukibimas“, – nurodo T. Čerauskas. Jei apšiltinate namą polistireniniu putplasčiu, tačiau per žiemą neatlikote kitų darbų, tokių kaip armavimas ir tinkavimas, tuomet pavasarį gali tekti kiek papildomai padirbėti prie paviršiaus. „Tinkuoti žiemą dėl drėgmės ir žemos temperatūros nepatartina, todėl jei yra sumontuotas šiltinimo sluoksnis, jį veikia ultravioletiniai spinduliai – jis pagels, gali atsirasti korėtumas.

Todėl atėjus pavasariui ir tęsiant darbus – armuojant, tinkuojant – nušlifuokite paviršių. Gali būti taip, kad pietinėje pastato dalyje pažeidimai bus kiek didesni nei kitose, kuriose papildomų darbų gali ir netekti daryti. Tai susiję su saulės aktyvumu – pietinėje ir rytinėje dalyje jis didesnis nei šiaurinėje ir vakarinėje“, – aiškina specialistas.