Ekovata. Kodėl ji naudojama jau šimtą metų?

Nežiūrint į tai, daugelyje šalių žymiai anksčiau imta ją naudoti statybų bei renovavimo metu, įvertinant jos privalumus ir trūkumus.

Atsižvelgiant į tai, jog daugelyje šalių jos populiarumas nė kiek nemažėja, galima tvirtinti, jog tai – kokybiška šiltinimo medžiaga. O faktas, kad net naujausios technologijos bei jų pagalba atsirandančios modernios statybinės medžiagos iš rinkos neišstumia ekovatos, taip pat yra iškalbus argumentas.

Netgi tokioje šalyje kaip Norvegija, kuri garsėja atšiauriu ir drėgnu klimatu, ekovata yra itin populiari, vadinasi, ji puikiai geba ne tik patenkinti klientų poreikius, bet ir atlaikyti neigiamas gamtos sąlygas, patikimai saugodama pastatus.

Ekovata galima izoliuoti bet kurią pastato vietą, nes šios medžiagos savybės leidžia kokybiškai užpildyti net mažiausią plyšelį. Sienos ekovata gali būti šiltinamos iš vidaus, iš išorės bei jose esančių oro tarpų užpildymas. Kad ir kaip būtų ieškoma jos pranašumo prieš kitas šiltinimo medžiagas, tačiau surasti jas gana sunku.

Svarbiausia, dėl ko ji labiau nei kitos vertinama, yra visiškas nekenksmingumas sveikatai (tai naudinga ne tik su ja ilgą laiką dirbantiems meistrams, bet ir dešimtmečius ekovata apšiltintam name gyvensiantiems šeimininkams). Ne tik per daugelį metų pasiteisino jos naudingos savybės, bet ir šiais laikais tai yra viena iš pigiausių šiltinimo medžiagų (reikėtų įvertinti ir tai, jog šiltinimo procese nėra naudojama izoliacinė plėvelė, kuri reikalinga darbams su kt. medžiagomis, taigi sutaupoma ir šiuo atveju).

Šiltinimo ekovata kaina skiriasi, nes tai vartotojams pateikiama atsižvelgiant į darbų įkainius.

Kaip pasitvirtinę ekovatos trūkumai, yra negalėjimas ja apšiltinti pamatų. Taip pat kai kas kaip minusą įvertina tai, jog sudėtinga savarankiškai namo šeimininkui pačiam apsišiltinti ekovata, mat tokiam darbui, kokybiškai norint jį atlikt, pareikalaujama nemažai žinių. O tai, kaip suprantama, ne kasdienis blynų kepimas…

Taip pat šiam procesui yra naudojama speciali įranga, tad darbams teks samdyti ir meistrus, ir mokėti už jų naudojamą techniką. Tačiau tai tikrai pasitvirtintų, jei pavyktų palygint savamoksliškai ir profesionaliai atliktą šiltinimą ekovata, nes patirtis ir žinios visuomet garantuoja kokybę. Paskaičiuota, kad 20-45 % šilumos iš kai kurių pastatų pasišalina dėl netinkamai atliktų šiltinimo darbų.

Taigi „skūpus moka kelis kartus“.

Ekovata gaminama iš:
• mechaniškai susmulkintos makulatūros (80 %);
• boro rūgšties (12 %);
• borakso (8 %) mišinio.

Ekovata gali būti dviejų spalvų – baltos (makulatūros be spaudos dažų) ir pilkos.

Šiltinimas ekovata gali būti atliekamas šiais būdais:
• šlapiu (naudojamas vertikalių atitvarų apšiltinimui; atliekamas tik šiltuoju metų laiku),
• sausu (naudojamas naujų bei senų pastatų horizontalių šlaitinių atitvarų ir mūro sienų apšiltinimui),
• šlapiu klijiniu (naudojamas lubų ir sienų paviršiaus apšiltinimui bei apdailai).

Į pastato atitvaras ekovatą galima instaliuoti mechanizuotai arba supilti rankomis.