Saugūs namai: pasirūpinkite ar atnaujinkite ugniakurą

Atnaujinkite apdailą

Nedidelius išorinius židinio ar krosnies pažeidimus nesunku sutvarkyti. Nusidėvėjus ar aptrupėjus apdailai, pakaks ugniakurą perdažyti arba apklijuoti plytelėmis.Tik svarbu naudoti karščiui atsparias priemones.

Gerokai pagerinti estetines židinio savybes galima pakeitus ir atnaujinus išorinius elementus. Pirmiausia valymo priemonėmis reikėtų nušveisti suodžių, dūmų paliktas dėmes. Kartais pakanka perdažyti plytas, nupoliruoti metalinius puošybos elementus ar atnaujinti apdailą specialiomis valymo priemonėmis. Aptrupėjusį marmurą ar plytas būtina pakeisti naujomis.

Užkūrus ugnį pro susidėvėjusius židinio durelių sandariklius į kambarį gali pradėti skverbtis dūmai. Tokiu atveju juos būtina nedelsiant pakeisti. Blogiau, kai tai nutinka dėl prastos traukos ar mechaninių židinio, dūmtraukio pažeidimų, jei kaminas nevalytas, užterštas suodžiais, yra nepakankamo skersmens ar aukščio, nesandarus. Priežastis geriausiai nustatytų profesionalūs meistrai. Kartais vidaus kontrukcijų pažeidimai būna tokie rimti, kad krosnį tenka griauti.

Jei pažeidimai nedideli, židinį galima suremontuoti – permūryti ar sutvirtinti konstrukcijas, paaukštinti kaminą, į jį įmontuoti įdėklą, užtikrinti kapsulės ir dūmtraukio sandarumą.

Stenkitės neperkaitinti

Netinkamai prižiūrimi židiniai ir krosnys susidėvi greičiau, tai ne tik kenkia jų estetinėms savybėms, bet ir kelia pavojų namo saugumui.

Pelenų sankaupos trukdo laisvai judėti orui, slopina efektyvų degimą, tad ugniakurą būtina valyti. Jei ant durelių stiklo susikaupė suodžių, juos taip pat būtina pašalinti. Tam naudokite specialų valiklį ar sudrėkintą šluostę. Tik jokiu būdu negalima valyti įkaitusios krosnies ar židinio. Reikėtų palaukti, kol atvės.

Neretai židinys ar krosnis perkaitinami. Dažniausiai tai atsitinka paspaudus didesniems šalčiams, kai imama intensyviau kūrenti. Aukšta temperatūra krosnies elementus veikia skirtingai. Metalinės ir mūrinės detalės į karštį reaguoja nevienodai, tad gali atsirasti plyšių, pro kuriuos kyla grėsmė prasiveržti ugniai ir užsidegti šalia esančioms degioms konstrukcijoms.

Užsiliepsnoja suodžiai

Neretai kaminuose užsidega suodžiai. Tiesa, tokie gaisrai dažniausiai baigiasi tik šeimininkų išgąsčiu. Vis dėlto, specialistų teigimu, užsidegę suodžiai – įspėjimas apie gresiančią rimtą nelaimę. Dėl skilusio kamino gali užsidegti namo perdanga, stogas ar kitoss konstrukcijos. Tad verčiau užbėgti tokiems įvykiams už akių.

Kad dūmtraukiai neuždegtų kitų degių konstrukcijų, svarbu juos įrengti saugiu atstumu. Jeigu mūrinis dūmtraukis niekaip neizoliuotas, atstumas iki degių statinio konstrukcijų, pavyzdžiui, perdangų, gegnių, stogo konstrukcijų, turėtų būti 25 cm. Jei jo konstrukcijos apsaugotos, atstumas galėtų būti iki 15 cm.

Gaisrus dažniausia sukelia nesandarūs dūmtraukiai. Degant ugniai susidarantys suodžiai kaupiasi ant kamino sienelių ir padengia jas klampia derva, kuri yra labai degi. Nevalant kaminų ir nesiimant kitų prevencinių priemonių, klampios medžiagos daugėja. Ji gali užsidegti, kai į dūmtraukį prasiskverbia ugnis.

Tiksinti bomba

Kamine suodžiai kaupiasi kur kas sparčiau, jei į židinį, krosnelę ar krosnį metama viskas, kas dega. Tuomet kaminas virsta tiksinčia bomba, ir tik laiko klausimas, kada užsidegs. Gerokai sparčiau suodžiai kamine kaupiasi ir kūrenant drėgnas, neišdžiūvusias malkas. Jiems užsiliepsnojus kaminas ima ūžti, iš jo šauna ugnies stulpas, aplink byra žarijos, pelenai.

Kaminus valyti būtina kas ketvirtį, tačiau prasidėjus intensyvesniam kūrenimo sezonui dėl saugumo patartina tai daryti dar dažniau. Kamino valymas – atsakingas ir kruopštus darbas, kurį geriau leisti atlikti profesionalui. Klaidingai manoma, kad naujas modernus kaminas neužsidegs. Deja, suodžiai kaupiasi visuose kaminuose, nesvarbu, jie nauji ar seni, keraminiai, šamotiniai ar metaliniai.

Kaminams valyti ir neleisti kauptis suodžiams žmonės nuo seno naudodavo bulvių lupenas, kurias sumesdavo tiesiai ant žarijų. Bulvių lupenose esantis krakmolas šiek tiek pravalo kaminą. Daugelyje šildymo įranga ar ūkio prekėmis prekiaujančių parduotuvių galima įsigyti specialių suodžių deginimo miltelių. Juos naudoti nėra sudėtinga. Pakanka tam tikrą kiekį miltelių užberti tiesiai ant degančios ugnies ir jie iš dalies apsaugos nuo intensyvaus suodžių kaupimosi kamine.

Cheminis dūmtraukių valymas taip pat labai populiarus. Kaminkrėtys ne visuomet gali pasiekti visas vietas, kuriuose kaupiasi suodžiai. Todėl patartina naudoti chemines priemones, valančias suodžius ir lėtinančias jų kaupimąsi. Kilogramas tokių cheminių preparatų kainuoja apie 20 eurų. Per savaitę pakanka įberti vos po vieną šaukštą.

Naudojant specialius preparatus, kamine ne tik lėčiau kaupsis suodžiai, bet ir mažiau bus teršiama aplinka kietosiomis dalelėmis.

Įspėja apie pavojų

Šiuolaikiniai šildymo katilai pasižymi ilgu degimo laiku, tačiau turintiesiems senovines krosnis, kuriose kuro įkrova nėra ilgalaikė, ypač prieš einant miegoti, reikia būti labai atsargiems. Jei sklendė uždaroma per anksti, dėl deguonies trūkumo gali susidaryti smalkės, kurios yra labai toksiškos.

Uždaryti dūmtraukio sklendę galima tik tada, kai visas kuras sudega. Katilinėje ar gyvenamosiose patalpose patartina įrengti dūmų ir smalkių jutiklius bei daviklius, įspėjančius apie grėsmę. Tai gali apsaugoti jūsų gyvybę.

Giedrius Markauskas, židinių įrengimo ir priežiūros specialistas

Senos krosnys paprastai yra masyvios, ilgiau kaista, jos turi tokiai šilumos apykaitai pritaikytus kaminus. Remontuojant senus pastatus, vietoj buvusių krosnių dažniausiai statomi židiniai, bet kaminai paliekami seni.

Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į dūmtraukio suderinamumą su naujuoju šildymo įrenginiu. Pastačius, pavyzdžiui, didesnę krosnį ar galingesnį šildymo katilą ir palikus seną dūmtraukį, kurio skersmuo per mažas, kyla traukos problema. Tuomet dūmtraukis greičiau pasidengs suodžiais.

Svarbu ir tai, ar dūmas iš šildymo įrenginio išeina karštas, ar vėsus. Šiuolaikiniai šildymo įrenginiai paprastai išnaudoja dūmų temperatūrą šildymui. Tuomet dūmas išeina daug vėsesnis, o dervos, atvirkščiai, greičiau kaupiasi dūmtraukyje. Tad naują krosnelę ar židinį derinant su senu kaminu derėtų atsižvelgti, koks turėtų būti dūmtraukio skersmuo ir aukštis. Paprastai tai nurodo šildymo prietaiso gamintojas.

Krosnies pakuros durelės turėtų būti sandarios, o grindys šalia jų išklotos nedegia medžiaga, tarkime, keraminėmis grindų plytelėmis, ar apsaugotos skardos lakštu. Šis turėtų būti bent 75 cm ilgio ir 75 cm pločio. Degių medžiagų negalima laikyti arčiau nei per metrą iki pakuros, kad iškritusios žarijos neuždegtų grindų ar baldų.

Krosnies nevalia bandyti užkurti naudojant degius skysčius, ypač benziną ar žibalą. Tai labai pavojinga ir dėl to, kad galima apsideginti dėl liepsnos pliūpsnio. Jis gali uždegti ir suodžius dūmtraukyje bei sukelti jų gaisrą. Krosniai ar židiniui įkurti esama kitų efektyvių priemonių, pavyzdžiui, specialių ilgai degančių degtukų.

Kūrenimui vertėtų naudoti tik gerai išdžiovintas malkas ar kokybišką kietąjį kurą. Tuomet židinys ir dūmtraukis ilgiau išliks neužterštas. Malkas reikętų pasirinkti pagal židinio ar krosnies tipą, mat ne visoms krosnims tinka visos malkų rūšys.