Vonios kambario apdailos keramikos tendencijos

Keramikos dirbiniai, taip pat ir plytelės, daugelį metų buvo siejamos su glazūromis padengtu moliu. Tačiau pastaraisiais metais jį iš masinės gamybos baigia išstumti presuota akmens masė ir skaitmeninė spauda, leidžianti tobulai imituoti bet kokias medžiagas ir faktūras.

Kadangi spausdintas dekoras yra itin atsparus dilimui, drėgmei ir cheminių medžiagų poveikiui, susidaro parodoksali situacija: atsižvelgiant į numatomą naudojimo trukmę ir specifines vonios kambario sąlygas, čia gerokai labiau apsimoka naudoti akmenį ir kitas medžiagas, imituojančias akmens masės plyteles nei tikruosius jų analogus.

Šiuo atveju imitavimas nėra pigumo sinonimas – spausdintas dekoras yra plačiai naudojamas pagal visas kainų kategorijas. Jo pranašumais jau plačiai naudojasi Lietuvos dizaineriai, siekiantys interjerų išraiškingumo ir kompozicinio vieningumo.

Kiti raidos žingsniai, ekspertų nuomone, turėtų būti dar nuodugnesnės gamtos motyvų studijos. Didžiosiose keramikos parodose jie pastebėjo tendenciją, vadinamą Wild Spirit (angl. laukinė dvasia), besiremiančią pamatinių gamtinių medžiagų – medžio, akmens, vandens, metalo – laisvomis grafinėmis interpretacijomis. Vienos jų remiasi hiperrealistiniais fotoatvaizdais, o kitos, kaip kad lenkų dizainerės Kasios Zareba autorinė kolekcija Fossil, – kruopščiu ir imliu rankų darbu.

Tradicinė vonios kambario ir kitų drėgnų patalpų problema – slidžios grindys. Norint išvengti galimų traumų, grindų plytelėms suteikiama matinė faktūra, o daliai jų – ir papildomų rievių (tiesa, ne visada susietų su paviršiaus piešiniu). Matinė faktūra vis plačiau taikoma ir sienų plytelėms: viena vertus, tai leidžia harmoningiau susieti grindis ir sienas, kita, pabrėžiamas santechnikos ir metalinių aksesuarų blizgumas. Be to, žiūrint praktiniu požiūriu, ant matinio paviršiaus mažiau pastebimi kalkių, muilo, putų pėdsakai ir kitos dėmės. Ateityje prognozuojama tolesnė plytelių reljefo plėtotė, taip pat matinių ir blizgių paviršių sujungimas į bendras kompozicijas.

Plytelių spalvų įvairovė teoriškai gali būti neišsenkama, tačiau pastaraisias metais dauguma Europos gamintojų nuo ryškių sąskambių sugrįžo prie prislopintų ir pastelinių spalvų derinių. Ši metamorfozė, Cervisama parodos ekspertų pavadinta Neutral Luxury (angl. neutralus prašmatnumas), buvo šiltai sutikta Lietuvos vartotojų. Anot UAB „Apdailos namai“ komercijos direktorės Dalios Jurgelevičienės, tai pradžiugino tiek interjerų kūrėjus, tiek vartotojus: dauguma jų nesugebėjo prisijaukinti ryškių spalvinių kontrastų, išblukusias ir pilkšvas sienų spalvas laikydami kone tautinio identiteto dalimi.

Sodrių spalvų recesijai turėjo įtakos tiek didesnė pigmentų išeiga, tiek sugriežtinti ekologiniai reikalavimai, keliami plytelių gamybai. Didėjant ekologiniam vartotojų sąmoningumui, tai tapo reikšmingu atgrasymo veiksniu visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Tiesa, pastelinių spalvų rikiuotėje taip pat neišvengta pokyčių: pastaraisiais metais populiarėjant loftiniam interjero stiliui, dusliąją plytelių spalvų gamą papildė įvairūs (daugiausia šilti) natūralaus betono atspalviai. Palyginti mažuose vonios kambariuose betono spalvos ir faktūros kol kas yra retos, bet galima teigti, kad jos jau gerokai pastūmėjo dar prieš 3–4 metus itin madingas „postapokalipsinio“ stiliaus plyteles, imituojančias surūdijusio metalo paviršių. Parodos Cervisama ekspertų nuomone, betono ir pjautinės medienos faktūros bus populiariausios apdailos plytelių rinkoje dar bent keletą metų, tačiau bus ieškoma vis naujų interpretacijų, spalvų sprendinius papildys naujų reljefų ir ornamentų paieškos.

Džiovinama ir deginama presuota akmens masė deformuojasi kur kas mažiau nei grynas molis. Tai leidžia didinti plytelių matmenis išlaikant mažiausias paklaidas ir kone idealų paviršių lygumą. Dar neseniai rinkoje dominavo 8, 10 ar 12 colių (atitinkamai 20, 25 ar 30 cm) kraštinės ilgio plytelės, o šiandien 60×60 cm dydžio plytelės jau tapo vidutinio kainos segmento standartu. Stambiosios keraminės plokštės jau perkopė 1 m kraštinės ribą.

Tokios gigantomanijos priežastys – ne tik estetinės, bet ir technologinės: didesnio formato plokštes sujungti į tolygią visumą yra kur kas paprasčiau nei mažesnių matmenų plyteles, tad plokščių matmenys netrukus ūgtels ir pagal kitus kainos segmentus. Be to, gamintojai siekia kuo labiau sumažinti plokšių storį, kad naują dangą galima būtų klijuoti tiesiog ant senos, neprarandant patalpų ploto ir tūrio. Tačiau kilo kitos rūšies sunkumų: nors plokštėms transportuoti naudojami stiklo laikikliai ir kita speciali įranga, pažeidimo ar net dūžio tikimybė išlieka didelė, be to, mažiausi sienų nelygumai trukdo kokybiškai jas pritvirtinti.

Be dydžių augimo, dviem pagrindinėmis kryptimis vyksta ir plytelių formos pokyčiai. Pirma, naudojamos naujos arba kiek primirštos tradicinės stačiakampės plytelių klojimo tvarkos alternatyvos – plytelės klojamos įstrižai, eglute, su poslinkiu, įterpiant mažesnius akcentus ir t. t.

Pavyzdžiui, vonios kambaryje vėl tampa populiaru įterpti kontrastingus akcentus, nupjaunant plytelių kampus ir paverčiant jas aštuonkampiais su kontrastingais keturkampiais intarpais. Čia pereiname prie antrosios pokyčių krypties – pačių plytelių formos pokyčių. Cersae parodoje ši tendencija buvo įvardyta kaip Geometrical Dreams (angl. geometrinės svajonės), o mūsų salonuose ji pasireiškė visų pirma naujomis šešiakampių plytelių kolekcijomis, atspindinčiomis modernaus grafinio dizaino tendencijas ir papuoštomis savitais reljefais.

Būtent šiai kategorijai priklauso, pavyzdžiui, italų kompanijos Mutina kolekcija Déchirer, sukurta garsios dizainerės Partricijos Urquolos. Be šešiakampių, aukštesnė ir premium kainų kategorija praturtinamos ir kitomis formomis – trapecijų, rombų, trikampių ir pan. Jos leidžia ne tik paįvairinti paviršių struktūrą, bet ir formuoti 3D iliuzijas. Šią nestandartinių plytelių savybę noriai išnaudoja ir Lietuvos dizaineriai.

Antai interjero architektė Indrė Sunklodienė viename iš naujų buto interjero projektų suformavo originalią trimatę kompoziciją iš rombo formos akmens masės grindų plytelių. „Intensyvi plytelių forma ir grafika interjerui suteikia gyvumo, žaismingumo ir tam tikrais atvejais akcentuoja norimas funkcines zonas“, – teigia architektė. Įdomu, kad kokybiškai atliktą sudėtingos formos plytelių kompoziciją, apibrėžiančią valgomojo zoną, pavyko sklandžiai įterpti į parketines grindis – toks komponavimo būdas gali būti sėkmingai pritaikytas ir vonios kambaryje.

Kalbant apie plytelių grafikos motyvus būtina paminėti, kad pastaraisiais metais jų vaidmuo labai išaugo. Seniau pagrindiniais interjero kompoziciniais akcentais buvo baldai ir įrangos elementai, o dabar, grįžtant prie funkcionaliojo minimalizmo, tarkime, virtuvėje, korpusiniai baldai įgauna neutralias, apibendrintas formas ir spalvas, o akcentų vaidmenį perima keraminių plytelių kompozicijos, ypač tarpe tarp apatinio ir viršutinio pakabinamojo baldų bloko. Tas pats pasakytina ir apie vonios kambarį: aktyvūs spalvų akcentai čia atsiranda greta praustuvo, vonios, klozeto ar bidė.

Prieš keletą metų šiuos akcentus sudarydavo darnios ornamentinės kompozicijos arba smulkiosios mozaikos juostos, o dabar čia tvyro sąmoninga netvarka, ekspertų pavadinta Eclectic Way (angl. eklektinis kelias/būdas) ir tariamai atspindinti kompeliatyvų, „klipinį“ šiuolaikinio meno charakterį. Mūsų salonuose ši naujovė atrodo taip: atidarę vonios kambariui ar virtuvei skirtų akcentinių plytelių pakuotę, joje pamatysime labai skirtingus piešinius, derančius tarpusavyje nebent formatu, iš kurių išdėlioti bendrą kompoziciją praktiškai neįmanoma (tam reikėtų iškomplektuoti daug pakuočių).

Anot D. Jurgelevičienės, tokią įvairovę iš dalies lemia kompanijų gamybos išlaidų optivizavimas (siekiama kartu išparduoti ir mažiau populiarius pavyzdžius), o svarbiausia siekiama vizualinio aktyvumo, norint paversti plytelių grupę ryškiausiu vonios kambario ar virtuvės akcentu. Nieko nepasakysi – šią užduotį jos atlieka tiesiog puikiai… Mozaikų naudojimo vonios kambaryje tradicija, siekianti dar antikos laikus, taip pat gerokai susilpnėjo: vietoje smulkiųjų elementų, pritvirtintų ant bendro pagrindo, dabar vis dažniau naudojamos plytelės, imituojančios mozaikos fragmentus – juos yra paprasčiau gaminti ir montuoti.

Kartu naudojami ir kiti plytelių raštų intensyvinimo būdai – pavyzdžiui, glazūruoti reljefiniai ornamentai, primenantys koklines plyteles. Šie raštai, kuriuose dominuoja augaliniai ir rytietiški motyvai, turi puikias perspektyvas, ypač vintažinuose interjeruose. Kaip pavyzdį galėtume pateikti retro stiliaus Mugat kolekcijos plyteles (gam. Rivoli S. A., Ispanija). Taip pat naudojama ir kontrastinga figūrinė grafika – ši tendencija, pavadinta Cartoon Graphics (angl. animacinė grafika), pas mus reiškiasi daugiausia kontrastingais juodais ir baltais geometriniais sprendimais.

Vieną įdomesnių naujovių pernai Ispanijoje pristatė dizainerė Deborah Osburn: jos plytelių kolekcija Watermark (angl. vandens ženklai) yra dekoruojama laisvo pigmento liejimo būdu, kiekvienai plytelei suteikiant unikalų akvarelinį piešinį. Savaime suprantama, kad kontrastingi ultramarino išsiliejimai kone idealiai tinka būtent vonios kambariui, tad netrukus šie autoriniai darbai turėtų tapti serijiniais gaminiais.

Kaip matome, informacija šiais laikais sklinda greitai, ir parodų naujovės sparčiai virsta mados tendencijomis, darančiomis įtaką mūsų gyvenamosios aplinkos pokyčiams. Artimiausiu renginiu, kuriame vėl pamatysime naujovių bangą, taps apdailos keramikos paroda Cersaie’2015, įvyksianti Bolonijoje rugsėjo pabaigoje. Tikimės, kad jos eksponatai patvirtins šiame straipsnyje išsakytas mintis.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.