Komfortiškos vonios vizija

Šiuolaikiniame name vonios patalpa tapo svarbia dvasinės ramybės atkūrimo ir intymaus pasilepinimo vieta – nedideliu namų SPA, kur praleidžiama vis daugiau laiko. O štai naujai projektuojamuose daugiabučiuose namuose vonios kambarys turi būti ne mažesnis nei 6 kv. m – skelbia Europos Sąjungos normatyvai.

Taigi vonios kambario įrengimas – erdvės planavimas ir dizainas, įrangos parinkimas, tinkamas visų būtinų prietaisų išdėstymas – nėra toks paprastas uždavinys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiuolaikinės santechnikos matmenys ir didelis pasirinkimas leidžia pagal poreikį patogiai suplanuoti net ir nedideles patalpas. Mažoje vonioje svarbus kiekvienas erdvės centimetras, tad yra keletas būdų, kaip į ją sudėti visą reikiamą įrangą.

Tarkime, jei užuot montavę vonią rinksitės garinę dušo kabiną, sutaupysite vietos skalbyklei, džiovyklei virš jos ar skalbinių krepšiui. Jei vis dėlto nenorite atsisakyti malonumo pasilepinti karštoje vonioje, galite gauti puikų rezultatą prie jos pastatę dušo sienelę – taip neprarasite nei dušo, nei vonios. Vonia patogesnė ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač su prie jos krašto pritvirtintomis specialiomis rankenomis, nes duše išstovėti sunkiau, o sėdimos dušo kabinos kainos prieinamos tikrai ne visiems. Dauguma įmonių santechnikos įrangą gamina ir mažiems vonios kambariams.

Tai – kompaktiški, siauri praustuvai, mažesni unitazai (jų ilgis ne 56 cm, o 46 cm). Net jei išsirinksite specialios formos vonią, viename jos gale galima įrengti ir praustuvą.

Vizualiai net mažiausią 4 ar 5 kv. m vonios erdvę praplės didelių matmenų plytelės ir vientisa balta spalva – tad galima drąsiai rinktis 30 x 60 cm ar didesnes plyteles. Taip pat patartina daryti kuo siauresnes siūles tarp plytelių ir jas glaistyti asfalto spalvos pilku užpildu. Taip bus praktiškiau, nes valomos šviesios siūlės patamsėja netolygiai. Be to, retai kada pavyksta parinkti užpildo spalvas taip, kad jos derėtų prie plytelių, tad geriau rinktis neutralų pilko užpildo ir spalvotos plytelės derinį.

Vonios patalpoje ant grindų ir sienų būtina įrengti hidroizoliacinį sluoksnį, plyteles patartina klijuoti tik elastingais C2 klasės klijais. Prieš klijuojant plyteles ant šildomųjų grindų, rekomenduojama šildymo nejungti apie tris paras, kad pagrindas būtų stabilus, o klijai neišdžiūtų per greitai.

Suklijavus plyteles grindų šildymą galima įjungti po dviejų savaičių. Vaikščioti ant plytelėmis išklijuotų grindų patartina jau po dviejų parų, glaistyti siūles – po 2–3 parų, o apkrauti grindis įvairiais prietaisais – po 2–3 savaičių. Vonioje drėgmė kaupiasi kampuose, siūlėse tarp vonios, dušo padėklo krašto ir sienos. Šiose vietose užtaisant plytelių tarpus užuot naudojus glaistą rekomenduojama rinktis sanitarinį silikoną.

Kad išvengtumėte dažniausiai pasitaikančių klaidų – netinkamai išvedžiotų vamzdžių, per mažai elektros įvadų, per mažo elektros srovės galingumo, neįrengtos elektros srovės nuotėkio relės – prieš projektuodami vonios kambarį už nedidelį mokestį pasikonsultuokite su santechnikos įrangos pardavėjais. Visą santechnikos įrangą reikia derinti tarpusavyje.

Norint įsigyti kabamąjį praustuvą ar klozetą, dar prieš klijuojant keramines plyteles reikia įrengti specialų tvirtinimo rėmą, prie kurio vėliau bus montuojama įranga. Apsispręsti, ar unitazas bus kabinamas, ar pastatomas, reikia dar projektuojant kambarį.

Tai būtina dar ir dėl to, kad nuo to priklausys, kur paruošti klozeto prijungimo prie vandens ir kanalizacijos sistemos vietą: sienoje ar grindyse. Montuojant klozetą svarbu jį tinkamai sujungti su kanalizacijos vamzdžiu, kad vamzdis nesikimštų ir nesklistų specifiniai kvapai. Taip pat svarbu, ar klozeto vandens nuleidimo sistema veikia gerai, yra sandari, nestringa, neteka vanduo.

Tualetas su bakeliu statomas nuo sienos palikus 40–45 cm tarpą. Kabamieji unitazai praktiškesni – juos patogiau prižiūrėti, lengviau valyti grindis. Jei vis dėlto nuspręsite rinktis pastatomą unitazą, reikia patikrinti, ar jo bakelio viduje yra plastikinis įdėklas, apsaugantis nuo rasojimo. Tai ypač aktualu, jei vonioje įsirengiate šildomąsias grindis. Norintieji turėti bidė, bet taupantieji erdvę gali įsirengti specialų bidė dušą. Tačiau šiuo atveju būtų geriau, jei klozetas ir praustuvas būtų sumontuoti vienas šalia kito, kad bidė dušą būtų galima prijungti prie praustuvo įvado. Kitaip tektų statyti atskirą potinkinį maišytuvą ir dar investuoti papildomų lėšų.

Vonią prijungti – nesudėtinga, jei iš anksto tinkamai nutiesti vamzdžiai, išlaikyti būtini nuolydžiai. Kiek sudėtingiau montuoti masažines vonias. Jose įrengta sudėtinga elektros schema, tad atlikti šį darbą geriausiai leisti specialistui. Iš pradžių reikia patikrinti, ar švarus vamzdyne vanduo, nes pasitaikančios kietosios dalelės gali užkimšti siurblį ir purkštukus. Jei vanduo nešvarus, reikia prijungti specialų filtrą. Masažinė vonia dėl vamzdžių, jungiamų prie purkštukų ir variklio, yra sunki, o lengvas nestabilias vonias būtina tvirtinti prie sienų. Tai galima atlikti naudojant kokybišką silikoną, tačiau to negalima daryti, jei montuojate stabilią, sunkią, pavyzdžiui, ketaus vonią.

Ketaus ar plieninė vonia bus naudojama ilgiau, tačiau kiti mieliau renkasi ne tokias patvarias, bet lengvesnes akrilines, lieto akmens masės,iš medžiagos „Quaryl“ pagamintas vonias. Siūloma gana įvairių formų vonių – tai gali būti stačiakampės, kampinės, apskritos ar kitokios formos vonios. Erdvesnių vonių kambarių savininkai gali sau leisti rinktis didesnių matmenų ir daugiau santechnikos įrangos turinčią vonią (tokios vonios, beje, yra patogesnės), taip pat įsirengti daugiau voniai skirtų baldų – spintelių, spintų, kabyklų.

Šalia unitazo galima įrengti bidė, šalia vonios – dušo kabiną, o vietoje vieno praustuvo įrengti keletą. Didesnėje dušo kabinoje patogiau praustis, daugiau vietos lieka maišytuvui, dušo stovui. Tai, kokios formos rinktis dušo kabiną, lemia kambario planavimas ir erdvė – jos gali būti kvadratinės, pusapskritimės, penkiakampės. Pusapskritimės dušo kabinos su stumdomosiomis durimis tinka ir mažose voniose. Renkantis kabiną taip pat reikia apgalvoti, ar bus formuojama pakyla iš keraminių plytelių, ar padėklas, ar ji stovės ant grindų.

Praustuvų formų ir dydžių pasirinkimas taip pat yra didelis, jie gali būti įleisti į spintelės stalviršį, tvirtinami prie sienos, pastatomi ant stalviršio. Dvigubo degimo keraminiai praustuvai labiau blizga, juos lengviau valyti, tačiau galima rinktis ir akrilinį, lieto marmuro ar keraminį. Taip pat jie gali būti su koja (po ja slepiami vamzdžiai ir sifonas) arba bekojai. Tačiau kad ir kokį praustuvą pasirinktumėte, visi jie tvirtinami vienodai – išgręžiamos 2–4 kiaurymės sienoje, dedamas kaištis, įsukami varžtai, o ant jų maunamas praustuvas.

Maišytuvų dizaine vyrauja tiek plastiškos arba griežtos geometrinės formos ir viensvirtės valdymo sistemos, tiek konservatyvūs modeliai su atskiromis karšto ir šalto vandens reguliavimo kryžminėmis rankenėlėmis. Vandens tekėjimo garsą, prisodrinimo oru lygį, galimybę tolygiai reguliuoti vandens srauto intensyvumą ir kryptį lemia įrangos klasė. Kai jau išsirinksite išsvajotą vonią ar praustuvą, prieš paleidžiant vandenį jums prireiks sifono. Tai – būtinoji grandis, be kurios vonios kambaryje nevyktų joks veiksmas. Tačiau būtent sifoną norisi paslėpti nuo pašalinių akių. Štai verslininkas Luca MacCagnanas užpatentavo HIS – horizontaliai integruotą sifoną, kuris, tikėtina, ateityje taps modernios vonios įrangos pirmuoju šaukliu. 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.