Skaitytojo projektas: daugiabučio namo oro šalinimo stotelė savomis rankomis

Tam, kad pašalintumėte oro kišenes, paskutinių aukštų radiatoriuose yra nuorinimo vožtuvėliai, juos reguliariai karts nuo karto reikia atsukti (išleisti orą). Tačiau viskas ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kadangi daugiabutis yra didelis namas (mano atveju, penkto (paskutinio) aukšto radiatorių irgi yra daug (60)). Jie yra skirtinguose butuose, kuriuose gyvena skirtingo mentaliteto gyventojai. Tam, kad nuorintum visus radiatorius, reikia patekti į didelį kiekį butų (18). Dalis gyventojų, savo butuose visą laiką negyvena (gyvena sodybose, plaukiojančiuose laivuose, būna komandiruotėse ir t. t.), todėl į butą neįmanoma patekti.

Viskas nebūtų taip prastai, jei gyventojai, savo radiatorius patys nusiorintų, tačiau dalis iš principo nieko nesiruošia daryti („jiems nepriklauso“), dalis tiesiog nenori įsileisti į savo patalpas, kitų žmonių, jog radiatorius būtų nuorintas (galutinis rezultatas – dauguma nenuorintų stovų, ant kurių sumontuoti radiatoriai, gyventojams namuose yra vėsiau, negu nuorintų, nenuorinti stovai išbalansuoja visą šildymo sistemą). Nuorinimo proocedūrą, reikia kartoti, prasidėjus šildymo sezonui, kartą bent į dvi savaites.

Automatinių nuorinimo vožtuvų daugiabučių namų butuose statyti negalima, kadangi į nuorinimo vožtuvėlį patekus šiukšlei būtų aplieti daugiabučio namo gyventojai.

Atrodytų puikiai nuorinti daugiabučio namo šildymo sistemą – misija neįmanoma, tačiau ne visai taip. Orą iš šildymo sistemos pašalinti visgi galima ir apatiniame šildymo sistemos taške (rūsyje esančiame šiluminiame punkte), tam panaudojus, taip vadinamas vakuumines nuorinimo stoteles. Tokiomis stotelėmis, Lietuvoje prekiauja keletas firmų. Vienintelis pramoninių nuorinimo stotelių minusas yra kaina (mano daugiabučiui, pramoninės nuorinimo stotelės kaina ~4000 Eur), todėl ryžausi stotelę pasigaminti pats.

Dujų savybes skysčiuose prieš porą šimtų metų nagrinėjo garsus fizikas Viljamas Henri, kuris paskelbė keletą dėsnių, kurie vėliau buvo pavadinti jo garbei. Henri teigė, jog dujų tirpimas skysčiuose tiesiogiai proporcingai priklauso nuo slėgio ir temperatūros.

Taigi remiantis Henri, kuo mažesnis slėgis šildymo sistemoje (mano atveju jis mažiausias viršutiniuose aukštuose), tuo daugiau dujų iš skysčių išsiskiria. Taip pat Henri teigė, jog kuo didesnė skysčių temperatūra, tuo daugiau dujų iš skysčių išiskirs. Tai yra per didžiausius šalčius, kuomet yra karščiausia radiatorių termofikato temperatūra, oro kišenių viršutiniuose radiatoriuose susidaro daugiausiai.

Kad geriau įsivaizduotumėte situaciją, paimkite vienkartinį švirkštą, prileiskite iš krano karšto vandens, pirštu uždenkite pasiurbimo galą ir patraukite.

Pamatysite, jog švirkšte iš šilto vandens pradės skirtis oro burbulai, nors kai traukėte vandenį į švirkštą oro nebuvo (vėsėsniam vandenyje oro burbulų bus mažiau).

Mano nuorinimo stotelės principas ir remiasi fizikos dėsniais. Buvusiame 50 litrų oro balione yra padarytos dvi šoninės ertmės.

Prie vienos yra pajungtas elektromagnetinis vožtuvas. Jo paskirtis į buvusį dujų balioną iš šildymo sistemos paduoti vandenį (termofikatą). Apačioje prie baliono pajungtas išcentrinis siurblys (jo paskirtis iš baliono išsiurbti vandenį (grąžinti jį į šildymo sistemą).

Esant atidarytam elektromagnetiniam vožtuvui ir nedirbant išcentriniam siurbliui, balione esantis slėgis yra lygus šildymo sistemos slėgiui (~3Bar). Esant atidarytam vožtuvui ir dirbant siurbliui, padavimo į balioną srautas sureguliuotas taip, jog balione slėgis būtų artimas 0 Bar (tuo metu balione keičiasi termofikatas dearuotas, vanduo grąžinamas į šildymo sistemą, tuo metu sistema pildosi nauju (nedearuotu šildymo sistemos) termofikatu.

Kuomet yra uždaromas elektromagnetinis vožtuvas ir dirba išcentrinis siurblys, balione sukuriamas vakuumas. Esant vakuumui iš termofikato pradeda skirtis jame ištirpusios dujos. Po kurio laiko elektromagnetinis vožtuvas yra atidaromas, balionas pildosi termofikatu ir kadangi dujos yra lengvesnės už vandenį, jos pasišalina per automatinį nuorinimo vožtuvą.

Atbulinio vožtuvo (prie automatinio nuorinimo) paskirtis, neleisti orui, kuomet balione yra vakuumas, per nuorinimo vožtuvą patekti orui. Beje vienas atbulinis vožtuvas stovi už išcentrinio siurblio (jo nuotraukoje nesimato).

Taigi balione sukuriant vakuumą, iš termofikato išsiskira dujos. Jos yra pašalinamos per automatinį nuorinimo vožtuvą. Kartojant technologinius ciklus, kurį kontroliuoja užprogramuotas valdiklis, ištirpusių dujų koncentracija termofikate mažėja (esant mažai ištirpusių dujų koncentracijai vandenyje, ištipsta ir esančios oro kišenės viršutinių radiatorių aukštuose, paprasčiausiai jų nebelieka).

Kaip veikia sistema galite pažiūrėti video esantį apačioje.

Sistema namui kainavo 250 Eur (medžiagos, neskaičiuojant savo įdėto ir sugaišto laiko), ir kol kas esu ja labai patenkintas.

P.S. Mano daugiabučio namo šildymo sistema yra nepriklausoma vienvamzdė, apatinio padavimo (jūsų daugiabutyje, šildymo sistema gali būti ir kitokia).