Šildymas mazutu

Kituose miestuose mazutas dažniausiai būna alternatyvi kuro rūšis gamtinėms dujoms. Mazuto kaina, skirtingai nuo gamtinių dujų kainos, ženkliai svyruoja, priklausomai nuo tarptautinės naftos kainų. Todėl esant žemai mazuto kainai (kaip tai buvo, pavyzdžiui, 1997-1998 metais), deginti mazutą energetinėms įmonėms tampa apsimokiau, nei deginti gamtines dujas, net įvertinus papildomus eksploatacinius šio kuro deginimo kaštus.
 

Dabar mazuto naudojimas yra reglamentuojamas LR Ūkio ministro 1997 spalio 2 dienos įsakymu Nr303 „Dėl privalomų naftos kokybės rodiklių nustatymo“ (Pagal jį galima deginti mazutą, kuriame sieros kiekis mazute sudaro nedaugiau 2,5% masės). Iki 2002.12.31 dienos mazuto naudojimą papildomai reglamentavo Aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 12-98 „Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos stacionarių degimo šaltinių išmetamosiose dujose“, pagal kurį teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos egzistuojančių stacionarių degimo šaltinių išmetamosiose dujose (deginiuose), deginant skystą kurą negali viršyti 2700 mg/nm3.

Mazuto perspektyvos

Tačiau žiūrint į artimą ateitį, mazuto perspektyvos yra labai abejotinos.
 

Jau oficialiai LR Aplinkos ministerijoje priimtose Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normose LAND 43-2001 , įrašyta, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. visiems įrenginiams, deginantiems skystą kurą, SO2 ribinė vertė dūmuose negali būti didesnė kaip 1 700 mg/nm3.
 

Tokia ribinė vertė dūmuose gaunasi, deginant mazutą, kuriame yra iki 1% sieros. Šie normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.
 

Taip pat jau LR Aplinkos, LR Ūkio ir LR Susisiekimo ministerijų 2001.08.31 išleistu įsakymu priimtuose Kuro ir degalų kokybės aplinkosauginiuose rodikliuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2004 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti mazutą, kuriame sieros kiekis sudaro daugiau nei 1% masės.
 

Vienintelė išimtis – jei egzistuojančių katilinių sieros dioksido ribinė vertė yra 1700 mg/Nm3 arba mažesnė, esant 3% deguonies koncentracijai išmetamosiose dujose pagal tūrį esant sausam būviui (t.y – jei statomi nusierinimo įrengimai arba jei skirtinguose katiluose yra deginamas mazutas bei kitas mažiau sieros turintis kuras, o degimo produktai pašalinami per vieną kaminą (kamine gali būti keletas kanalų) .
 

Nei AB „Mažeikių nafta“, nei Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės negamina mazuto, atitinkančio aukščiau minėtus reikalavimus. Daugelio specialistų teigimu, mazuto nusierinimo pajėgumų statyba AB „Mažeikių naftoje“ būtų labai brangi ir vargiai atsipirktų ekonomiškai.
 

Be šių jau priimtų nutarimų, ateityje bus ribojamos metinės apkrovos. T.y – Lietuvos Respublika, besilaikanti „Tolimų pernešimų konvencijos“ ir „National ceiling“ reikalavimų negalės leisti SO2 emisijų, didesnių už Lietuvai išskirtų kiekių. Taigi, Aplinkos ministerija turėtų paskirstyti absoliučius SO2 emisijų kiekius skirtingiems ūkio objektams.
 

Be to, yra numatoma, kad ateityje bus reikalaujama, kad savivaldybės laikytųsi aplinkos kokybės reikalavimų (foninės taršos savivaldybės teritorijoje – aglomeracijose). Viršijant SO2 foninę taršą mieste, savivaldybė turės smarkiau apriboti ūkio subjektų emisijas (pvz – reikalauti, kad įmonės SO2 emisijos būtų ne 1700 mg/nm3 , bet dar mažesnės.)

Išvados

Tikėtina, kad didelėse įmonėse ekonomiška gali būti įrengti dūmų nusierinimo pajėgumus.

Taip pat sieringas mazutas nedidelėmis proporcijomis galės būti deginamas kartu su gamtinėmis dujomis, šalinant degimo produktus per vieną kaminą.

Tačiau mažose pramonės įmonėse, šilumos tiekimo įmonėse rajonų centruose, vienintelis būdas prisitaikyti prie naujų reikalavimų bus mažinti sieringo mazuto naudojimą.
 

Čia atsiranda tokios galimybės:

• Mažai sieringo mazuto, importuoto iš Vakarų Europos, naudojimas
• Investicijos į gamtinių dujų tinklo plėtrą
• Atsinaujinančių energijos resursų platesnis naudojimas

Dabar mažai sieringo mazuto kaina Pasaulio rinkose maždaug 20-25% viršija sieringo mazuto kainą. Tačiau tikėtina, kad naujiems reikalavimams įsigaliojus visoje Europos Sąjungoje (ten jie irgi įsigalios nuo 2004.01.01), išaugs nesieringo mazuto paklausa bei šis kainų santykis gali labai padidėti.

Šie argumentai turėtų paskatinti įmones jau dabar pagalvoti apie galimus artėjančios problemos sprendimo būdus. Mūsų patarimas įmonėms būtų – svarstant investicinius projektus, neužmiršti ir perspektyvoje neišvengiamai augančios mazuto kainos argumento.