Katilinių įrengimas

Tai pasiekiama, reguliatoriumi valdant deginimo proceso intensyvumą, keičiant tiekiamą oro kiekį. Tokiu būdu pratęsiamas vienos kuro įkrovos degimo laikas, kai nereikia viso katilo galingumo. Dabar populiariausi yra apatinio degimo katilai ir katilai, veikiantys dujų generavimo principu.

Sieniniuose pakabinamuose dujiniuose katiluose sumontuoti: siurblys, išplėtimo indas, apsauginis vožtuvas, katilo ir karšto vandens temperatūros valdymo, dujų įleidimo ir saugumo automatika. Tai visa mini katilinė, o jos gabaritai kaip virtuvinės spintelės. Dėl savo mažų gabaritų sieniniai pakabinamieji katilai naudojami butų ir nedidelių kompaktiškų gyvenamųjų namų ar visuomeninės paskirties patalpų šildymui.

Visi, be išimties, šiuolaikiniai katilai, kurių n.v.k. didesnis kaip 70 %, labai efektyviai paima degimo produktų (dūmų) šilumą. Tai sukelia dvi problemas.

Pirmoji yra tai, kad, užkūrus ar esant šiltam orui silpnai kūrenant, dūmai atvėsinami tiek, kad vandens garai, susidarę iš kuro drėgmės (10 kg sausų malkų yra 2 l vandens!) kondensuojasi ant katilo sienelių, jungiasi su dūmuose esančiais sieros ir medžio dervų junginiais, sudarydami agresyvias rūgštis, kurios, pastoviai dirbant katilui tokiame režime, per kelis metus pragraužia katilo sieneles.

Be to ant šlapių sienelių žymiai greičiau susidaro storas, sunkiai pašalinamas, šilumai blogai laidus suodžių sluoksnis. Tuomet, tankiau nevalant, galimi šilumos nuostoliai, pablogėja trauka. Kad katile nesusidarytų kondensatas, grįžtančio iš sistemos vandens temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 55˚C. Tačiau, daugeliu atveju, tokios temperatūros radiatoriai kambariuose yra per karšti. Šios problemos galima išvengti sumontavus katilinės vamzdynų schemą su keturšakiu pamaišymo vožtuvu (žiūr. jungimo schemą). Įkūrimo metu jis nustatomas taip, kad katilo paduodamas ir grįžtamas vamzdžiai būtų sujungti tiesiogiai. Katilas greitai save įšildo. Pasiekus reikiamą temperatūrą vožtuvas pamažu persukamas tiek, kad namo šildymo sistemoje būtų reikiama temperatūra, o katile optimalus temperatūros režimas. Šį procesą lengva automatizuoti, papildomai įsigijus elektrinę pavarą su automatinio valdymo bloku.

Jūs sutaupysite kuro ir daug vienodžiau šils radiatoriai, įrengus šildymo sistemoje cirkuliacinį siurblį. Šilumą taupyti padės ir termostatiniai ventiliai, palaikantys kambariuose nustatytą temperatūrą.

Rekomenduojama šildymo sistemos pajungimo schema yra kiekvieno katilo pase. Elektrinius kaitinimo elementus, siurblį, automatiką gali pajungti tik kvalifikuoti elektrikai. Visus įrengimus būtina įžeminti.

Kita problema yra tai, kad dūmai iš katilo dūmtraukiu patekę į kaminą toliau vėsta, dūmuose esantys garai kondensuojasi nusėsdami ant kamino sienelių, ypač nešildomoje palėpėje ir išorinėje kamino dalyje. Vanduo su suodžiais netgi persigeria per kaminą, gyvenamuose kambariuose sugadindami apdailą. Kondensato rūgštys ir šilumos – šalčio erozija per kelis metus suardo kaminą. Kaip ir katile, ant kamino sienelių greitai nusėda storas suodžių sluoksnis, pablogindamas ir taip silpną dėl vėsių dujų trauką. Nevalomi suodžiai kamine anksčiau ar vėliau užsidega ir esant netvarkingam kaminui ar lengvai užsidegančiai stogo dangai gali būti gaisro priežastis.

Šiuo atveju gelbsti kamine sumontuotas nerūdijančio plieno įdėklas. Tvarkingai įrengtas jis žymiai padidina trauką, apsaugo kaminą nuo kondensato ir drėgmės poveikio. Deja žinome daug atvejų, kai "geriems meistrams" sumontavus įdėklą trauka dar pablogėja.
 

Kad katilas gerai degtų, o dūmai eitų tik pro kaminą, o ne pro duris ir langus, būtina:

jei abejojate dėl savo namo kamino, prieš pasirinkdami katilą išsikvieskite specialistą, kad pamatuotų ar įvertintų Jūsų kamino trauką. Esant silpnesnei – pasirinkite katilo modelį kuriam reikalinga silpnesnė trauka.

katilą prie kamino pajunkite su kylančiu, kuo mažiau alkūnių turinčiu dūmtakiu, kaip nurodyta katilų pasuose.

kamine būtinai įrenkite tvarkingą nerūdijančio plieno įdėklą.

įdėklas turi kuo mažiau sumažinti kamino angos skerspjūvį.

įdėklo dalys tarpusavyje ir prie katilo dūmtraukio turi būti sandariai sujungtos (ne litavimo būdu). Apačioje būtina įrengti kondensato surinktuvą ir nuvedimą į kanalizaciją.

angą kamine apie dūmtraukį ir kondensato išvadą užmūryti ir užtinkuoti.

kamino tarpą tarp įdėklo ir kamino sienelių, bent išorinėje kamino dalyje, užpildyti nedegia šilumos izoliacine medžiaga. Viršuje plyšį hermetiškai užtinkuoti ir apskardinti su nuolydžiu (nuo angos į kamino kraštą). Šaltoje palėpėje kaminą apšiltinkite nedegia šilumos izoliacine medžiaga.

Kaip vieną perspektyviausių, ekonomiškiausių ir ekologiškai svariausiu kuro rušių galime pasiūlyti supresuotas granules. Supresuotas biokuras – tai 5-8 mm dydžio granulės, kurios gaminamos tam tikruose įrengimuose ir pagal specialią technologiją. Kaip žaliava granuliu gamybai gali būti naudojamos medienos pjuvenos, atliekos obliuojant, medžių liekanos, kelmai, šakelės, paselių šiaudai ir t.t. Ši kuro rūšis yra du kartus kaloringesne už malkas, bet du kartus mažesnio kaloringumo nei mazutas ar gamtinės dujos.

Sudeginus 2 kg supresuotų granulių, išsiskiria 10 kW šilumos. Tai prilygsta išskiriamai šilumai, sudeginus 1 kg skysto kuro, 1 m3dujų arba 5 kg malkų. Šiam biokurui deginti naudojami automatiniai degikliai. Automatinis degiklis kartu su granuliu padavimo bunkeriu lengvai montuojamas prie kiekvieno kieto ar skysto kuro katilo.Įranga prieinama visiems. Supresuotos granules dega praktiškai neišskiria dūmų, sudeginus 1000 kg šio kuro lieka tik 1 – 2 % pelenų.

TIPINĖ ĮRENGIMO SCHEMA