Kas yra „gyvatukas“ ir kodėl už jį reikia tiek daug mokėti?

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Net jei „gyvatukas“ ir labai reikalingas, jei sunerimstame dėl kokių nors priežasčių jį radę šaltą, piniginė jo buvimo išraiška visai nedžiugina. Taigi pagrindinė problema – ne „gyvatuko“ buvimas ar nebuvimas, o mokėjimo už jį dydis arba kaip paskirstyti šilumos kiekį butams, kuris apmokamas kaip „gyvatuko“ mokestis. Sumontavus butuose vandens apskaitos prietaisus, buvo išspręsti mokėjimo už karštą vandenį klausimai.

Mokslininkų nustatyta, kad 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia apie 51 kWh, tad sunaudotų kubų skaičių padauginus iš 51 kilovatvalandės, susiskaičiuojam, kiek šilumos energijos teks karštam vandeniui paruošti. Likęs įvadinio namo skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis ne šildymo sezono metu yra padalinamas visiems namo butams kaip mokėjimas už cirkuliaciją ir, žinoma, „gyvatuką“.

Pateikiame pavyzdį, kaip kiekvienam butui turi būti paskirstomas viso namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ir „gyvatukui“.

1 pav. Pavyzdingas namas

Namo įvadinis skaitiklis parodė, kad pvz., birželio mėn. 6 butų namas suvartojo 1600 kilovatvalandžių. Gyventojai deklaravo, kad jie iš viso suvartojo 15 kub. m karšto vandens (15×51=765 kW; žr. pav.). Atėmus iš bendro 1600 kW kiekio 765, liko nepaskirstyta 835 (1600 -765=835). Norėdami sužinoti, kiek teks mokėti už „gyvatuką“, turim 835 kilovatvalandes padalinti 6 butams. 

Kiekvienam butui išeina po 139,2 kWh. Jeigu skaičiuotume Vilniaus gyventojams (Vilniuje viena kilovatvalandė kainuoja 6,53 ct), tai šio namo gyventojai birželio mėn. už gyvatuką mokėtų po 9,09 EUR (be PVM).

Pateiktame pavyzdyje parodyta situacija, kai visi namo gyventojai sąžiningai ir laiku deklaravo suvartotą karštą vandenį. Tačiau neretai daugiabutyje yra tokių kaimynų, kurie įsigudrina klastoti karšto vandens skaitiklių rodmenis ar net visai  sustabdyti apskaitos prietaisą. Pateikiame pavyzdį, koks būtų mokėjimo už gyvatuką (cirkuliaciją) dydis, jei 6 butų name bent 2 butų savininkai būtų nesąžiningi (žr. 2 pav.).

2 pav. Nepavyzdingas namas

 

*suvartojo, bet nedeklaravo arba naudojo magnetą

Bendras namo gyventojų deklaruotas karšto vandens kiekis bus 8 kub. m (8×51= 408 kW). Iš 1600-408=1192 kW. Padalinus
1192 kW 6 butams, gaunama, kad „gyvatukui“ šį mėnesį teks 198,6 kW. Vadinasi, vilnietis jau šį mėnesį už „gyvatuką“ ir cirkuliaciją mokėtų 12,97 EUR. Taigi dėl nesąžiningų kaimynų tektų mokėti net 3,88 EUR  daugiau.

Ką daryti, kad nereikėtų mokėti už kaimyną? Paprasčiausias ir greičiausias būdas spręsti bendraturčių (šiuo atveju daugiabučio namo) problemas būtų įsteigti bendriją, kurios pirmininkas ar kitas atsakingas asmuo sektų gyventojų skaitiklių rodmenų deklaravimą, patikrintų, kiek suvartoto vandens rodo namo įvadinis skaitiklis, kiek – butuose, rastų, kur tas skirtumas dingsta ir teisingai išdalintų bendrai sunaudotą šilumą. Praktika rodo, kad tvarkinguose namuose, kurių gyventojai sutaria dėl bendrų dalykų, paprastai nežinia kur vanduo nedingsta, o mokestis už cirkuliaciją („gyvatuką“) jeigu ir svyruoja, tai labai nežymiai ir nepasiekia tokių aukštumų, kai tenka mokėti 90 litų vien už „gyvatuką“.

Kitas sprendimo būdas šiek tiek brangesnis – visuose butuose sumontuoti telemetrinius (nuotolinio nuskaitymo) skaitiklius, kurie nėra sustabdomi magnetu ar kitais būdais (skaitiklis kainuoja 150 – 300 litų). Tokiu atveju, vieną ir tą pačią minutę būtų nuskaitomi visų butų skaitiklių, taip pat ir namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys. Šiluma suvartotam karštam vandeniui ir „gyvatukui“ būtų paskirstoma kaip 1 pavyzdyje, visiems sąžiningai deklaravus suvartotą karštą vandenį.