Kaip už šilumą mokėti mažiau?

Be to, nereikia pamiršti ir to, kad daugumos Lietuvos gyventojų atlyginimų vidurkis – gerokai žemesnis už skandinavų ar Vakarų Europos gyventojų.

Šilumai taupyti – du projektai

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, susidariusią sudėtingą situaciją galima pakeisti. „Jei norime sumažinti gyventojų už šilumą mokamas sumas, pirmiausia turime įgyvendinti du esminius projektus: importuojamą kurą keisti vietiniu biokuru ir apšiltinti daugiabučius gyvenamuosius namus“, – sako V. Stasiūnas.

Šilumos kainą daugiabučių namų gyventojams sudaro šilumos gamybos, perdavimo ir jos pardavimo kainų suma. „Šilumos kaina susideda iš pastovių ir kintamų šilumos tiekėjų sąnaudų. Pastovios sąnaudos nepriklauso nuo pagaminto šilumos kiekio – jas sudaro sąnaudos remontui, darbuotojų atlyginimams, įvairioms paslaugoms. Kintamas sąnaudas sudaro kuro, elektros, termofikacinio vandens sąnaudos. Jos kinta atsižvelgiant į tai, kiek šilumos reikia pagaminti ir suteikti tam, kad temperatūra gyventojų butuose atitiktų nustatytas higienos normas, t. y. siektų 18–22 °C. Didžiausią dalį visų sąnaudų šilumos kainoje sudaro kuro sąnaudos“, – sako LŠTA prezidentas. Pasak pašnekovo, tai svarbu prisiminti svarstant, kaip būtų galima mažinti Lietuvos gyventojų išlaidas už šilumą, nes Lietuvoje daugiausia šilumos pagaminama deginant brangias gamtines dujas.

Vietinis biokuras – pigesnis

Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose – Prienuose, Joniškyje, Trakuose, Druskininkuose, Anykščiuose, Šalčininkuose, Kaune, Vilniuje, Jonavoje, Klaipėdoje – daugiabučiams namams šildyti naudojamos brangios importuojamos gamtinės dujos, todėl šilumos kaina išauga beveik dvigubai, palyginti su miestais, kurie šildymui naudoja vietinį biokurą.

„Brangstant dujoms šilumos kaina šį šildymo sezoną sudarys nuo 27 iki 37 ct/kWh. Tokią kainą mokės apie 75 proc. visų šalies gyventojų, prisijungusių prie centralizuoto šildymo sistemos“, – sakė LŠTA prezidentas V. Stasiūnas.

Žaliuosiuose Lietuvos miestuose – Molėtuose, Ignalinoje, Tauragėje, Radviliškyje, Utenoje, Širvintose, Raseiniuose, Varėnoje, Šilalėje, Birštone, Mažeikiuose, Kretingoje, Lazdijuose, Švenčionyse, Kelmėje, Šilutėje ir Plungėje – šį šildymo sezoną šiluma kainuos nuo 17 iki 26 ct/kWh.

Net turtingos Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybės negali sau leisti deginti brangias gamtines dujas ir tiekti šilumą į „kiaurus“ daugiabučius namus, o ką kalbėti apie Lietuvą.

Daugiau informacijos naujausiame žurnalo "Super Namai" numeryje.  Žurnalo turinys:  https://www.supernamai.lt/?zurnalas=47

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.