Grindinio šildymo įrengimas

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Šildymo grindimis sistemos komponentai tarpusavyje turi būti sistemiškai suderinti. Vamzdžiai, tvirtinimo elementai, jungtys, kolektoriai, patalpų valdymo automatika, vandens temperatūros ir cirkuliacijos mazgas turi būti planuojami kaip vientisa sistema.

Svarbus dalykas – vamzdyno išvedžiojimas. Jei norite, kad šiluma tolygiai pasiskirstytų grindų paviršiuje, vamzdyną, atsižvelgdami į langų išdėstymą, patalpos formą ir šilumos nuostolius, būtinai turite montuoti apskaičiavę ir įvertinę vamzdžių skersmenį, grindų dangą, atstumą tarp vamzdžių ir vamzdžių išdėstymo būdą.

 

Planuojant grindų šildymo sistemą reikia atsižvelgti į tam tikrus specifinius reikalavimus, kurių vertėtų laikytis. Grindims šilumą perduodančio šilumnešio temperatūra neturi būti aukšta, nes gyvenamosios erdvės grindų paviršiuje negalima viršyti 29 laipsnių temperatūros.

Šiuolaikiškose teisingai suprojektuotose ir eksploatuojamose sistemose vandens temperatūra priklausomai nuo oro turėtų būti 25–45 laipsniai. Į daugumą dabar statomų namų tiekiamo vandens temperatūra 45 laipsnius turėtų pasiekti tik pačiu šalčiausiu metų laiku, kai lauke per 20 laipsnių šalčio. Žinoma, viršutinė temperatūros riba labiausiai priklauso nuo namo šiluminės izoliacijos. Kuo geriau izoliuotas namas, tuo žemesnė gali būti tiekiamo vandens temperatūra.

 

Montuojant šildomų grindų vamzdyną apsidraudžiama sutankinant vamzdelius ties vitrininiais langais. Tikimasi, kad dėl to nerasos langai. Tačiau jei patalpoje palaikoma tinkama temperatūra ir drėgnumas, langai ir taip nerasoja, nepriklausomai nuo to, ar vamzdžiai sutankinti, ar ne.

Sutankinimas tik šiek tiek pakelia grindų paviršiaus temperatūrą ir nesukelia tokio oro srauto judėjimo, kokio tikimasi. Radiatoriai po langais pirmiausia šildo langus, paskui lubas ir tik tada patalpą, o šildomos grindys – tuo pat metu visą patalpą. Todėl šildymo radiatoriais atveju langai nustoja rasoti, kai šildymo sistema pradeda veikti, tačiau patalpoje tuo metu dar gali būti ir šalta, o šildymo grindimis atveju langai neberasoja, kai įšyla visa patalpa. Taigi, ties langais sutankinti vamzdžiai nepadeda, jei patalpoje yra per šalta, o jei patalpoje šilumos užtenka, to apskritai nereikia.

 

Kokie gi gali būti galios apribojimai vykdant projektą?

 

Gyvenamąją patalpą šildant grindimis negalima pasiekti daugiau nei 100 W/kv. m. Taip pat yra vonios kambariuose. Tik tiek, kad jei norime, jog vonioje būtų 24 laipsniai šilumos ir 100 W/kv. m, tuomet maksimali grindų temperatūra turi būti 33 laipsniai. Gyvenamojoje patalpoje maksimali grindų temperatūra turi būti 29 laipsniai šilumos, kai aplinkos temperatūra – 20 laipsnių. Taigi, skirtumas 9 laipsniai. Tačiau tai puikiai iliustruoja, kad grindų šildymas patalpose su itin prasta termoizoliacija bus nepakankamas.

Šildymas grindimis – pakankamai universalus šildymo būdas. Jis tinka šildyti patalpas tiek su medine, tiek su betonine grindų konstrukcija. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju būtina įvertinti šildymo sistemos galią. Įrengiant šildymo grindimis sistemą name, kurio perdangos yra medinės, reikia nepamiršti, kad medinė grindų konstrukcija veikia kaip izoliatorius. Todėl vadinamoji sausoji šildymo grindimis sistema neveikia be reflektorių. Kiek paprasčiau, kai grindų konstrukcijos yra betoninės. Betonas geriau paskirsto šilumą, nes jo šiluminis laidumas daug didesnis nei medienos.

 

Kas gali būti blogai įrengiant šildymo sistemas be projekto? Visų pirma, kai kuriose patalpose gali būti per šilta, o kai kuriose – per šalta. Perkaitinimo problemą gali išspręsti automatinis valdymas, bet jei patalpoje yra per šalta, jokia automatika jos nebepašildys. Išeitis – visose patalpose vamzdyną vedžioti kiek įmanoma tankiau ir kuo trumpesnėmis kilpomis, o perkaitinimą palikti eliminuoti automatikai. Tačiau tai 30-50 procentų padidina sistemos įrengimo kaštus, o projektavimo darbai tesudaro 2-4 procentus sistemos kainos.

Jei nėra projekto, sistemos praktiškai neįmanoma subalansuoti. Jei būsto savininkas žino, kiek metrų vamzdyno išvedžiota vienoje ar kitoje patalpoje, šilumos paskirstymą dar galima šiaip ne taip sureguliuoti atsižvelgiant į tų patalpų šilumos poreikį. Kodėl reikia balansuoti sistemą? Pavyzdžiui, viena šildymo vamzdelių kilpa yra ilga, o kelios – trumpos. Ilgoji kilpa gali visai nešildyti grindų, jei vandens pasipriešinimas joje bus daug didesnis nei kitose kilpose. Juk vanduo visada teka ten, kur lengviau. Balansuodami sistemą, kolektoriuje pridarome šiek tiek trumpesnių kilpų tam, kad suvienodintume visų kilpų hidraulinį pasipriešinimą.

 

Tačiau kiek jų reikia pridaryti, galima nustatyti tik žinant reikalingus tai patalpai vandens kiekius. Jei projekto nėra, nežinome ir to, koks vandens kiekis turi cirkuliuoti vienoje ar kitoje kilpoje. Taigi, neparengus projekto beveik neįmanoma subalansuoti sistemos. Kai kurie žmonės eksperimentuodami bando ją reguliuoti šaltuoju metų laiku, tačiau dažniausiai tai užtrunka labai ilgai ir ne visada pasiekiamas reikiamas rezultatas.

 

Parengta pagal UAB Uponor informaciją

 

 

 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.