Kaminų rūšys ir įrengimas

Todėl nuo archajiškų molinių ir akmeninių iki dabartinių dūmtraukių nueitas ilgas kelias – buvo ne tik ieškoma temperatūrai atsparių medžiagų, bet ir gerinamas dūmtraukio sandarumas atsparumas ir ilginamas jo eksploatacijos laikas.

Mūriniai kaminai su plieniniais įdėklais.

Kaminas ir dūmtraukis – šiais dviem žodžiais apibūdinamas tas pat objektas. Pirmasis – kiek platesnis, nes kaminas gali būti skirtas ir vėdinimui. Iki šiol labiausiai paplitę paprasčiausi mūriniai kaminai, kuomet iš plytų išmūrijama anga sienoje arba kurioje nors kitoje patalpos dalyje.

Tai atliekama pastato statybos metu kartu su kitais statybos darbais ir todėl nereikalauja papildomų rūpesčių. Net ir statybos metu kaminui dažnai nesuteikiamas deramas dėmesys, nors tvarkingas kaminas būtinas priešgaisriniam saugumui užtikrinti. Rūpesčių atsiranda tuomet, kai mūrininkai susirenka įrankius ir iškeliauja, o vėliau prie tokio dūmtraukio reikia prijungti modernų šildymo prietaisą – katilą ar židinį. Beje, neretai paaiškėja, kad tai ne dūmtraukis, o geriausiu atveju vėdinimui skirtas kaminas.

Nerūdijančio plieno įdėklas (įvertinus ir mūrijimo darbus) kainuoja ne ką pigiau nei gamykloje pagamintas lengvas ir greitai surenkamas modernus dūmtraukis. Pravartu žinoti, kad gero plytinio kamino sienelės mūrijamos tik iš tam skirtų sertifikuotų plytų, o keraminiai blokeliai su ertme, pritaikyti ventiliacijos angoms, kaminams netinka – jų sienelės per plonos. Mūrinių kaminų sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Kamino angos skerspjūvis parenkamas atsižvelgiant į prietaiso techninį pasą, kuriame nurodyta, kokia trauka būtina, kad būtų užtikrintas kokybiškas prietaiso darbas. Mažos krosnelės be reguliuojamo oro padavimo nepatartina jungti prie didesnio skersmens dūmtraukio, nes dalį energijos krosnelė atiduos kamino sienelėms šildyti.

Tačiau mūriniai kaminai netinka šiuolaikinei šildymo įrangai, kuri labai sparčiai tobulėja. Jie nebeatitinka priešgaisrinį saugumą užtikrinančių griežtesnių reikalavimų aukštai temperatūrai, rūgštims ir kondensatui. Kita vertus, jei naudojama ir senesnė įranga, kuo rečiau ji pakuriama ir kuo žemesnė temperatūra pasiekiama, kuo nekokybiškesnės malkos naudojamos, tuo daugiau dervų ir suodžių kaupiasi kamine.

Rekonstruojant ar keičiant seną šildymo sistemą naują dūmtraukį reikia pritaikyti prie naujojo šiuolaikinio katilo. Jeigu montuojamas dujinis katilas, be įdėklo kamine negausite leidimo eksploatuoti šildymo sistemą. Montuojant reikiamo dydžio apvalų, ovalų ar lankstų įdėklą sename plytiniame dūmtraukyje dalis problemų yra išsprendžiama.

Geriausias yra apvalus įdėklas, tačiau toks reikiamo skersmens įdėklas telpa ne į visus mūrinius kaminus, todėl jie gaminami ir ovalo formos. Jei dėl kamine esančių kliūčių ir nevienodo angos skerspjūvio nepavyksta įdėti standaus įdėklo, vienintelė išeitis – lankstus įdėklas.

Renkantis įdėklus geriau žinoti, kuo kūrensite krosnelę, nes gamintojas produkciją sertifikuoja, o sertifikate nurodo, kaip galima eksploatuoti konkretų gaminį ir kokias kuro rūšis naudoti. Taip pat neverta taupyti ir keisti įdėklo lanksčiu vamzdžiu, kuris naudojamas gartraukiams, nes jo metalas dažnai gaminamas iš aliuminio, todėl negali būti naudojamas kaminams, nes jis nėra atsparus aukštai temperatūrai.

Montuojant naują šildymo katilą ar jį keičiant būtina įvertinti temperatūrą bei trauką dūmtraukyje. Todėl reikia apskaičiuoti dūmtraukio skersmenį ir aukštį bei numatyti gerą dūmtraukio šilumos izoliaciją, kad būtų pakankama trauka. Traukos jėga turi įveikti šildymo katilo, jungiamojo elemento bei kitų papildomai prijungtų įrenginių pasipriešinimą. Sumažėjus šildymo katilo šalinamų degimo produktų temperatūrai, dūmtraukio trauka pablogėja.

Metaliniai kaminai – lengvi, greitai montuojami, gali būti įrengti tiek namo viduje, tiek ir išorėje, jiems nereikalingas pamatas. Erdvėje jie užima mažiau vietos, nes tvirtinami krosnelės ar židinio viršuje. Plieninį dūmtraukį galima montuoti ir jau pastačius namą, bet tik tuo atveju, jeigu poreikis turėti židinį atsirado vėliau, kai namas jau buvo pastatytas, o kamino jame nėra. Jeigu iš anksto planuojamas židinys, bet kuriuo atveju geriau dūmtraukį sumontuoti iš karto, nes tada lengviau sandarinti perdengimo tarp aukštų ar stogo konstrukcijos sandūros su dūmtraukiu plyšius.

Jeigu norimoje vietoje dūmtraukio negalima statyti dėl per arti esančių medinių konstrukcijų, patartina įrengti pristatomą dūmtraukį namo išorėje. Metalinis (plieninis) kaminas pastato išorėje turi būti apšiltintas – todėl jis gaminamas dvisluoksnis. Viduje yra nerūdijančio plieno vamzdis, 5 cm izoliuojanti medžiaga ir viršutinis sluoksnis. Jis gali būti iš nerūdijančio plieno, cinkuotos arba karščiui atspariais dažais dažytos skardos.

Surenkamieji moduliniai keraminiai kaminai

Tai dažniausiai naudojama kaminų rūšis Vakarų šalyse, kai kaminas įrengiamas naujai statomame name. Jie pasirenkami dėl ypač didelio ilgaamžiškumo ir saugumo. Mūrijant kaminą iš plytų būtina įrengti pamatą, o 8 metrų kamino mūrijimo darbai užtrunka apie šešias dienas, be to, sumūrijus kaminą būtina į jį įmontuoti įdėklus ir apšiltinti kamino dalį virš stogo. Taigi mūrinis kaminas statomas ilgiau, o garantija įdėklui – 3-10 metų, ji priklauso nuo kokybės ir kainos.

Keraminis modulinis kaminas yra iki 4,5 kartų lengvesnis nei mūrinis, todėl jam, skirtingai nei mūriniam, ne visada reikia įrengti pamatą, jį galima montuoti tiesiog ant armuotos gelžbetoninės perdangos. Jis užima mažiau vietos nei mūrinis. 8 metrų moduliniam kaminui sumontuoti tereikia 8 darbo valandų (2 dienų po 4 val.), o esant palankioms oro sąlygoms galima sumontuoti ir per dieną. Keraminiai moduliniai kaminai turi nemažai privalumų – jie yra ilgaamžiai (atsparūs rūgštiniam kondensatui), lengvai montuojami, taupo vietą namo viduje.

Taip pat jie yra ypač saugūs – kokybiški moduliniai keraminiai kaminai turi garantiją nuo suodžių gaisro, o nerūdijančio plieno kaminai po suodžių gaisro nebeatitinka deklaruojamų savybių ir turėtų būti keičiami.

Kamino pagrindas priklauso nuo jo padėties ir nuo pastato konstrukcijos. Jeigu pirmame aukšte nėra perdangos, o kaminas montuojamas pastato viduje tiesiai ant sutankinto grunto, pakanka įrengti betoninę pagalvę, jos matmenys priklauso nuo modulinio kamino tipo. O jei kaminas pristatomas lauke, būtina įrengti pamatą, taip pat atsižvelgti į grunto tipą, įšalo gylį ir t. t.
Esminis skirtumas nuo nerūdijančio plieno kaminų – keraminiai kaminai yra statinio dalis, o nerūdijančio plieno kaminai – prietaiso.

Kaminų įrengimo ir naudojimo problemos:

• blogai parinktas aukštis bei vidinio skerspjūvio diametras;
• netinkamas atviro tipo židinio angos plotas;
• netinkamas įrenginio prijungimas prie dūmtraukio;
• blogai įrengtas dūmtraukis;
• neteisingai parinkti atstumai su kitais kaminais, ventiliavimo angomis;
• neįvertintas atstumas iki kitų pastatų, medžių, vėjo bei kitų oro srautų judėjimo kliūtys;
• kaminas prastai izoliuotas;
• pernelyg intensyvi trauka ir pan.

Geras kaminas – tik teisingai įrengtas

Kad ir kokį kaminą pasirinktumėte, jį reikia tinkamai įrengti. Tai geriausiai gali atlikti savo darbą išmanantys profesionalai, nors aplaidumo ir žinių stokos tokiu atveju taip pat pasitaiko. Tačiau nieko nėra blogiau, jeigu kaminą nuosavame name montuoja neišmanantis žmogus, pasitikintis savo jėgomis labiau nei profesionalų patirtimi. Visos klaidos dažniausiai susijusios su neprofesionaliu statytojų pasirengimu, kuris pasireiškia patirties trūkumu ir žinių šaltinių ribotumu.

Pagrindiniai reikalavimai kaminams.

Juos reikia žinoti, kad nepasitaikytų esminių klaidų.
 

1. Gerai traukai būtinas pakankamas kamino aukštis bei skerspjūvis, jei kamino aukštis nuo įrenginio prijungimo prie dūmtraukio taško yra vos keturi metrai ir dūmtraukio skerspjūvio plotas atitinka tik vienos plytos plotą, vietoje židinio geriau statyti uždaro tipo krosnelę su nedideliu ugniakuru.
 

2. Dar didesni kamino aukščio ir skerspjūvio reikalavimai keliami atviro tipo židiniams. Jei pasirinkote ugniakurą, kurio angos matmenys 50×60, angos skerspjūvis 400 cm², kamino aukštis turi būti bent l0 metrų. Didesnės angos atviro tipo židiniai, kurie išties suteikia būstui išskirtinio jaukumo, turi turėti dar didesnio skerspjūvio ir pakankamo aukščio dūmtraukius. Visais kitais atvejais, taip pat ir neteisingai parinkus atviro tipo židinio statymo vietą, nepakankamą šviežio oro įvedimą, į būsto patalpas nuolat pateks dūmų.
 

3. Netinkamas įrenginio prijungimas prie paties dūmtraukio, kai naudojamos karščiui neatsparios sandarinimo medžiagos, sujungimo elementai. Žinant, jog skirtingos medžiagos turi skirtingą plėtimosi koeficientą, būtina jas parinkti taip, kad koeficientas būtų kiek įmanoma panašesnis. Tada medžiagos plečiasi ir traukiasi vienodai, siūlės lieka sandarios. Priešingu atveju blogėja trauka, per plyšius išmetami dūmai. Ta pati problema kyla ir tuo atveju, kai prijungimui prie dūmtraukio naudojama per plona skarda. Ji tiesiog pradega. Patikimam prijungimui naudotinas storasienis juodo metalo vamzdis (būtinai su temperatūrine siūle plėtimuisi), nerūdijančio metalo skarda su titano arba molibdeno priemaišomis.
 

4. Prie dūmtraukio įrengimo problemų priskiriamas ir paties dūmtraukio neteisingas įrengimas. Dūmtraukis, išeidamas iš degimo įrenginio, negali susiaurėti, o lenkimo kampų suma neturėtų viršyti 90 laipsnių. Prie to paties dūmtraukio prijungus du degimo šaltinius nė vienas jų patikimai neveiks. Ir visiškai mažai tikėtina, kad jie patikimai veiks tuo pačiu metu. Be to, du įrenginius prijungti prie vieno kamino ne tik nerekomenduojama, bet ir draudžiama.

5. Dūmtraukio išmetami dūmai per tame pačiame stove įrengtas ventiliacijos angas patenka atgal į patalpas. Problema turi klasikinį T tipo vėdinimo kamino įrengimo sprendimą. Šiuo atveju kaminai pasižymi ne tik slėginiu atskyrimu, bet ir yra apsaugoti nuo tiesioginio kritulių poveikio.
 

6. Dūmtraukio vieta būsto plane ypatingos reikšmės neturi, tačiau norint, kad kaminas gerai trauktų, būtina laikytis aptartų reikalavimų ir kai kurių profesinių paslapčių. Didelės įtakos gali turėti vėjas, tiksliau jo intensyvumas ir kryptis.

7. Naujos statybos namuose pastebimas efektas, kai per dūmtraukį oras ir dūmai ne ištraukiami, bet šaltas oras pučiamas į patalpas atgal. Toks efektas ypač dažnas, kai mūrinis dūmtraukis įrengiamas išorinėje sienoje ir yra be įdėklo. Problema dažniausiai ta, kad dūmtraukis – nepakankamai apšiltintas, o šaldamas sudaro atbulinę trauką. Paprastai pakanka gerai apšiltinti išorinę sieną, kurioje įrengtas dūmtraukis, ir problema išsprendžiama.
 

8. Esant pernelyg intensyviai traukai, kuri būna tais atvejais, kai įrengiamas labai aukštas ir didelio skerspjūvio kaminas, kai pastatas pastatytas šlaite ir pan., normaliam degimo įrenginio darbui reikia naudoti automatinius arba rankinio valdymo traukos reguliuotojus. Kai kuriais atvejais šią funkciją gana sėkmingai atlieka dūmtraukio uždaromoji sklendė. Trauka gerinama įrengiant specialios konstrukcijos kaminus, papildomai montuojant mechaninius ar elektrinius traukos gerintojus. Pastarieji padeda daugelyje situacijų, jie naudojami įrengiant itin modernius židinius, tačiau yra gana brangūs.

Dūmtraukių eksploatacija

Renkantis dūmtraukį, jo įrengimo vietą bei jį eksploatuojant svarbu laikytis priešgaisrinių reikalavimų, kuriuos reglamentuoja STR. Dūmtraukis turi būti gerai izoliuotas, neturėti jokių posūkių, jo skerspjūvis apskaičiuojamas pagal židinio charakteristikas ir traukos poreikį, vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 13384 pirmąja dalimi. Atstumas nuo dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų nurodomas kamino gamintojo atitikties dokumentuose ir montavimo instrukcijose.

Ten, kur kaminas liečiasi su lubomis, stogo danga, būtina sudėti metalinius elementus, padengti antiseptikais medines konstrukcijas, kad būtų padidintas jų atsparumas karščiui. Mažiausias dūmtraukio aukštis nuo pakuros – 5 metrai, dažniausiai pasitaikantis dūmtraukio aukštis – apie 7-8 metrus. Jis apskaičiuojamas nubrėžus liniją 10 laipsnių kampu nuo horizonto, jei dūmtraukis yra ne daugiau kaip 1,5 m atstumu nuo stogo kraigo ar parapeto.

Visus dūmtraukius svarbu tinkamai prižiūrėti ir nuolat valyti, nes ant sienelių nusėda ir suodžiai, ir dervos, kuriose yra degaus kreozito. Nuo kibirkšties toks kaminas gali užsiliepsnoti. Kilus gaisrui, kamine susidaro net iki +1100 laipsnių karščio. Nuo įkaitusio kamino užsiliepsnoja degios medinės pastato konstrukcijos – perdengimai, grindys.

Kaminai virš degių stogo dangų (nendrių, šiaudų, skiedrų, bituminių čerpių) turėtų būti su kibirkščių gaudikliais. Jų sieteliai gaminami iš plieninio tinklelio.
Galima sutaupyti prabangesnei apdailai ar baldams, tačiau įrengiant dūmtraukį taupyti tikrai neverta. Labai svarbu pasirinkti kokybišką kaminą ir profesionalius specialistus, kurie jį įrengs.

Parengta pagal
UAB Schiedel kaminų sistemos ir UAB Ekoprana informaciją

Daugiau informacijos: www.florianus.lt

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.