Dūmtraukių naudojimas

Anksčiau populiariausi buvo plytų dūmtraukiai. Net gan intensyviai kūrenant, jie beveik neįkaisdavo. Bet tokie dūmtraukiai turi vieną pavojingą trūkumą: juose kaupiasi suodžiai, kurie gali užsidegti ir tuomet dūmtraukis (kaminas) stipriai įkaista. Ypač toks suodžių užsidegimas pavojingas, jei kamine yra net neįžiūrimų ir paprastai ne itin pavojingų mikroįtrūkimų. Užsidegus suodžiams, dūmtraukis perkaista ir gali užsidegti arti jo esančios namo konstrukcijos. Žinoma, tokie atvejai nėra dažni, tačiau niekas negali būti tikras, kad to pavyks išvengti. Suodžių užsidegimo dūmtraukyje pasekmės būna baisios.
 

Dėl šio ir kitų faktorių plytų kaminai statybų pramonėje palaipsniui užleidžia vietą kitokių rūšių kaminams.
Dabar dažniau montuojami metaliniai ir šamotiniai dūmtraukiai. Tokie kaminai lengvesni ir ilgaamžiškesni, lyginant su plytų kaminais. Daug išskirtinių savybių turi plieninių dūmtraukių modulinės sistemos. Pirmiausia jie yra idealus sprendimas tiems, kas nori atsisakyti centralizuoto šildymo, kai pagal statybines konstrukcijas tam nėra numatytų galimybių. Taip pat šios sistemos suteikia galimybes montuoti įvairių konfigūracijų dūmtraukius (o ne tik vertikalius).

Nepaisant visų šiuolaikinių dūmtraukių montavimo medžiagų privalumų, visus jų projektavimo ir įrengimo darbus būtina patikėti tik specialistams. Tik jie sugebės užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus ir namo šildymo efektyvumą ilgiems metams. Taip pat profesionalai suteiks visas būtinas rekomendacijas dėl dūmtraukio priežiūros. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dūmtraukio suodžių ir šiukšlių valymui. Tokį profilaktinį valymą, siekiant išvengti užsidegimo, būtina daryti ne rečiau dviejų kartų per sezoną.