Išmanusis namas: svajonė tampa realybe
Išmanusis telefonas, laikrodis, dulkių siurblys – daugeliui tai jau nebe svajonė, o puikiai pažįstama kasdienybė. O išmanusis namas ar butas, kuris atliepia individualius namo gyventojų poreikius, sumaniai reaguoja į pačius įvairiausius aplinkos pasikeitimus, bet kokiomis sąlygomis užtikrindamas maksimaliai komfortiškas ir prie gyventojų įpročių pritaikytas aplinkos sąlygas. Daugeliui žmonių Lietuvoje tai vis dar naujovė ir ne vieno šiuolaikinio žmogaus svajonė.
Tačiau kiekviena svajonė turi potencialą virsti realybe. Ypač ši ir ypač šiandien. Žiulis Vernas, Rėjus Bredberis, Žvaigždžių karai… Iš pradžių nedrąsi mintis, prieš daugelį dešimtmečių gimusi mokslinės fantastikos rašytojų ir filmų scenaristų galvose, šiandien jau virto kūnu, kurį net didžiausi skeptikai gali pajusti visais penkiais pojūčiais. Išmaniosios technologijos ilgą laiką, žingsnis po žingsnio vystytos pirmiausia tokiose valstybėse kaip Vokietija, JAV ir Japonija, šiandien jau leidžia šiek tiek labiau pasiturinčiam Lietuvos gyventojui įsirengti išmanųjį, ekonomišką ir patogų būstą.
Išmanusis namas –tai galimybė gyventi dar patogesnį ir dar mažiau buitinių rūpesčių sukeliantį gyvenimą, nes esmines namo valdymo funkcijas už žmogų atlieka name įrengta automatika.
Namas prisodrinamas įvairiais elektroniniais davikliais ir valdikliais, kurie nuolat renka informaciją apie namuose vykstančius procesus ir veikia griežtai pagal numatytą programą. Pagrindinis programuotojas ir įvairių scenarijų bei veiksmų sekų autorius šiuo atveju yra namo šeimininkas, kuris turi išsakyti savo norus ir fantazijas techniniams darbuotojams, o šie jau išverčia visa tai į mechanizmams suprantamą kalbą.
Daugelį dar gąsdina didelė išmanumo kaina. Namo statyba ir taip brangus dalykas, o čia, be visa kito, dar reikia papildomai išvedžioti nemažai kabelių ir įsigyti brangius valdiklius. Bet yra ir kita medalio pusė – išmanioji sistema vartoja energiją pačiu racionaliausiu būdu, taip leisdama namo šeimininkui nemažai sutaupyti brangios energijos.
Be to, ši sistema leidžia vartotojui nuolat patogiai stebėti ir reguliuoti namo energijos sąnaudas. Tokiu būdu išmanumas palaipsniui kompensuoja išlaidas, o ilgalaikėje perspektyvoje pradeda teikti naudą. Kitas klausimas – kiek mums to išmanumo reikia? Galbūt kai kurios išmaniojo namo funkcijos – tik žaismingos detalės, kurios po kiek laiko atsibos ir mes nustosime jomis naudotis, o kitos iš tiesų reikalingos, nes padeda sutaupyti energijos ir laiko, sukurti namuose komforto ir šiuolaikiškumo pojūtį.
Išmaniojo namo valdymo sistema
Tad kas gi yra tas išmanusis namas? Iš esmės tai paprastas šiuolaikinis namas, kuriame visi (arba dalis) elektroninių prietaisų sujungiami į vieną sistemą ir veikia darniai koordinuodami savo veiksmus tarpusavyje.
Namo šildymas ir vėdinimas, apšvietimas ir signalizacija – visa tai automatiškai veikia kaip bendra sistema, dirbanti pagal jūsų sukurtą vieną ar kelis scenarijus. Visus elementus į vieną sujungia ir valdo išmaniojo namo valdymo sistema, dar vadinama pastato automatika.
Plačiau apie ją kalbėjomės su šios srities ekspertu Raimundu Skurdeniu, bendrovės JUNG direktoriumi, kuriam išmanieji namai – toli gražu ne naujiena, nes šias technologijas bendrovė Lietuvoje diegia jau 17 metų.
Kuo išmanusis, arba protingas, namas skiriasi nuo paprasto šiuolaikinio, energiškai efektyvaus namo?
Išmaniajame name į bendrą sistemą paprastai būna sujungta ir veikia sinergiškai daug sistemų – tai ne tik šildymas ir vėdinimas, bet ir apšvietimas, apsaugos sistemos, laistymas, muzika, saulės elektrinė, domofonai, dulkių siurbliai ar žoliapjovės – viskas pagal konkretaus užsakovo poreikį. Norai būna labai įvairūs ir visus juos galima išpildyti. Sistemų veikimas kartu sukuria sinergiją, o tai duoda geresnių rezultatų, palyginti su tais, kuriuos gautume valdydami kiekvieną prietaisą atskirai. Be to, tai yra kur kas patogiau.
Galbūt galima paprastą namą nesunkiai paversti išmaniuoju?
Į šį klausimą nėra paprasto atsakymo. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos – kokia instaliacija padaryta, kokias sistemas valdyti norima. Geriausias rezultatas gaunamas, žinoma, instaliaciją darant naujai, tačiau yra ir renovacijos sprendimų, kai, įdiegiant atskirus modulius, neseniai buvęs paprastas butas ar namas tampa gerokai patogesnis ir išmanesnis. Būtent tokių sistemų ruošiamės pristatyti rinkai jau šį rudenį.
Ar išmaniojo namo valdymo sistemos skirtos daugiau individualiems gyvenamiesiems namams, o galbūt tokią sistemą galima įrengti, pavyzdžiui, daugiabučio namo bute?
Sistemos sudarytos iš atskirų modulių – tad jas galima pritaikyti tiek nedideliam butui, tiek prabangiam namui ar net bažnyčiai. Daugiabučių namų butai taip pat yra labai įvairūs. Ekonomiškai geriausias rezultatas gaunamas, jei daugiabutyje sistemą visuose butuose diegia to projekto vystytojas – įsigyjant įrangą dideliais kiekiais, dalį įrangos naudojant visiems butams bendrai, darant tipinius sprendimus (su galimybe individualiai plėstis), kaina klientui gali būti mažesnė nei individualus sprendimas vienam butui.
Kas yra KNX sistema? Kokie jos privalumai?
KNX yra išmaniųjų namų standartas, profesionalaus lygio sistema – tai elektros prietaisų tarpusavio bendravimo protokolas, vienintelis standartizuotas rinkoje. KNX asociacijoje yra daugiau nei 500 gamintojų – ir tai garantuoja, kad praktiškai nėra uždavinio, kurio nebūtų galima išspręsti kombinuojant šių gamintojų įrenginius, kurie yra 100 proc. suderinami tarpusavyje. Tai, kad klientas nėra priklausomas nuo vieno gamintojo, yra didžiulis pliusas, nes sistemos privalo veikti dešimtmečius. Jei jos suges ar reiks papildymo, jūsų paslaugoms – 500 gamintojų. Palyginimui – sistemos, kurios priklauso tik vienam gamintojui, turi rizikos faktorių, kad gamintojas gali bankrutuoti, pakeisti veiklą ar pan. Tuomet klientai lieka be palaikymo. Su KNX sistema taip neatsitiks. Beje, norėčiau atkreipti dėmesį – KNX ženkliukas rodo suderinamumą, o ne paties gaminio kokybę – ji priklauso jau nuo konkretaus gamintojo.
Kokios yra pagrindinės namo funkcijos, kurios yra kontroliuojamos išmaniojo namo valdymo sistema?
Įprastai tai šildymas ir vėsinimas, vėdinimas, apšvietimas – jos tiesiog yra kiekviename objekte, tiek privačiame, tiek visuomeniniame. Tačiau gali būti valdomos visos inžinerinės sistemos. Didžiausias efektas pasiekiamas sistemas sujungiant bendra logika, sukuriant užsakovui suprantamą sąsają. O štai atskirai valdomos sistemos, nesujungtos į vieną sistemą ir turinčios atskirus valdymo elementus, programėles, yra puikus būdas pasiklysti tarp jų ar užmiršti, kaip jomis naudotis…
Išmaniojo namo valdymo scenarijai. Kas tai yra? Kokie jie gali būti?
Scenarijais vadinamos tam tikros veiksmų sekos, kai pagal laiką ar pagal daviklių būseną ar tiesiog paspaudus vieną mygtuką vyksta visa seka veiksmų. Pavyzdys – išeinant iš namų spustelėjus vieną mygtuką prie durų (tarkime, šio scenarijaus pavadinimas yra „Išeiname iš namų“) išjungiamos šviesos, nuleidžiamos žaliuzės, išjungiami nereikalingi kištukiniai lizdai, įjungiama signalizacija ir kameros, paleidžiamas siurblys robotas ir žolės laistymo sistema. Tokių scenarijų gali būti begalės. Jei tuos veiksmus reikėtų atlikti paprastame neišmaniame name, yra tikimybė, kad ką nors pamirštume, sugaištume daug daugiau laiko – juk tą laiką galime skirti malonesniems dalykams.
Jei sistema reaguoja į aplinkos veiksnius ir priklausomai nuo jų atlieka atitinkamus veiksmus pagal numatytą scenarijų, kaip ji reaguos į ekstremalias stichines nelaimes, tokias kaip stiprios audros, potvyniai ar didelis speigas? Ir, žinoma, daugelį neramina mintis, kas įvyksta su išmaniojo namo sistema įvykus elektros ar interneto sutrikimams. Ar tokiu atveju namo išmanumas netampa savotiškais spąstais?
Spąstais tikrai netampa, nebent įdiegta labai žemos kokybės ir prastai suprogramuota sistema. Pirmiausia turime suprasti, kad nors ir vadinamas protingu, jūsų namas kol kas neprotauja, jis vykdo iš anksto surašytas logiškas programas. Taigi ir įvykus stichinėms nelaimėms jis vykdys tai, ką numatėte.
Čia jau išryškėja sistemos diegėjo kvalifikacija ir gebėjimas numatyti. Mūsų platumose greičiausiai niekas nepuls galvoti apie cunamį, čia aktualiau žaibas. KNX sistemai, jei ji teisingai įdiegta, internetas visiškai nėra būtinas. Jam dingus, jūs tik neteksite galimybės stebėti sistemos veikimą ir ją valdyti per atstumą, bet pati sistema funkcionuos toliau kuo puikiausiai. Žinoma, rinkoje yra sistemų, kurioms internetas būtinas – paprastai tai nebrangios sistemos, kurias savarankiškai diegiasi patys vartotojai. Štai joms interneto dingimas jau bėda.
Dingus elektrai tiek protingas, tiek įprastas šiuolaikinis namas patenka į vienodą situaciją – nėra elektros, nėra ką valdyti. Tačiau protingas namas gali būti paruoštas tokiai situacijai, turėti atsarginius akumuliatorius ar generatorių, kurie laikinai palaikys jo gyvybę tol, kol jis tvarkingai išjungs sistemas, maksimaliai sumažins energijos vartojimą, o atsiradus elektrai vėl paleis sistemas iš naujo – avariniu režimu arba įprastu, žiūrint kaip suprogramuosime. Čia galime rinktis, kaip reaguos namas, o šito negalime esant paprastai sistemai.
Išmanusis namas pirmiausia asocijuojasi net tik su šiuolaikiškumu ir komfortu, bet ir su didelėmis išlaidomis tokiai sistemai įrengti. Ar yra apskaičiuota, kiek procentų išauga išmaniojo namo statybos sąnaudos, lyginant su paprastu energiškai efektyviu namu?
Nėra vienodų žmonių, nėra vienodų šeimų. Visi mes individualūs, skirtingi – ir tai daro mus įdomius vieni kitiems. Taip ir išmanusis namas – jis turi būti pritaikytas individualiems šeimos narių ar net jų augintinių poreikiams, tad ir kaina gali labai skirtis. Paprastai bazinės funkcijos (šviesa, temperatūros valdymas) kainuoja nedaug, kaina ima augti pridedant malonių, tačiau ne visiems būtinų funkcijų – prijungimą prie signalizacijos, langų varstymą, muzikos valdymą ir panašiai. Paprastai tariant, sistemos kaina gali prasidėti nuo 1 m2 naujo būsto kainos (o tai, priklausomai nuo namo / buto lygio, gali būti ir 1500 eurų ir 15 000 eurų) iki kiek leidžia fantazija ir piniginė.
Ar galima šias išlaidas sumažinti? Gal yra įvairūs išmanumo lygiai? Galbūt galima paskirstyti išlaidas per laiką? Pavyzdžiui, išmaniąją sistemą diegiant palaipsniui?
Labai gerai pastebėta – išmanusis namas gali turėti daugybę išmanumo lygių: nuo bazinių funkcijų, kurios kainuos palyginti nedaug, iki „hi-end“ sistemos, valdomos balsu lietuvių kalba ir stebint nuotaiką. Tad galite išsirinkti sau tinkamą ir pagal funkcijas, ir pagal finansus. Sistemos gali būti „auginamos“ – vis papildomos naujomis funkcijomis, kai atsiras toks poreikis arba papildomų lėšų. Jei kalbame apie profesionalaus lygio KNX sistemą, jos pagrindas yra laidiniai sujungimai, o ne bevielis ryšys (jis taip pat galimas, tačiau naudojamas tik tada, kai laidų pakloti neįmanoma).
Todėl geriausia būtų, kad specialistas iš anksto apgalvotų galimus išplėtimo variantus – paliktų vietos, paklotų papildomų laidų, tada ateityje plėstis bus nesudėtinga. Kitas būdas, kaip išlaidas paskirstyti per laiką, yra banko paskola. Juk dauguma mūsų savo namą ar butą perkame paėmę paskolą. Paėmę papildomą sumą išmaniajai sistemai kartu su būsto paskola, už sistemą mokėsime tik nedidelį mėnesinį mokestį, pvz., 50 eurų, o šitiek sistema sutaupo energijos žiemą.
Viskas apskaičiuojama ir neatrodys brangu, jei apie tai pagalvosite kuo anksčiau ir, žinoma, pasitarsite su specialistais. Nepatikėkite savo išmaniųjų namų įrengimo bet kam – specialistai turi būti kvalifikuoti, įmonės rimtos, ilgai dirbančios šioje srityje. Taip pat verta pasidomėti įmonės patikimumu, atsiliepimais. Sistemos turi veikti dešimtmečius, tad labai svarbu, kas jas diegs ir prižiūrės.
Klimato valdymas išmaniajame name
Geras patalpų mikroklimatas – vienas svarbiausių bet kokio namo elementų. Neteisingas oro drėgmės balansas ir dažni temperatūros svyravimai – daugelio ligų priežastis. Per drėgnos ir blogai vėdinamos patalpos yra puiki terpė daugintis pelėsiui, o pastaruoju metu vis daugėja įrodymų apie jo ryšį su onkologinėmis ligomis.
Atvirkščiai, per sausas oras sukelia kitų sveikatos problemų. Tad tai tikrai yra sritis, į kurią statant išmanųjį namą ir įrengiant šildymo ir vėdinimo sistemą reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Kalbiname UAB „Eko2 šiluma“ vadovą – šildymo ir vėdinimo sistemų ekspertą Rolandą Grikšą.
Pirmiausia reikia apsibrėžti, kas yra tas išmanumas. Vien tai, kad žmogus nusprendžia įsidiegti rekuperacinę vėdinimo sistemą ar šildymą „oras–vanduo“, yra tam tikras išmanumo lygmuo, nes šiuolaikiniai šildymo ir vėdinimo įrenginiai jau yra išmanūs. O kokio išmanumo norime, siekiame, koks yra jo poreikis? Kad šviesą gali įjungti sėdėdamas ant sofos, tai nėra joks išmanumas.
Šiuolaikiniai šildymo ir vėdinimo įrenginiai turi daugybę protingų funkcijų – jie stebi vartotojų įpročius ir juos įsimena, stebi aplinką – kaip priklausomai nuo aplinkos veiksnių keičiasi temperatūros ir santykinės oro drėgmės parametrai. Tuomet, analizuodami duomenis, įrenginiai keičia savo veikimo pajėgumą, visada užtikrindami komfortiškas sąlygas. Tai jau galime vadinti išmanumu.
Šildymo įrenginiai turi daviklius, kurie nuolat stebi temperatūrą patalpose ir atsižvelgdami į tai padidina ar sumažina savo pajėgumus. Pavyzdžiui, po pietų per didelį vitrininį langą į kambarį pradėjo šviesti saulė ir šeimininko numatyta patalpų temperatūra buvo pasiekta. Šildymo įrenginys tai jaučia ir automatiškai išsijungia arba net gali įsijungti vėsinimo režimu.
Vėdinimo įrenginiai gali būti programuojami nustatant valandas, kada reikia daugiau arba mažiau šviežio oro. Jie gali turėti CO2 daviklius – kai patalpose susirenka daugiau žmonių, daviklis reaguoja į padidėjusį iškvepiamo CO2 kiekį ir vėdinimo sistema pradeda tiekti daugiau šviežio oro.
Tai ypač aktualu tokiose erdvėse, kaip gamybinės patalpos arba konferencijų salės, kur žmonių yra arba labai daug, arba jų iš viso nėra. Privačiuose namuose didelę dalį dienos taip pat gali nieko nebūti –kam tuomet veltui eikvoti energiją bereikalingam vėdinimui. Įrenginys gali atsiminti jūsų įpročius ir pradėti aktyviai vėdinti patalpas, prieš pat jums grįžtant į namus.
Tas pats ir su karšto vandens ruošimu. Prietaisas nuolat atsimena namo gyventojų karšto vandens vartojimo dviejų savaičių įpročius ir pagal juos pradeda ruošti daugiau karšto vandens būtent tomis valandomis, kai jo reikia daugiausia, o likusį laiką veikia budėjimo režimu, taip taupydamas elektros energiją. Tarkim, prietaisas mato, kad jūs kurį laiką nuo 8 val. ryto nebevartojate karšto vandens ir vėl pradedate jį vartoti nuo 18 val., vadinasi, namuose tuo metu nieko nėra.
Vandens šildytuvas dirba tokiu principu – jis pašildo vandenį iki 50 laipsnių, paskui temperatūra nukrinta iki 45 laipsnių, paskui vėl prišyla iki 55. Šiame intervale šiluma šildytuve nuolat svyruoja. Tad jeigu iš ryto visi nusiprausė, pasidarė pusryčius ir buvo suvartotas nemažas kiekis karšto vandens, šildytuvas turėtų pradėti ruošti naują porciją karšto vandens, bet šiuo atveju vanduo neruošiamas, nes šeimininkų nėra namuose ir iki vakaro karšto vandens daugiau nereikės. Šeimininkai grįš 18 val., o tai reiškia, kad vandens šildytuvas pradės ruošti karštą vandenį būtent tam laikui.
Tuo pačiu algoritmu naudojasi ir šildymo įrenginys dieną, kai namai tušti, patalpų temperatūra sumažinama 0,5 laipsnio, o prieš grįžtant šeimininkams vėl pakeliama. Atrodo nedaug, bet tai – pinigai. Tokiu būdu išmanieji įrenginiai leidžia sutaupyti. Tokių logikų arba scenarijų gali būti ne vienas, nes žmonių gyvenimai labai skirtingi. Pavyzdžiui, žmogus tris dienas dirba, kitas keturias ilsisi. Tuomet sistema prisitaiko prie tokio ritmo: tris dienas, kol šeimininko nėra, šildytuvas neruoš karšto vandens ir sumažins kambario temperatūrą. Žinoma, jeigu šeimininkas grįš anksčiau ir prietaisas matys, kad yra karšto vandens poreikis, jis tuoj pat pradės jį ruošti.
Šilumos siurbliai „oras–oras“, kurie dažnai įrengiami sodybose, taip pat turi daviklius, kurie reaguoja į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Tarkime, žmogus vakare užsikūrė židinį – sistema po kiek laiko pajuto, kad temperatūra padidėjo ir nebegamina daugiau šilumos, bet nenustoja jos skirstyti po patalpas. Kai ugnis užgęsta, prietaisas tai pajunta ir kompresorius vėl įsijungia.
Dar vienas išmanusis elementas – IT sensorius. Daugeliui vartotojų nepatinka, kai kondicionierius pradeda pūsti tiesiai į pakaušį. Tuomet patalpoje įtaisomas sensorius, kuris jaučia, kurioje vietoje žmogus yra. Sistema įsimena, kur dažniausiai sėdi žmogus, pavyzdžiui, darbo vietoje ar prie valgomojo stalo. Tuomet ji pučia orą visur, kur žmogaus nėra.
Žinoma, šią funkciją reikia įjungti, bet tai reikia padaryti tik vieną kartą, o paskui sistema viską daro automatiškai. IT sensorius taip pat stebi visų patalpų momentinę temperatūrą: vienur atidarytas langas, kitur šviečia saulė. Tokiu būdu jis užtikrina, kad visuose patalpos kampeliuose temperatūra būtų vienoda, kartu stebi, kur yra žmogus, kad jis nejaustų diskomforto.
Svarbu paminėti, kad visi įrenginiai (jeigu renkamės skirtingus to paties gamintojo įrenginius) gali būti stebimi ir valdomi per atstumą viena programėle mobiliuoju telefonu.
Išmaniojo namo apšvietimo sistema
Apšvietimas – dar vienas svarbus žmogaus gyvenimo kokybės elementas, vienas lemiamų veiksnių, sukuriančių jaukumą namuose. Geroje apšvietimo sistemoje sąveikauja kelios apšvietimo rūšys, tokios kaip bendrasis, funkcinis, akcentinis ir dekoratyvusis apšvietimas. Be to, ypač svarbi dermė tarp dirbtinio apšvietimo, natūralios pro langus sklindančios saulės šviesos ir šilumos. Protingas, gerai suprogramuotas namas gali palaikyti harmoniją tarp šių dviejų šviesos rūšių, pavyzdžiui, valdomų žaliuzėmis ar užuolaidomis. Tai reiškia, kad vasarą į langus plieskiant saulei namo automatika privers žaliuzes ar užuolaidas, taip apsaugodama kambarius nuo per didelio šviesos kiekio ir perkaitimo, o šaltuoju metų laiku automatika, atvirkščiai, reguliuos lango uždangalų judėjimą, sudarydama sąlygas kuo didesniam kiekiui šviesos ir šilumos patekti į namus.
Elektroninio apšvietimo srityje šiuo metu vyksta tikra revoliucija. Pereinama prie daug taupesnių šiuolaikinių šviesos diodų sistemų, kurios dėl savo techninių savybių gali būti pritaikytos prie labai konkrečių vartotojo poreikių. Šviestuvai gali būti labai maži ir įtaisomi pačiose netikėčiausiose vietose, jie gali būti lankstūs ir prisitaikyti prie architektūrinių pastato formų. Automatiniais valdikliais gali būti reguliuojamas šviesos intensyvumas, spalvinis spektras ir temperatūra.
Šiuolaikinėmis technologijomis galima sukurti apšvietimą, kuris atitiks šeimininko poreikius įvairios paskirties patalpoms: darbo erdvei, vaiko kambariui, miegamajam, svetainei, virtuvei, vonios kambariui.
Paspausdami vos vieną programuojamų išmaniųjų valdiklių mygtuką galite iš esmės pakeisti savo kambario apšvietimą, pavyzdžiui, iš darbinės aplinkos
į vakarėlio aplinką. Išmaniajame name visas pastato apšvietimas yra iki galo automatizuotas. Tai reiškia, kad šviesa yra tik ten, kur jos reikia, ir tik tada, kada jos reikia. Į klausimus apie išmaniojo namo apšvietimo sistemas sutiko atsakyti UAB „Think lights“ direktorius Andrius Kleiza.
Kokia turėtų / galėtų būti apšvietimo sistema išmaniajame name? Kokie yra pagrindiniai jos skiriamieji bruožai? Kada jau galime sakyti, kad tai – išmanioji apšvietimo sistema?
Pagrindinis išmaniosios apšvietimo sistemos bruožas tas, kad visi šviestuvai yra su reguliuojamu šviesos srautu ir yra programiškai adresuojami, t. y. apšvietimo grupės sudaromos programiškai ir taip sudaromi šviesos scenarijai.
Apšvietimo scenarijai – kas tai?
Tai iš anksto sustatytos šviesos scenos, kurias sudaro individualiai nustatytas kiekvieno šviestuvo šviesos srautas, o tam tikrais atvejais – ir šviesos spalva, šviesos kampas ir kryptis. Dažniausiai tie patys šviestuvai dalyvauja keliose šviesos scenose, pvz., vyksta vakarėlis, žiūrima TV ar pan.
Dermė tarp lauko apšvietimo ir vidaus apšvietimo. Kas tai? Ar tai reiškia, kad kai šeimininkas išeina iš namų, šviesos lauke užsidega, o viduje užgęsta?
Ne, tai reiškia, kad būnant viduje galima matyti ir lauko apšvietimą, o esant išorėje, vidaus apšvietimas per langus papildo lauko apšvietimą.
Papasakokite plačiau apie apšvietimo valdymo variantus. Pavyzdžiui, ar yra galimybė valdyti šviesą balsu?
Taip, galima valdyti ir balsu, iškviečiant iš anksto nustatytus scenarijus. Tačiau patogu valdyti ir išmaniuoju jungikliu.
Girdėjau, kad išmaniojo namo valdymo sistema pati priderina apšvietimą, reaguodama į pasikeitusią šviesą už lango ir žmogaus buvimą arba nebuvimą namuose. Kaip tai veikia?
Taip, įmanomas maksimalus priderinimas, tačiau malonus (norimas) apšvietimas labai priklauso nuo žmogaus būsenos, kurios kol kas sistema nežino, todėl žmonės dažniausiai pasirenka patys reguliuoti šviesą (pasirinkti vieną iš nustatytų scenarijų). Išorinė aplinkos šviesa veikia zonas, valdomas būvio jutikliais: įvertinama, ar iš išorės patenka šviesa, ir jei yra vėlus metas, įjungiamas naktinis apšvietimo scenarijus.
Peržiūrėjus jūsų puslapyje įvykdytų projektų galeriją, susidaro įspūdis, kad išmanieji sprendimai individualiuose namuose kol kas Lietuvoje yra daugiau prabangos dalykas. Ar išmanieji apšvietimo sprendimai prieinami ir paprastam žmogui?
Žinoma, kad prieinami. Tiesiog mažai klientų pasidalija nuotraukomis.
Energijos išteklių taupymas – tai taip pat svarbus išmaniojo apšvietimo aspektas? Ar yra apskaičiuota, kiek galima sutaupyti pakeitus paprastą apšvietimo sistemą išmaniąja?
Išmanusis apšvietimas praktiškai nesusijęs su taupymu, tai grynai komforto funkcija. Nebent su taupymu susijęs visų šviesų išjungimas išeinant iš namų (tačiau šią funkciją gali turėti ne tik išmaniojo apšvietimo sistema).
Ką dar svarbu žinoti norintiems įsirengti apšvietimą savo protingame name?
Pirmiausia, svarbu gerai suprojektuoti šviesos sistemą ir parinkti kokybiškus šviestuvus. Apšvietimo valdymas aktualus, kai yra kelios apšvietimo grupės – bent 2–3 ar daugiau. Turint protingo namo sistemą, svarbu suderinti valdymo protokolus tarp valdymo įrangos ir šviestuvų: arba parenkant atitinkamus valdiklius, arba atitinkamus šviestuvus.
Apsaugos sistemos išmaniajame name
Norint, kad nemažos investicijos į būstą būtų gerai apsaugotos, kiekviename protingame name turėtų veikti ne mažiau protinga apsaugos sistema. Be to, gyvename tokiais laikais, kai išmanūs yra ne tik namų šeimininkai, bet ir vagys. Tačiau ne tik nuo vagių reikia saugoti namus, bet ir nuo gaisro arba, pavyzdžiui, nuo namo užliejimo, trūkus vamzdynui. Apie išmaniojo namo apsaugos sistemas kalbėjomės su UAB „Teleneda“ vadovu Jonu Maždžieriumi.
Kuo ypatinga išmanioji namo apsaugos sistema? Kuo ji skiriasi nuo paprastos namo apsaugos sistemos?
Mažų mažiausiai ją reikėtų valdyti per atstumą išmaniuoju įrenginiu, pavyzdžiui, telefonu. Bet iš tikrųjų apsaugos sistemą išmaniąja galima vadinti tuomet, kai ji yra sujungta su kitomis namo sistemomis. Tarkim, išeidami iš namų telefone paspaudžiate reikalingą mygtuką ir sistema automatiškai atjungia vandenį, išjungia nereikalingas elektros linijas, sumažina šildymą, oro tiekimą. Tai priklauso nuo žmogaus norų –kaip kas suprogramuos. Apskritai visa tai, kas susiję su išmanumu, yra žmogaus fantazijos reikalas. Sistemų galima sukurti labai įvairių.
Kokie elementai paprastai sudaro apsaugos sistemą?
Pagrindiniai elementai yra šie: vadinamoji centralė – pagrindinis sistemos elementas, valdymo klaviatūra, judesio jutikliai, stiklo dūžio jutikliai, vidinė ir išorinė sirena, magnetiniai kontaktai, kurie montuojami ant durų, langų ir garažo vartų, priešgaisriniai jutikliai (temperatūriniai ir dūminiai).
Kokios yra išmaniųjų apsaugos sistemų galimybės? Jos, matyt, gali atpažinti šeimininką iš veido, balso, akies rainelės ar pirštų antspaudo, o šeimininkų automobilius iš numerių?
Atpažinimą atlieka vaizdo stebėjimo sistema. Piršto antspaudų atpažinimas, vaizdo identifikavimas gali būti įrengiami kartu su domofonais, telefonspynėmis, vaizdo kameromis. Tai papildo apsaugos sistemą, bet iš esmės tai jau kita kategorija – vaizdo stebėjimas arba vaizdo apsaugos sistema. Visa tai gali būti sujungta į vieną sistemą. Paimkime kad ir lietuvišką produktą „Eldes“, kuris į apsaugos sistemą leidžia integruoti ir vaizdo stebėjimą.
Suveikus judesio davikliui ar magnetiniam kontaktui, sistema įjungia šalia daviklio vietos esančią artimiausią kamerą ir žmogus savo išmaniame įrenginyje gali matyti, kas atsitiko. Sistemą, kuri atpažįsta šeimininko automobilio numerius ir atidaro namų bei garažo vartus, taip pat galima sumontuoti privačiame name. Tai seniai nebe naujiena – tokiu principu veikia daugelis prekybos centrų stovėjimo aikštelių, kur prie kelio užtvaro nuskaitomi jūsų numeriai. Tai išties patogu, nors lietuviai kol kas retai renkasi šias sistemas.
Girdėjau apie tokią funkciją kaip būvio imitavimas. Gal galėtumėt plačiau apie tai papasakoti? Gal yra daugiau panašių funkcijų?
Taip, atitinkamai užprogramuota sistema nustatytu laiku gali įjungti ir išjungti šviesas, atitraukti ir užtraukti užuolaidas ir t. t. Tad šeimininkams išvykus ilgesniam laikui, iš išorės atrodo, kad namuose kažkas gyvena. Ši funkcija gali būti užprogramuojama laikmačiu arba galima ją įjungti išmaniuoju įrenginiu per atstumą.
Šiuo metu tarp naujų namų šeimininkų populiari funkcija „Namų režimas“. Naktį net ir esant namuose, sistema yra įjungta, ir jeigu kas nors bandytų laužtis per duris ar uždarytą langą, ji suveiktų. Tokią funkciją dažnai įsirengia žmonės, pasistatę naujus namus atokesnėse vietose, šalia miško ar pan. Žmonės, persikėlę iš daugiabučio mieste į privatų namą priemiesčiuose, nori jaustis saugūs.
Kas turi namuose židinius ar dujinius katilus, dažnai prašo įrengti dujų nuotėkio ar CO2 daviklius.
Taip pat yra daviklis, saugantis nuo patalpų užliejimo. Jis montuojamas patalpose prie grindų. Pajutęs vandens nuotėkį, daviklis siunčia signalą į apsaugos sistemą, o ši informuoja šeimininką. Žinoma, jeigu jis yra, tarkim, Palangoje, o namuose Vilniuje suveikė vandens nuotėkio daviklis ir nėra numatyta tolimesnio scenarijaus, tai jau blogai. Tačiau jeigu vandentiekio sistemoje ant įvado įrengta elektroninė sklendė, vandens tiekimas gali būti atjungiamas automatiškai. Kitas geras variantas – išvažiuojant iš namų įjungiama signalizacija ir vandens tiekimas iš karto sustabdomas. Šiuos dalykus su kiekvienu klientu reikia aptarti individualiai, išsiaiškinti, kokių galimybių yra tai padaryti.
Geriau projektuoti apsaugos sistemą prieš statant namą ar nesunku ją įrengti ir jau pastatytame name?
Galima įrengti ir pastatytame, tik tada tai greičiausiai bus belaidžiai įrenginiai. Tarkime, ant durų atsiras dėžutė, kuri vieniems visai netrukdo, o kitiems kažkodėl baisiai kliūva. Dažnai būna, kad žmogus pasistatė namą, o apsaugą pamiršo arba apsaugos sistemai neliko lėšų. Žmogus, kuris nors kartą yra susidūręs su vagystėmis, jau statybų metu iš karto įrengia apsaugą – stato ir saugo savo turtą. Su tuo nesusidūrusieji dažnai žiūri į apsaugos sistemą pro pirštus. Tokiu atveju reikia įrengti bent priešgaisrinę signalizaciją, bent jau virtuvėje.
Yra nemažai atvejų, kai šie paprasti dalykai išgelbėjo žmonių gyvybes. Žinoma, pats geriausias variantas, kai apsaugos sistema numatoma dar rengiant projektą, tad galima geriausiai viską apgalvoti ir racionaliausiai įrengti – „ant popieriaus“ lengviau dėlioti ir taisyti.
Dingus elektrai ar interneto ryšiui apsauga nustos veikti?
Nuo to apsaugo akumuliatoriai, kurie gali palaikyti apsaugos sistemos veikimą apie 8 valandas. Žinoma, šis laikas priklauso nuo to, kiek visko namuose sumontuota, kiek prietaisų akumuliatorius turės palaikyti. Bet kokia apsaugos sistema jau turi akumuliatorių, priešingu atveju, kas iš tos sistemos – atėjęs vagis išjungė elektrą, ir viskas. Tais atvejais, kai apsaugos sistema sudėtingesnė, rekomenduojame įrengti papildomus akumuliatorius. Visą laiką, kol sistema veikia avariniu režimu (nuo akumuliatorių), palaikomas ir interneto ryšys. Gal kiek daugiau problemų yra su įvažiavimo vartais, bet ir tokie dalykai išsprendžiami – viskas priklauso nuo kliento finansų.
Ar tai brangu?
Gaunantys vidutines pajamas jau gali įsirengti tokias sistemas. Galima įrengti apsaugos sistemą iš karto, galima etapais, kaip kas sugalvoja ir gali.