Medinės grindys: pasirinkimo mozaika

Pasirinkus medines grindis sunkiausia apsispręsti, ar kloti jas iš lentų, ar sudėti daugiasluoksnes (dažniausiai trisluoksnes) parketlentes. Pasak specialistų, apsispręsti lengva tik tada, kai namų šeimininkai nori šildomųjų grindų. Tokioms grindims lentos netinka, nes jos sulaiko didžiąją dalį šilumos, taigi norintiems vaikščioti natūraliu medžiu belieka rinktis trisluoksnes parketlentes. Bet jei šildymo elementų po grindimis montuoti neplanuojama, atsiveria plačios pasirinkimo galimybės, o nuo raštų gausos ir kainų skirtumo apsisuka galva.

Reikia tobulo pagrindo

Grindų lentų ir trisluoksnių parketlenčių kvadratinio metro kaina, lyginant pigiausius ir brangiausius variantus, pernelyg nesiskiria. Pasirinkimą dar labiau apsunkina tai, kad abiejų rūšių medinių grindų išvaizda ir pojūtis jomis vaikštant beveik nesiskiria, taigi belieka pagalvoti apie grindų klojimo ir naudojimo skirtumus.

"Solum" grindų salono projektų vadovas Robertas Margevičius tvirtino, kad dažniausiai žmonės būna nusiteikę pirkti grindų lentas, tačiau įvertinę papildomas išlaidas ir riziką persigalvoja. "Lentų nepatartina dėti ant betono. Galima taip daryti, bet tada reikia žinoti, ar tinkamai jis išlietas. O žmonės dažnai perka buto "dėžutę" ir įrengdami nežino, kas tiksliai buvo padaryta", – aiškino jis.

Daugiausia problemų esą kyla, jei grindų lentos priklijuojamos prie nepakankamai storo, sauso ir lygaus betoninio pagrindo. Medis nuo temperatūros svyravimų plečiasi arba traukiasi. Nors šie svyravimai plika akimi nepastebimi, dėl jų betoninis pagrindas gauna tempimo apkrovą, ir jei jis nekokybiškas, atsiranda įtrūkių. Laikui bėgant jie plečiasi, ir grindys ima traškėti bei kraipytis, tuomet tenka išlupti visas lentas, bet sutaisyti jų kartais nebeįmanoma.

Paprastesnis būdas

Nuo nelygumų negelbsti nė klijuojamas paklotas, todėl jei betoninio pagrindo nelygumai ar nuokrypis didesnis nei 3 mm, tarp grindų lentų ir betono reikia įtvirtinti OSB plokštę arba fanerą. Jei betono pagrindas dar prastesnis, ir nelygumai viršija 1 cm, tada medines grindis galima dėti tik ant lagių, bet tokia konstrukcija itin sudėtinga, brangi ir atima iki 10 cm patalpos aukščio.

Medinėmis grindimis prekiaujančios įmonės "Eituma" vadovas komercijai Olegas Starolatko patarė rinktis trisluoksnes parketlentes, jei planuojama įsigyti ne pačias pigiausias medines grindis. Bet taupant kiekvieną litą, pasak jo, vis tiek pigiau kloti iš natūralių lentų. "Standartinis pigus produktas kainuoja apie 50 litų už kvadratinį metrą. Nors aukštakulniais per pušines grindis nepavaikščiosite, jų žymės bus matyti", – tvirtino pašnekovas.

Įskaičiavus papildomas medžiagas, paklotų pušinių lentų grindų kaina išauga iki maždaug 80 litų už kvadratinį metrą, bet tai kiek pigiau už paprasčiausias parketlentes, kurių kaina tik prasideda nuo maždaug 80-90 litų už kvadratinį metrą. Tiek kainuoja trijų juostų parketlentės, sudarančios vaizdą, lyg grindys būtų sukaltos iš smulkių lentelių, o jei norisi plačių lentų įspūdžio, vienos juostos parketlenčių kaina prasideda nuo maždaug 120 litų už kvadratinį metrą.

"Gyvos" grindys

Tiesa, lentų grindims galima įsigyti dar pigiau – skelbimų puslapiuose mirga pasiūlymų jas pirkti po maždaug 35 litus už kvadratinį metrą, bet specialistai pataria nesusivilioti tokiais pasiūlymais. "Grindų lentas labai pavojinga pirkti nežinomoje lentpjūvėje. Pirkėjas neturės drėgnumo matuoklių, nepatikrins, ar kiekviena lenta lygi", – perspėjo R.Margevičius. Pasak jo, nusipirkus nekokybišką produktą tektų išleisti dar daugiau pinigų papildomoms priemonėms klojant, o kartais kreivų lentų net neįmanoma kloti.

O.Starolatko taip pat atkreipė dėmesį į lentų klojimo kokybę, mat nuo to grindų išvaizda ir patvarumas priklauso ne mažiau nei nuo pačių lentų. Anot jo, tinkamai paklotų grindų kaip nors ypatingai prižiūrėti nereikia. Jos gali būti naudojamos ne vieną dešimtmetį, bet šeimininkai turėtų būti tolerantiški mažiems plyšeliams ir įtrūkiams, nes medį veikia aplinkos pasikeitimai, ir to neįmanoma išvengti.

Laikas parodo

Abu pašnekovai sutiko, kad trisluoksnės parketlentės ne tokios lepios kaip grindų lentos, tačiau ir jos nėra be trūkumų. Įvairių medinių grindų skirtumai atsiskleidžia bėgant laikui – brangios natūralaus medžio grindys sendamos tik gražėja. Parketlentės tinkamiausios norintiesiems greito rezultato, bet nemėgstantiems laminato ir neplanuojantiems vienoje vietoje įsikurti visam gyvenimui.

Mat nors parketlentes paprasta kloti ir jos mažiau kraiposi nuo aplinkos poveikio, jos ne tokios patvarios. Viršutinis parketlenčių sluoksnis labai plonas, tik apie 4-5 milimetrų, taigi subraižytas grindis šlifuoti galima tik vieną kartą. Subraižius jas vėl tektų keisti visas lentas, taigi parketlentės gali laikyti 10-20 metų. Tuo tarpu grindų lentos būna net per 3 cm storio, todėl jas šlifuoti galima keletą kartų, o tvirto medžio grindys gali laikyti kone šimtmetį.

Be to, reikėtų turėti omenyje, kad ant parketlenčių negalima statyti sunkių baldų. Tokios grindys klojamos jų netvirtinant prie pagrindo, jos turi turėti erdvės laisvai "plaukioti". Prispaudus parketlentes sunkia spinta ar lova grindys gali imti traškėti ar susikraipyti, todėl gamintojai rekomenduoja jas kloti tik iki spintos, o ties lovos kojelėmis išpjauti skyles.

Ir alyva, ir lakas

Dar vienas svarbus pasirinkimas – medinių grindų danga. Nuo seno buvo įprasta jas lakuoti, tačiau siekiant natūralumo vis dažniau jos impregnuojamos alyva. "Alyvuotos grindys madingos, bet čia ir daugiau vargo, – tikino R.Margevičius. – Labai svarbi kokybė. Jei ant grindų lieka dėmių nuo kolos, vyno, – tai panaudotos alyvos kokybės klausimas." Pašnekovas sutiko, kad alyva apdorotos grindys atrodo šiuolaikiškiau, tačiau jis rekomendavo rinktis matinį laką.