Vitražai – namų jaukumui, stiliui ir prabangai

Vitražai nuo seniausių laikų buvo įspūdingi ir populiarūs puošybos elementai, naudoti gražinant sakralinius pastatus. Apie stiklo atsiradimą pasakojama jau senovės Egipto legendose.

Pirmieji vitražai buvo montuojami į langus, tačiau iki šių dienų neišliko. Šiuolaikinėje architektūroje stiklas – dominuojanti medžiaga, o vitražo menas – puiki galimybė tiek eksterjere, tiek interjere harmoningai suderinti meniškumo, šviesos ir lengvumo estetiką, transformuoti erdvę pasitelkiant apšvietimą ir spalvas.

Žodis vitrum, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „stiklas“, o prancūziško žodžio vitrage vertimas – „dekoratyvinis langų stiklas“. Lietuviai vitražą supranta kaip dekoratyvinės dailės rūšį, meno kūrinį iš spalvoto stiklo, įstatomą į langą, duris arba įtaisomą eksterjero ar interjero sienoje.

Meistrai teigia, kad vitražai – prabangus žmonijos išradimas, kuriam sukurti reikia daug laiko ir lėšų. Tačiau tai atsiperka, nes langų, durų, žiemos sodų, baldų ir interjero stiklo detalėse naudojamos vitražo spalvos tarsi atgyja nuo saulės spindulių ir bet kuriems namams suteikia šarmo bei elegancijos. Be to, naudojamos šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti gerokai pigesnius vitražus, kurie išvaizda nedaug skiriasi nuo klasikinių.

Šiuolaikiniai vitražai nesunkiai pritaikomi interjere ir tinka ne tik bažnyčioje ar restorane, bet ir kiekviename miegamajame. Jie lengvai randa vietą ir kurdami harmoningą erdvę pagyvina būsto gyventojų nuotaiką.

Specialistai teigia, kad vitražai išlygina apšvietimą, prislopina ryškius šviesos ir šešėlių kontrastus. Be to, tinkamai parinktas vitražas gali praplėsti mažą erdvę, ištaisyti architektūrinio projektavimo klaidas, sukurti erdvės iliuziją. Spalvoto stiklo paveikslas puikiai uždengia nepageidaujamą vaizdą už lango, gali atstoti net užuolaidas ar būti naudojamas kaip širma.

Vitražas – nepaprastai originalus ir nenuspėjamas meno kūrinys. Jo spalvos priklauso nuo apšvietimo, paros ir metų laiko. Vieną akimirką jos gali atrodyti ryškesnės, kitą – blankesnės. Ryte išryškėja vienos kūrinio dalys, o vakare – kitos.

Klasikiniams vitražams reikia brangių medžiagų, daug meistro laiko ir pastangų. Tokie meno kūriniai – prabanga, kurią gali sau leisti ne kiek-vienas, tačiau dabar meistrai siūlo šiuolaikiškas medžiagas ir technologijas. Jos yra ne tik ekonomiškos, bet ir kokybiškos.

Kuriant tokį vitražą ant permatomo arba tonuoto stiklo lakšto dedamos spalvotos plėvelės, lipni lanksti švino juosta, dažoma keraminiais dažais, montuojami šlifuoti stiklo elementai. Tokie vitražai kuriami pagal individualius projektus. Dailininkai jų dizainą paruošia atsižvelgdami į konkretų interjerą ir priderindami prie metalo, medžio, plastiko ar tekstilės.

Šiuo metu populiarėja ir stiklo dekoravimas specialia plėvele ar lipnia švino juostele. Medžiagos nesibraižo, neblunka, todėl yra patvarios. Ypač mėgstami vitražai iš lanksčių, lipnių švino juostelių su priklijuojama apačia. Tokią juostelę sudaro susmulkintas švinas su spalvotųjų metalų priemaišomis. Ji skirta klijuoti ant stiklo ir baldų paviršiaus. Naudojant tokią plėvelę galima sukurti vitražą nepjaustant stiklo ir nelituojant metalinės konstrukcijos jungčių.

Švino juostelių yra ne tik tradicinio švino pilkų, bet ir kitų spalvų: melsvos, rudos, vario, sendinto aukso, žalvario, baltos, juodos, grafito, platinos. Juostelės būna nuo 3 iki 18 mm pločio ir nepraranda ypatybių laikomos įvairioje temperatūroje (nuo –25 iki +100 °C). Lipni švino juosta išsiskiria menku cheminių medžiagų lakumu (ypač jei vitražą su ja planuojama dėti tarp dviejų lango stiklų). Toks vitražas turi ir dar vieną puikią ypatybę: jis nepraranda spalvos ir nesikristalizuoja. Taip pat, pasak specialistų, tokia plėvelė atitinka testavimo dėl rūko normas.

Jei nenorite švino juostelių, joms sukurta alternatyva – lipni, permatoma vitražinė spalvota plėvelė. Specialistų teigimu, ją sudaro polieterinė medžiaga, apsaugota keturiais ultravioletinių filtrų sluoksniais, neleidžiančiais spalvai išblukti. Dėl šių filtrų plėvė nesusigūžia ir nesusitraukia, yra atspari drėgmei ir saulės spinduliams. Manoma, kad ji sustabdo net 90 proc. ultravioletinių spindulių. Viena tokios plėvelės pusė yra lipni, todėl ši medžiaga gali būti naudojama ir stiklams tonuoti (laminuoti).

Populiarūs ir šlifuoto stiklo elementai. Tokie vitražai formuojami ant vientiso stiklo lakšto (jo nepažeidžiant), todėl iš jų pagaminti stiklo paketai yra sandarūs.

Dar vienas būdas susikurti namuose stiklo paveikslą – vitražas lako kontūru. Tai, pasak žinovų, yra populiariausia ir pigiausia vitražo gamybos technika. Išorinis tokių vitražų vaizdas, žinoma, nėra toks įspūdingas kaip „švininių“, tačiau ir jie atrodo neblogai, ypač kai pagaminami kokybiškai. Piešinio kontūro gamybai naudojamas labai tirštas lakas, o kad kontūras įgautų metalo išvaizdą, į laką įmaišoma aliuminio arba bronzos pudros.

Lietuvių mėgstami ir vitražai mediniais elementų kontūrais. Tai dažniausiai originalūs vitražai, kuriuose vaizduojami abstraktūs, neturintys siužeto paveikslai. Tokių vitražų nereta tema – gamta, pavyzdžiui, šakoto medžio kontūras su uždažytais stiklo plotais tarp šakų. Jie ypač dekoratyviai atrodo įmontuoti verandų languose ir medinėse duryse. Kontūras paprastai tonuojamas rėmo, į kurį įstatytas vitražas, spalva.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.