Vitražai ir vitrinos

Dažniausiai jie įrengiami stambiuose visuomeniniuose pastatuose: parodų paviljonuose, sporto salėse, universalinėse parduotuvėse, teatruose ir kt.

Vitražas susideda iš karkaso, kuris atlaiko vėjo apkrovas, įstiklintos atitvaros iš didelių (iki 3,5×4,5 m) 8 mm storio stiklo lakštų. Vitražo laikantys elementai daromi iš įvairių skerspjūvių plieninių profilių: stačiakampių, vamzdinių, lovinių, dvitėjinių arba iš aliumininių profilių. Dažniausiai naudojami aliumininiai vamzdiniai profiliai arba plieniniai kampuočiai.

Pagal klimato sąlygas vitražai daromi su vienguba (IV klimato rajone) arba dviguba (II ir III rajonuose) stiklo atitvara.

Vitrinos ir vitražai gali būti nepraeinamieji, kai atstumas tarp išorinio ir vidinio stiklo iki 350 mm, ir praeinamieji,— kai tarp stiklų yra ne mažiau kaip 450 mm. Pagal funkcinius reikalavimus šį atstumą galima padidinti iki 1 – 1,3 m. Praeinamąsias vitrinas patogu eksploatuoti, paprasta jų konstrukcija ir nedaug reikia metalo, tik padaroma įėjimo anga vitrinos viduryje ar iš galo (iš tambūro).

Projektuojant vitrinas, svarbu numatyti priemones, apsaugančias nuo apledėjimo ir blizgėjimo. Kad jos nerasotų ir neapledėtų, ant jų nesusidarytų kondensatas, tarp stiklų esanti erdvė turi būti vėdinama. Išorinis sausas oras patenka per nedideles angas, įrengtas išorinių rėmų viršuje ir apačioje. Apsaugoma, kad neprasiskverbtų sudrėkęs vidaus oras. Numatoma vidaus stiklą apipūsti šiltu oru iš šildymo sistemos. Kad vitrinos neblizgėtų, išorinis stiklas tvirtinamas 10 – 15° nuolydžiu arba (esant vertikaliai atitvarai) įrengiama apsauga nuo saulės.

Nepraeinamieji vitražai arba vitrinos įstatomi išorinėje sienoje. Praeinamųjų vitrinų išorinis stiklas tvirtinamas ant gembių arba ant specialaus cokolio, lygiagretaus pagrindiniam pastato cokoliui ir papildomo denginio virš vitrinos.