Velykų interjero simboliai
Proga parodyti savo išmonę
Sukurti savitą, lig tol nematytą Velykų medelį buvo pirmoji mintis, atėjusi į galvą kūrybingoms, laisvalaikį rankdarbiams skiriančioms bendramintėms.
„Mūsų šeimoje prieš Velykas kiaušiniais apkabinėdavome parneštą nedidelį berželį ar medžio šaką, – pasakojo Vilma Liorentienė. – Kiaušiniais padabintas medelis išstovėdavo kelis mėnesius, kol nužydėdavo.“
Kita mintis buvo ta, kad Velykų medelį reikėtų papuošti įvairia technika sukurtais kiaušiniais ir kitais šios šventės simboliais. Tai buvo ir proga pasirodyti vienai prieš kitą savo išmone, ir savaip interpretuoti amžinuosius simbolius, atskleisti neribotas fantazijos galimybes.
Lina ir Romualdas Slonskiai, gyvenantys Ginkūnuose, su malonumu atvėrė savo namų duris nagingų moterų kūrybiniams eksperimentams. Kurstydamas židinį šeimininkas kalbėjo: „Tegu ateina čia nors visos Šiaulių ar Ginkūnų moterys, bet kažką iš savo sukurtų gražumynų turės palikti ir mūsų namams.“
Medis
„Medis – vienas iš daugiareikšmių ir labiausiai paplitusių simbolių. Kasmet lapus metantys lapuočiai simbolizuoja vis iš naujo mirtį nugalinčią gyvybę, amžinai žaliuojantys spygliuočiai įkūnija nemirtingumą“.
Puošti interjerą galima ne tik tikru medžiu, bet ir medžio šakele, kuri pamerkta vandenyje, iškleidžia lapelius ir žiedų pumpurėlius. Galima kiaušinių krepšelį kukliai papuošti natūraliais miško žalumynais ar žaliai nudažytos vilnos gabalėliais.
Jei nusprendžiama puošybai panaudoti tikrą medelį, jis turi būti randamas ir nukertamas tik iš tokių vietų, kur augti nebeturi jokios perspektyvos. Kitu atveju, kirvis ir gyvybę simbolizuojantis medis – nesuderinami dalykai.
Nuo medelio atsargiai nulupama žievė. Jis tampa baltas ir nepaprastai trapus. Atsargiai įstatomas į Kalėdų eglutei skirtą gatavą ar savo rankomis sukonstruotą stovą. Medelio iš karto galima ir nelakuoti, tačiau, pasidžiaugus per pirmąsias Velykas, vėliau jį būtina padengti pinoteksu, medienai skirtais antiseptiniais dažais. Tuomet medelis išliks nepakitęs dar ne vienerius metus.
Kiaušinis
„Daugelio kultūrų mitologijoje minimas pasaulio kiaušinis, kuris, simbolizuodamas visas kuriamąsias galias, egzistavo jau prieš pasaulio pradžią (…) Krikščionybėje kiaušinis laikomas prisikėlimo simboliu, nes Kristus išėjo iš kapo kaip subrendęs viščiukas iš kiaušinio.“
Velykų išvakarėse tikrus kiaušinius jau galima marginti šiuolaikiškais ar pagal senoviškas tradicijas natūraliu būdu pasigamintais dažais: iš svogūnų lukštų, juodalksnio žievės, užraugtų gelžgalių rūdžių.
Auksarankės Velykų medį apkabinėjo ne tik tikrais,
įvairia
šiuolaikine technika
padabintais margučiais, bet ir kiaušino formą primenančiais kūriniais iš įvairių medžiagų. „Šie kiaušiniai išsilaiko ilgiau,“- juokavo moterys.
Ponia Daiva išpūstus, tuščiavidurius žąsies kiaušinius puošė stora virve, o apvalius stručio kiaušinius – papjė mašė mase ir dekupažo servetėlėmis. Ta technika buvo užsikrėtusios ir kitos moterys. Jurgita į darbščiųjų moterų susitikimą prie židinio atsivežė didžiausią kiaušinį, padarytą iš „iki galo“ pripūsto baliono, papjė mašė masės ir dekupažo servetėlių.
Šiaulietė Irena norėjo, kad jos kiaušinis bent iš tolo primintų garsiojo juvelyro Peterio Karlo Faberžė puošniųjų dirbinių stilistiką.
„Kūriau kiaušinį iš veltinio, užpildžiusi jo vidų putų kamšalu, atitinkama forma apskaptavusi putos gabalą. Vėliau siuvinėjau gintaru ir spalvoto stiklo karoliukais,“ – pasakojo aksominio kiaušinio kūrėja.
Ponia Žydronė Velykų medį papuošė mediniais kiaušiniais, ant kurių, naudodama medžio glaistą, sukūrė spalvingus reljefus.
Avinėlis
„Dėl naivumo, kantrybės ir baltos spalvos simbolizuoja švelnumą, nekaltybę ir tyrumą. Senovėje, be avino, dažniausiai aukojamas gyvulys, todėl simbolizuoja Kristų ir jo pasiaukojamą mirtį.“
Sukurti avinėlį iš vilnos gumulo gali tik nemažai įgūdžių vilnos vėlime turinti darbštuolė.
Žeimiuose gyvenanti ponia Daiva pasakojo, jog, kurdama didįjį Velykų avinėlį, ilgai stovėdavo tvarto tarpduryje ir žiūrėdavo į gyvą ėriuką, kurį pasirinko „pozuotoju“. Kad būtų panašios akys, snukučio išraiška.
Avinėliai buvo kuriami sausu vėlimo būdu, atkakliai baksnojant adata į vilnos gumulą, formuojant jo kūnelį ir galvutę. Į vidų kaip kamšalas dėta prastesnės kokybės vilna. Avinėlio garbanėlės tikros, tik vienas jų galas „įtvirtintas“ į stilizuotą gyvūnėlio kūnelį.
Iš avies vilnos sukurtas ėriukas – jaukus, šiltas gyvūnėlis, kurį meiliai gali priglausti vaikai ir suaugusieji. Jį galima pasidėti ant sofos, lovos ar krėslo. Mažieji avinukai kabinami ant Velykų medžio, didesnės kambarinės gėlės šakos, tarpduryje ar ant šviestuvo.
Kiškis
„Dažnai tapatinamas su triušiu; tai mėnulio gyvūnas, nes dienomis miega, o naktimis budi, taip pat dėl ypatingo vislumo (…) Žaismingas pasakojimas apie kiaušinius dedantį Velykų zuikį sustiprina šią vaisingumo simboliką sąsajomis su kitu vaisingumo simboliu – kiaušiniu.“
Sukurti kiškučius iš vilnos gumulėlio pavyko ir poniai Sigitai. „Kiškučių labiausiai reikia vaikams, – sakė moteris. – O kuo kitu juos papirksi? Kalėdų dovanas atneša Kalėdų Senelis, Velykų – kiškučiai arba bobutė Velykė, nors pastarąja vaikai tiki mažiau.“
Ponia Sigita siūlo nesusidūrusiems su vėlimo technika geriau neužsiimti sudėtingesnių figūrų kūrimu. „Ne tik kūrybiškumas, bet ir kantrybė yra viena iš pagrindinių sąlygų, kuriant sudėtingą gyvūnėlio figūrą. Vyras ir juokais, ir rimtai skundžiasi, kad jam iki gyvo kaulo įkyrėjo namuose aidintis garsas “bakst bakst bakst“, – juokėsi moteris .
Angelas
„Dievas veikia ir pasirodo angelo pavidalu; galutinę Dievo karalystės pergalę praneš angelas.“
„Šiemet nedažysiu kiaušinių, – sako ponia Danutė. – Iš vilnos padariau liūdną angelą, apsikabinusį Žemės rutulį.“
Angelas liūdnas, nes daugelis žmonių nusigręžė nuo Dievo. Visi tik dažo kiaušinius, ruošia vaišes, susitinka su giminėmis, artimaisiais, draugais, linksminasi, vaišinasi, aptaria įvairiausius reikalus. Bet mažai kas šeimose apmąsto, kad Velykos – tai Kristaus prisikėlimo šventė. Kalbėti apie Velykų prasmę turėtų būti svarbiausia, įsitikinusi ponia Danutė.
Reklama: Juvelyriniai dirbiniai
Žymos: vėlykos, interjeras, interjero kūrimas, vėlykinis interjeras, kiaušiniai.