Spalvos mūsų namuose

Šiltais, pasteliniais tonais nudažyta patalpa tampa šviesesnė ir erdvesnė, teikia lengvumo pojūtį. Šviesūs melsvi ir melsvai žalsvi tonai vizualiai „pastumia” sienas, tokiu būdu susidaro erdvės įspūdis. Intymią atmosferą galima sukurti naudojant šiltus, tamsesnius atspalvius. Gilios spalvos, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna, violetinė, ruda ir tamsiai žalia gali prislėgti žmogų, todėl tokioje patalpoje reikalingas ryškesnis apšvietimas. Nereikia pamiršti, kad dėmesį visų pirma patraukia būtent šviesioji patalpų dalis.

Gryną, ryškią spalvą patariama naudoti rečiau lankomose patalpose. Kuo dažniau mes būname patalpoje, tuo mažiau joje turėtų būti grynos spalvos. Ryškią spalvą geriausia naudoti kaip akcentą. Valgomajame, bibliotekoje arba gyvenamajame kambaryje būti žymiai maloniau, jei jų interjere esama minkštų, kiek prislopintų, aksominių niuansų. Blausūs, pilkšvi atspalviai sukuria monotonijos ir ramybės įspūdį, o tuo pat metu yra labai kasdieniški.

Intensyvūs, ryškūs tonai ant didelių plotų gali trikdyti dėmesį ar net erzinti. Ryškios geltona ir žalia spalvos paaštrina mūsų pojūčius, o ugninga raudona gali tiesiog „svilinti” akis.

Vaikų kambariui spalvas parenka tėvai, tačiau jau gana anksti vaikai patys leidžia suprasti, kurioms spalvoms jie teikia pirmenybę. Dažnai renkamasi atsižvelgiant į vaiko temperamentą – energingam vaikui labiau patiks drąsios, džiaugsmingos spalvos, o kuklus ir ramus vaikas mieliau rinksis pastelinius, nerėksmingus atspalvius. Patariama rinktis spalvinius sprendimus, kurie atitiktų vaiko amžių ir vystymosi etapą.

Kūdikio kambarį reikėtų dažyti minkštomis, ramiomis, santūriomis spalvomis, teikiančiomis šilumos ir saugumo pojūtį – tokį pojūtį gali suteikti šviesiai geltonų ir šviesiai mėlynų tonų derinys. Nuo ketvirtųjų vaiko gyvenimo metų prasideda kontrastingų, džiugių spalvų laikas: šios spalvos skatina vaiko vaizduotę ir smalsumą. Tačiau venkite spalvų pertekliaus, ugdykite vaiko skonį. 13-17 metų paauglys savo kambariu naudojasi labai aktyviai – jis mokosi, klausosi muzikos, bendrauja su draugais, todėl čia labiausiai tiks optimistiškos, madingos spalvos. Leiskite paaugliui savo kambarį dažyti pačiam, tegul jis įgyvendina kad ir pačias drąsiausias idėjas, pavyzdžiui, jis gali nudažyti savo kambarį naudodamasis „grafiti” technologija.

Suprantama, geriausias sprendimas visuomet esti individualus. Rinkitės tas spalvas, kurių apsuptyje jaučiatės geriausiai!

Kaip neapsirikti, renkantis atspalvį

– Atspalviai ant didelių plotų atrodo tamsesni, ir tai būtina įvertinti renkantis spalvas iš paletės.
Renkantis atspalvius patartina juos apžiūrėti tokioje šviesoje, kokia yra jūsų dažomoje patalpoje.

– Skysti dažai indelyje visuomet atrodo šviesesni nei ant spalvinio pavyzdžio. Džiūdami dažai tamsėja ir įgauna atspalvį, kuris atitinka pavyzdį.

– Spalvų suvokimui įtakos turi ir spalvų deriniai. Pavyzdžiui, žalia spalva greta geltonos atrodo visiškai kitaip nei greta violetinės.

SPALVA IR ERDVĖ

– Įprastas sprendimas yra nudažyti lubas šviesia spalva – taip nudažytas kambarys įkvepia stabilumo ir saugumo pojūtį.

– Lubos, nudažytos tamsia spalva, atrodys žemesnės nei yra iš tikrųjų.

– Jei norite šiek tiek „kilstelėti” lubas, nudažykite sienas vertikaliomis juostomis.

– Horizontalios juostos duoda priešingą efektą: kambarys atrodo žemesnis.

– Viena tamsi siena, kai visos kitos sienos kambaryje nudažytos šviesiomis spalvomis, labai patraukia dėmesį.

– Tik nepamirškite, kad nudažę vieną sieną tamsia spalva, visiškai pakeisite kambario erdvę ir proporcijas.

– Jei puošiate sieną dekoratyviniu apvadu, atsiminkite, kad apatinė sienos dalis visuomet dažoma tamsesne spalva, o viršutinė – šviesesne, bet ne atvirkščiai.

– Apvadas neturi dalinti sienos tiksliai per vidurį, o turi būti arba aukščiau, arba žemiau sienos vidurio.

SPALVA IR ŠVIESA

Be šviesos nėra spalvos. Šviesa įtakoja spalvų suvokimą. Skirtingai apšvietus tas pats atspalvis bus matomas skirtingai – taps šiltesnis arba šaltesnis. Didžiausią kontrastą sudaro natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

Dirbtinis apšvietimas spalvos ryškumą veikia panašiai, kaip žvakės liepsna – šilti tonai sustiprėja, o šalti nublanksta. Prie kaitinamosios lempos šviesos nepatartina rinktis šaltų tonų, nes šioje šviesoje jie tampa nepatrauklūs. Įstaigose ir butuose dažnai naudojamos dienos šviesos lempos – juk čia reikalingas geras apšvietimas. Dienos šviesos lempa sustiprina šaltus tonus ir „atvėsina” šiltus. Melsva dienos lempos šviesa paryškina žalius ir mėlynus atspalvius, tačiau šioje šviesoje nublanksta raudonas, oranžinis ir geltonas atspalviai. Interjeruose, kur vyrauja minkšti tonai, geriau naudotis dienos šviesos lempomis.

Natūralus apšvietimas nuolatos kinta, mažiausiai keturis kartus per dieną jis būna visiškai skirtingas: auštant, vidurdienį, dieną ir temstant. Jei šiaurinėje pusėje esančiam kambariui, kur visuomet mažai saulės ir gana tamsu, norime suteikti šilumos pojūtį, jo interjerą dažykime šiltais ir šviesiais tonais. Šalti melsvai žalsvi tonai labiau tinka saulėtiems kambariams.

Parduotuvėje iš paletės rinkdamiesi atspalvį, būtinai atsižvelkite į kambario, kurį ruošiatės dažyti, apšvietimą. Kad susidarytumėte objektyvų vaizdą, spalvas ir atspalvius turėtumėte rinktis atitinkamai apšviestoje patalpoje. Tai padaryti galima parduotuvėje prie lempos šviesos arba dienos šviesoje, tačiau bus geriausia, jei dažų pavyzdį pasiimsite į namus išbandymui.