Namas Islandijoje, esantis netoli poliarinio rato ribų

Namo aplinka patraukli, gal net su kiek tai neapčiuopiamais siurealizmo bruožais. Šilta aplinka, bet laikas nuo laiko prabėga mintis: ” – Bet lauke tai tikrai šalta.”

Valgomąjame galime atrasti nemažai skirtingų detalių. Gal tai neleidžia sušilti. Vis dėmesį patraukia kita: paveikslas, lyg bareljefas ant sienos; laikrodis, lyg metalinė saulėgrąža; kitoje pusėje vyriškio veidas paveiksle; šviesaus medžio sijos palubėje; du visiškai skirtingi foteliai, stovintys už stalo galų, vienas lyg moteriškas savo gracija ir lengvumu, kitas labiau vyriškai kresnas ir stambus; ant stalo krepšys su žaliuojančia gėle.

Yra ir daugiau detalių, kurių nepaminėjome, ir kurios ne mažiau svarbios bei įnirtingai kovojančios dėl dėmesio, lyg islandiškas šaltukas, negailestingai kandžiojantis nosį.

Grindys, galbūt tai šlifuoto akmens plytelės, kurių formos atsikartoja paveiksle ant sienos. Pilko medžio siena – šviesiai geltonos sijos, dėmesio šaltukas grybšteli ir už ausies.

Vaizdas iš terasos nepakartojamas.

Žole apauginti namo stogai tęsia islandiško namo žeminės tradicijas.