Baltiško stiliaus interjeras: koks jis?

Baltiškas modernizmas: šimtmečio įtaka

Tai, ką čia vadiname baltišku stiliumi, iš esmės yra modernus stilius, susiformavęs per pastarąjį šimtmetį Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje. Dar tarpukario Kaune modernizmo stilius buvo nepaprastai populiarus tiek architektūroje, tiek interjere. Tarpukario Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, suklestėjo tiražuotų baldų gamyba ir madingieji art deco, jugendo, moderno stilistikos bufetai, spintos, spintelės ir kiti baldai buvo „kepami“ kone masiškai.

Lietuviškiems baldams originalaus savitumo suteikė toks tarpukariu madingas reiškinys – modernius baldus paįvairinti folkloriniais motyvais, atkeliavusiais iš mūsų pagoniškos praeities. Tai suteikė lietuviškiems baldams unikalaus savitumo, kurį galime vadinti ir baltiško interjero bruožu. Vis gi modernūs masinės gamybos baldai buvo įkandami toli gražu ne visiems to meto miestų butų ir namų gyventojams.

Viskas pasikeitė septintajame dešimtmetyje. Masinės gamybos baldai tapo prieinami kiekvienam, kam buvo prieinamas ir standartinis butas daugiabutyje. Kas formavo šių butų interjero stilių? Įdomu tai, kad tuo metu tarp SSRS ir Skandinavijos šalių buvo visai padorūs santykiai. Lietuvių architektai netgi važiuodavo tobulintis pas Švedijos ir ypač Suomijos architektus, o tuo metu šių šalių pažanga statybų ir dizaino srityse buvo pasiekusi kone aukščiausią lygį Europoje.

Palanki politinė aplinka, artima geografinė padėtis, panašus šiaurietiškas charakteris ir apskritai bendros modernizmo tendencijos, tuo metu vyravusios visame pasaulyje, lėmė naują modernų baltiško interjero charakterį, kuris atsiskleidė jau minėtame septintajame dešimtmetyje. Galime prisiminti legendinių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių suprojektuotus unikalius modernistinius interjerus Vilniuje, Vytauto Čekanausko šviestuvus, Lygijos Marijos Stapulionienės kurtus serijinės gamybos baldų komplektus, ypač septintojo dešimtmečio šezlongą, kuris savo dizainu nei tais, nei šiais laikais nei kiek nenusileidžia skandinaviško dizaino ikonoms.

Lietuviško dizaino evoliucijos rezultatai

Šimtametės baltiško interjero evoliucijos rezultatas: nuo kaimo gryčios iki šiuolaikiškam skandinaviškam stiliui artimo dizaino, ypač išryškėjo pastarąjį dešimtmetį. Dabar turime išties įvairių lietuviškų baldų dizaino bei interjero elementų pavyzdžių, iš kurių galime susidaryti baltiško interjero pavyzdinę vizualizaciją.

Lietuvių sukurti baldai varijuoja nuo funkcinių, išgrynintų geometrinių formų baldų iki itin konceptualių ir net postmodernistinių bruožų turinčių interjero detalių. Kaip ir tarpukariu, taip ir dabar, juose galime rasti tik mums būdingų baltiškų etnomotyvų, bet jau pateiktų modernia forma. Tai paprastas ir santūrus dizainas, kokybiškas ir belaikis, neįmantrių formų, minimalistinis, bet patrauklus savo gaivumu ir funkcionalumu.

Įdomūs ir originalūs baltiško dizaino pavyzdžiai, kuriuos galite įsigyti iš skirtingų lietuviškų gamintojų ir platintojų, yra „Jot.jot“, „EMKO“, „NAMUOS“, „Contraforma“, „Lithuanian design block_“, „Mano lietuviški namai“, „Linen tales“, „INDI“, „Šiaurė“, „Sedes Regia“ ir kiti. Daugelis jų vienija lietuvių ir šiaurės šalių dizainerius bei architektus arba dirba kaip nepriklausomos baldų ar interjero dizaino studijos.

3 Baltiško interjero kūrimo namuose taisyklės

1. Balta spalva, šviesa ir erdvės pojūtis

Daug šviesos ir baltos spalvos – tai užkoduota jau pačiame baltų pavadinime. Todėl kuriant baltišką interjerą beveik nekyla klausimas, kokią sienų ar lubų spalvą reikėtų pasirinkti. Baltą. Kitos apdailos detalės taip pat turėtų būti šviesios, nes čia galioja tos pačios žaidimo taisyklės, kaip ir kuriant skandinaviško interjero paletę, juk mes irgi esame šiauriečiai.

Labai svarbu sukurti šviesos ir erdvės pojūtį interjere, net jei baltišką interjerą kuriate nedidelėje standartinio buto erdvėje. Mitas, kad mums būdingos tamsios kaimiško stiliaus kamaraitės ar dėžutės dydžio kambariai, paveldėti iš sovietinių blokinių daugiabučių. Ne, mums būdingas šiaurietiškas archetipas su daug šviesos ir aiškiu erdvės pojūčiu. Net jei gyvenate mažoje erdvėje, planuokite ją taip, kad į vidų sklistų kuo daugiau natūralios dienos šviesos ir liktų laisvos erdvės ant grindų.

2. Natūralios spalvos ir medžiagos

Baltiška estetika labai panaši į visoms Šiaurės šalims būdingą estetiką. Čia dominuoja žemiški tonai: balta, ruda, smėlio, medžio, riešuto, šieno, pilka, vandens, akmens, bei kiek sodresnės spalvos: juodžemio, molio, žolės, jūros, tamsiai žalia, atkeliavusi tiesiai iš miškų. Tas pats principas galioja ir renkantis medžiagas interjerui apipavidalinti: natūralus medis (mūsų regione augančių medžių mediena: ąžuolo, beržo, pušies, uosio ir kt.), molis, akmuo, varis. Kalbant apie namų tekstilę – vilna, linas, medvilnė, pinti kilimėliai. Derinkite viską, kas būdinga Šiaurės regionui, susiekite šiuolaikines dizaino tendencijas su istoriniu baltų kontekstu.

3. Ryšys su gamta ir šiuolaikinėmis tendencijomis

Geriau ryšys su kosmosu nei ryšys su sovietmečiu. Pamirškite griozdiškas sekcijas su servizais, persiškus kilimus ant sienų ar tautodailininkės močiutės skrynias su staltiesėmis visiems laikams. Tai būdinga slavų kultūrai, o ne baltų. Rinkitės tokius interjero dekoro elementus, kurie turi organišką ryšį su vietine gamta: vietiniai floristiniai motyvai, baltų simbolikos elementai, subtiliai panaudoti etnomotyvai, natūralūs mūsų krašte augantys augalai ir žolės, medis ir akmuo, natūralaus vaško žvakės, modernaus dizaino moliniai ar keraminiai indai ir, žinoma, ryšys su šiomis dienomis pasaulyje vyraujančiomis interjero dizaino tendencijomis bei technologijomis.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.