Dažai fasadams ir vidaus sienoms dažyti

Nenuostabu, kad pirmas dažų specialisto klausimas turėtų būti: „Ką dažysite?“ Šis klausimas svarbus aiškinantis tokius pagrindinius aspektus: lauke ar viduje reiks dažyti, koks bus pagrindas (tinkas, medis, metalas, gipskartonis ir t.t.), kokia aplinka (biuras, svetainė, fasadas kaime ar judrioje gatvėje ir t.t.), kaip paruoštas pagrindas (glaistytas, dažytas, surūdijęs ir t.t.), pašaliniai veiksniai (drėgmė, pelėsiai, dėmės ir t.t.).

Išsiaiškinus šiuos klausimus, dar geriau, jei specialistas apžiūrės patį dažymo objektą, galima įvertinti padėtį ir parinkti optimalią dažymo sistemą.

Kadangi neįmanoma vienu straipsniu aptarti visų paviršių dažymo specifikos, šįkart apsiribosime fasadų ir vidaus sienų dažymu.

Dažų savybės

Yra daugybė dažų rūšių, kiekviena iš jų pasižymi tam tikromis specifinėmis savybėmis: garų pralaidumu, atsparumu drėgmei, atsparumu purvui, spalvos išlaikymu, ilgaamžiškumu.

Garų pralaidumas

Ši savybė ypač svarbi dažant senus pastatus, tačiau ir naujuose pastatuose į ją verta atsižvelgti. Iš sienų sklindanti drėgmė yra vienas iš didžiausių dažų priešų, kuris sukelia daug rūpesčių. Įsivaizduokite, kad nudažėte sieną garams nepralaidžiais, kitaip tariant, „nekvėpuojančiais“ dažais. Sienoje esanti drėgmė kažkaip turi išeiti ir pradeda skverbtis laukan. Čia ji susiduria su dažų plėvele, nepralaidžia garams. Tokiu atveju telieka vienas kelias – garai pradeda kauptis po dažų plėvele, susidaro pūslės ir ilgainiui dažai ima luptis.

Atsparumas drėgmei

Dažant vidaus patalpas, ši savybė labiausiai asocijuojasi su dažų atsparumu plovimui. Tačiau fasadui ši savybė reiškia kur kas daugiau. Tarkime, dažai neatsparūs drėgmei. Tuomet kiekvieną kartą, kai lyja, vanduo įsigeria į pagrindą. Atšilus orui jis vėl garuoja laukan. Taip drėgmei cirkuliuojant pirmyn ir atgal dažų sluoksnis susidėvi ir paviršių tenka perdažyti. Tačiau ne tai baisiausia. Daug blogiau, jei drėgmei įsigėrus ir nespėjus išgaruoti spusteli šaltukas. Tuomet šaldamas vanduo plečiasi ir pagrindas pradeda skilinėti, šis procesas kartojasi ir viskas vyksta dar greičiau. Pasekmė – pagrindą jau nebeužtenka perdažyti, bet reikia visą iš naujo ruošti dažymui ir po to dažyti.

Ir tai dar ne viskas. Paprastai miesto fasadai apdulka. Įsigeriant vandeniui dulkės patenka į dažų poras, kur jos ir lieka. Pasekmė – nešvarus fasadas.

Atsparumas purvui

Dėl šios dažų savybės fasadas ilgai išlieka švarus. Viduje tai reiškia, kad paviršius mažai tepasi ir yra lengvai valomas.

Tokią savybę dažai turi, jei jie atsparūs drėgmei. Tačiau kai kurių rūšių dažų paviršius yra toks, ant kurio iš esmės beveik nesikaupia dulkės, o ir tos su lietumi nusiplauna.

Spalvos išlaikymas

Ne visos dažų rūšys yra vienodai atsparios ultravioletinių spindulių poveikiui. Tokių dažų ryškesnės spalvos išblunka, pabąla ir praranda estetinį vaizdą. Tačiau ne vien į tai svarbu atkreipti dėmesį – yra atspalvių, kurie iš esmės, nesvarbu, kokią dažų rūšį pasirenkame, nėra atsparūs UV spindulių poveikiui.

Ilgaamžiškumas

Ši dažų savybė sąlygojama visų prieš tai aprašytų savybių. Kuo ilgaamžiškesni dažai, tuo mažiau rūpesčių ir išlaidų juos renovuojant. Dar svarbiau, jog ši savybė padeda išlaikyti pastato vertę.

Dažų rūšys

Dažų rūšis priklauso nuo to, kokia rišlioji medžiaga panaudota dažuose. Labiausiai paplitę akriliniai, silikatiniai ir silikono dervų dažai.

Susieję šias dažų rūšis su anksčiau aprašytomis dažų savybėmis galime gauti tokią lentelę:

Garų pralaidumas

Atsparumas drėgmei

Spalvos išlaikymas

Ilgaamžiškumas

Atsparumas purvui

Akriliniai

+

++

–

–

++

Silikatiniai

++

+

+

+

+

Silikono dervų

++

++

+

++

++

Taip pat yra keletas akrilinių dažų porūšių. Labiausiai paplitę yra lateksiniai ir siloksaniniai dažai.Akrilinių dažų rišlioji medžiaga yra akrilo dervos. Šie dažai yra labiausiai paplitusi dažų rūšis vidaus sienoms ir fasadams dažyti. Taip yra todėl, kad akrilo dervos yra palyginti nebrangi ir plačiai paplitusi žaliava. Tokie dažai yra tikrai geri, padeda pasiekti gana gerą rezultatą, tačiau su tam tikromis išlygomis. Pirmiausia pagrindas turi būti sausas, iš jo neturi išsiskirti drėgmė. Taip pat yra galimybė, kad ryškios spalvos ilgainiui praras ryškumą. Tad galima teigti, kad tarp mūsų išvardytų dažų rūšių akriliniai dažai nebus ilgaamžiai.

Akriliniai dažai

Lateksiniai dažai pasižymi ypač atspariu drėgmei, purvui ir valymui paviršiumi, tačiau labai prastai praleidžia garus. Tad jais tinka dažyti itin intensyviai naudojamas patalpas, tačiau dažomas pagrindas turi būti tik sausas.

Siloksaniniai dažai naudojami fasadams. Siloksano priedas akriliniams dažams suteikia geresnį garų pralaidumą bei didina jų elastingumą.

Silikatiniai dažai

Silikatinių dažų rišlioji medžiaga yra kalio silikatas. Šie dažai skiriasi iš kitų pirmiausia savo sukibimu su pagrindu. Visi dažai sudaro sausą plėvelę, o silikatiniai dažai sureaguoja su pagrindu ir sudaro su juo vientisą masę. Iš to nauda tokia, kad net ir išsiskiriant iš sienų nemažam kiekiui drėgmės, šie dažai neatsilupa. Dėl tokio gero garų pralaidumo drėgmė labai greitai palieka pagrindą. Tačiau nors silikatiniai dažai ir itin atsparūs tokiai drėgmės cirkuliacijai, jie ne taip atsparūs nešvarumams. Tokiais dažais dažytas pagrindas ilgainiui išsitepa.

Silikatiniai dažai dažniausiai naudojami senamiesčiuose, kurių sienų hidroizoliacija dažniausiai prasta, tad jos dažnai drėksta. Taip pat senamiesčiuose daug naudojama kalkinio tinko, kurio akriliniais dažais padengti negalima. Geriausiai tam tinka silikatiniai ir kalkiniai dažai.

Vienas iš pagrindinių silikatinių dažų trūkumų – nelengva juos naudoti, t.y. dažant tokiais dažais oro temperatūra negali būti žemesnė nei +8 C, neturi būti vėjo bei tiesioginių saulės spindulių.

Silikono dervų dažai

Šių dažų rišlioji medžiaga yra silikono dervos. Tokie dažai užima ypatingą vietą, kadangi juose sujungtos visos geriausios akrilinių ir silikatinių dažų savybės.

Pirmiausia silikono dervų dažai itin gerai kvėpuoja, todėl juos galima naudoti visiems problemiškiems pagrindams, kaip ir silikatinius dažus. Tokie dažai labai atsparūs drėgmei. Dėl to į pagrindą patenka labai mažai drėgmės ir purvo.

Jie labai elastingi, todėl fasade atsirandantys smulkučiai įtrūkimai pavojų pradės kelti tik labai negreitai.

Ant jų sunkiai kaupiasi dulkės, kurios su lietumi nusiplauna. Naudojami viduje jie beveik nesitepa, yra labai lengvai plaunami. Šie ryškūs dažai kur kas ilgiau išlaiko nepakitusį atspalvį. Galime teigti, kad silikono dervų dažai yra patys ilgaamžiškiausi.

Drėgni paviršiai

Daug sunkumų kyla dažant drėgnus paviršius. Drėgmė gali būti dėl keleto priežasčių:

Kai bloga hidroizoliacija, drėgmė kyla sienomis. Šiuo atveju būtina sutvarkyti hidroizoliaciją, kadangi išeinanti drėgmė ir druskos suardys bet kokius dažus. Jei to padaryti nėra galimybių, reikėtų rinktis garams pralaidžius dažus. Tokiu atveju geriausiai tinka silikatiniai arba kalkiniai dažai.

Jei tinkas dar šviežias. Tuomet dažyti visai nepatartina, kadangi dar vyksta visi tinko kietėjimo procesai. Garuojant drėgmei į paviršių gali “išlįsti” šarmų, tad dažų paviršius taps dėmėtas. Ištinkavus reikia palaukti mažiausiai 3–4 savaites ir tik tada dažyti. Yra tik vienos rūšies dažų, kuriais galima dengti ir šviežią bei drėgną tinką, – pleolitinių dažų. Paviršiaus drėgnumą galima išmatuoti specialiu drėgnomačiu ir įsitikinti, ar jau galima dažyti.

Seni dažai

Bene daugiausia problemų kelia kalkėmis dažyti paviršiai. Tokį paviršių pakanka sausai nuvalyti, kad nubyrėtų nebesilaikanti kreida, ir gruntuoti giluminiu gruntu. Renkantis gruntą svarbu, kad jis turėtų pakankamai daug polimerų ir kad jie būtų smulkūs. Tik toks gruntas įsigers giliai ir suriš visą kreidą. Tuomet paviršių jau galima dažyti įvairiais dispersiniais dažais.

Taip pat ne mažiau problemų kelia paviršiai, dažyti aliejiniais dažais. Tokius paviršius būtina gruntuoti specialiu sukibimą gerinančiu gruntu. Tuomet juos galima glaistyti ir dažyti arba tiesiog tik iš naujo nudažyti.

Ryškūs ir tamsūs atspalviai

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad renkamasi vis daugiau ryškių atspalvių. Dažant viduje tai, žinoma, maža problema. Tačiau pasirinkus ryškią fasado spalvą, kyla nemažai keblumų. Pirmiausia, jau minėta anksčiau, ryškūs atspalviai ne visada atsparūs UV spindulių poveikiui ir pastatas gali prarasti gerą vaizdą. Jei po kokių metų norėsime ta pačia spalva nutepti kokį nors lopinėlį, atspalvis tikrai skirsis.

Tačiau kur kas pavojingiau yra tai, kad ryškūs atspalviai itin absorbuoja saulės šilumą. Toks fasadas dieną įkaista tiek, kad net ir pliką ranką pridėjus jaučiamas karštis. Naktį vėl atvėsta. Taip susidaro labai didelės šilumos apkrovos. Tad visiškai nenuostabu, kad nudažius ryškiu atspalviu paprastą mineralinį tinką, šis pradės skilinėti ir trupėti. Tad jei nusprendėte dažyti fasadą tamsiu atspalviu, patartina bent jau pasirinkti elastingas medžiagas po dažais. Tačiau visoje ES yra priimta, kad fasadams nerekomenduojama naudoti dažų, kurių šviesumo laipsnis mažesnis nei 40. Šiuo skaičiumi žymimas kiekvienas atspalvis, jį nurodys kiekvienas dažų pardavėjas. Tad jei renkatės tamsesnį atspalvį, dažų pardavėjas negali prisiimti atsakomybės už pasekmes.

Išskirtinis sienų dekoravimas

Tenka pripažinti, kad naujų, įdomesnių medžiagų atsiradimą Lietuvoje labiausiai lemia profesionalūs architektai ir, augant pragyvenimo lygiui, proporcingai vis didėjantis užsakovų susidomėjimas bei poreikis susikurti individualų, nepakartojamą interjerą. Čia verta užsiminti apie kalkinius sienų dekorus. Spalvų paletė ir techninės medžiagų savybės – atsparumas mechaniniams veiksniams, patvarumas, ilgaamžiškumas – patenkins net subtiliausio skonio estetą ir racionalų pragmatiką. Ši dekoratyvinė apdaila yra puiki priemonė įgyvendinti savo netikėčiausias fantazijas, juk specialia technika individualiai apdailinta siena neturės jokių analogų – kiekvienu atveju tas pats dekoras atrodys vis kitaip, naujoviškai ir nepakartojamai.

Reklama: dažai baldams