Žiemiško sodo žavesys

Suteikime spalvų ir formų
Savito grožio ištuštėjusiam sodui suteikia belapiai nuogi medžiai ir krūmai, ypač jei jų žievė spalvinga. Plačią žievės atspalvių paletę turi įvairios sedulos rūšys ir veislės. Sedulos krūmeliai auga tuo tankesni, dailesni ir ryškesnio atspalvio, kuo teisingiau buvo genėti jaunais metais. Pagyvintas šių krūmelių grupe, sodas niekada neatrodys nuobodžiai. Ryški sedulų žievė puikiai atrodo balto sniego fone, kompozicijose su spygliuočiais.

Kiek mažiau elegantiškos, tačiau taip pat patrauklios forsitijos šakelės. Šio augalo auginiai yra savotiškos formos, kartais grubokos, bet būtent dabar, dailiai išryškėja šviesi, aksominė forsitijos žievė. Žiemą sodą pagyvina jaunos ožekšnio Euonymus sacrosancta ar neįprastos rūgščiojo žagrenio (Rhus typhina) šakos – pastarosios padengtos tankiais plaukeliais ir primena jaunų elnių ragus. Šaltuoju metų laiku ypač gražios įvairios ievų rūšys, beržai, obelys, bukai. Lapuočiams išsirengus, išryškėja jų šakų linijos, neįprasta žievės faktūra ir spalva, žavūs vainikų nėriniai bei ornamentai. Išryškėja, regis, viskas, ko mūsų žvilgnis nepastebėdavo vasaros spalvų gausos ir sodrumo metu.

Kas dar traukia žvilgsnį?
Vieni žaviausių žiemiško sodo akcentų – šalčių nepabūgusios uogos ar vaisiai. Jais pasidabinę šermukšniai, šaltalankiai, erškėčiai, raugerškiai, rojaus obuoliukai. Iš tolo pastebimi, jie gražiai išryškėja balto sniego fone, tapdami tikromis minimalistinio sodo peizažo puošmenomis. Tiesa, šios dekoracijos neilgalaikės – kai kurias sules alkani paukšteliai, kai kurios nukris, o likusių grožį sunaikins negailestinga žiemos šalčių ir atlydžių kaita. Ilgiau ant šakelių išsilaiko daugumos Tunbergo raugerškio veislių, taip pat paprastojo šermukšnio uogos. Beje, kuo sodas toliau nuo miesto ar judrių kelių, tuo ryškiųjų vaisių ir uogų dekoratyvumas jame išsilaiko ilgiau.

Pasikvieskime spygliuočius
Be abejonės, visžaliai spygliuočiai, šaltuoju metų laiku tampa sodo „solistais“. Nors jie vadinami visžaliais, iš tiesų šių augalų spalvų paletė gana plati – nuo tamsiai žalios iki sidabriškai melsvos ar auksinės. Ši atspalvių įvairovė leidžia kurti išraiškingas spalvines spygliuočių kompozicijas. Tačiau pernelyg „primarginti“ irgi nereikėtų – nors spalvų trūkumas žiemiškame sode blogai, tačiau ir visa atspalvių „vaivorykštė“ atrodys negražiai. Taip pat reikėtų atminti, kad kai kurie spygliuočiai žiemą kiek pakeičia savo spalvą, gali įgauti violetinį, rudą, purpurinį ar kitokį atspalvį. Visų visžalių spygliuočių spalva žiemą būna tuo ryškesnė ir sodresnė, kuo geriau jais buvo rūpinamasi sezono metu. Jei augalai buvo reikiamai patręšiami, vasaros kaitrų metu tinkamai laistomi, jie ir žiemą atrodys puikiai.

Įvairios spygliuočių veislės gerai auga ir puošniai atrodo šalia lapuočių krūmų ir medžių. Taip pat galima derinti skirtingas spygliuočių formas – piramidės, apskritimo, ovalo – tai suteiks papildomo žavesio sodo geometrijai.

Kiti sodo akcentai
Sodą taip pat pagyvins ilgai, net ir sudžiūvusios, lapų bei spalvų grožį išlaikančios dekoratyvinės varpinės žolės, dirvą dengiantys šliaužiantieji augalai. Sode galima patiesti puošnų kilimą iš žemaūgių augalų, neprarandančių savo grožio net ir žiemą. Erikos ir viržiai, žiemės, pachisandra ar kiti žemaūgiai daugiamečiai sodą puošia šaltu metu, ypač kai nėra sniego.

Žiemiškame sode į pirmą planą įžengia tie elementai, kuriems sezono metu skyrėme mažiau dėmesio. Architektūriniai elementai ir sodo skulptūros, mažosios formos iš akmens ir metalo, ažūrinės pavėsinės, suoleliai. Teisingai pasirinkti ir išdėstyti, šie elementai pagyvina peizažą ir pabrėžia žiemos sodo grožį. O ypač išssilgusiems gyvybės, sodo nuotaiką praskaidrins pačių sulipdytas sniego senis ar paukščių lankoma lesyklėlė.