Natūralaus medžio terasa: kaip įsirengti pačiam ir tinkamai prižiūrėti?
Kaina labiausiai priklauso nuo pasirinktos medienos tipo
Terasoms dažniausiai naudojama eglės arba pušies mediena. Kodėl? Bendrovės „Medžio bitės“ vadovas Martynas Janėnas sako, kad šios medienos lentų tarnavimo laiko ir kainos santykis yra geriausias. Jo teigimu, įrengta ir visiškai neprižiūrima pušinių ar eglinių lentų terasa tarnaus apie 10 metų, tačiau jeigu kasmet skirsite jos priežiūrai bent kelias valandas– gali tarnauti ir 15 bei 20 metų.
„Pušinės impregnuotos terasos lentos malonios kojų prisilietimui, vasarą nekaista, gražiai dera prie namo eksterjero. Be to, impregnuotos lentos yra apsaugotos nuo puvimo, grybelio bei medienos kenkėjų. Terasą galima kalti iš įvairių medienos rūšių, tačiau žinokite, jog nuo pasirinktos medienos rūšies priklausys grožis, patogumas, ilgaamžiškumas, kaina“, – sakė M.Janėnas.
Ieškodami medinių lentų ir tašų (medžiagų terasos konstrukcijai įrengti), rasite tiek jau impregnuotos, tiek neimpregnuotos medienos. „Jei kalbame apie pušinius arba eglinius gaminius, tai visais atvejais gaminiai turi būti impregnuoti, ypač jei terasa sumontuota lauke. Imprengnavimo nereikia tik maumedžio arba termiškai apdirbtai medienai (termo-medienai). Terasos konstrukcija turėtų būti montuojama iš medienos, kuri apdirbta vakuuminio impregnavimo būdu. To reikia, jei norime, kad konstrucija tarnautų taip pat ilgai, kaip ir terasinės lentos“, – perspėjo medieną tiekiančios bendrovės vadovas.
Svarstote, ar užteks biudžeto terasai įsirengti? M.Janėno teigimu, išlaidos terasai didele dalimi priklauso nuo pasirinkto medienos tipo. „Ekonomiškos terasos įregimo kaina svyruoja nuo 80 iki 90 eurų už kvadratinį metrą – į šią sumą įskaičiuoju tiek įrengimo darbus, tiek medžiagas, jei, pavyzdžiui, būtų montuojamos pušinės impregnuotos terasinės lentos ir po sumontavimo padengiamos alyva.
Tačiau jei būtų montuojamos egzotinių medienos rūšių terasinės lentos, kaina gali išaugti iki 150-400 eurų už kvadratinį metrą“, – sako M.Janėnas. Jis dar kartą primena, jog tam, kad terasa jums, jūsų vaikams, svečiams ir augintiniams tarnautų ilgai, reikės ją kasmet atnaujinti alyva – ir šis darbas taps kasmetine pareiga, nepaisant to, kokią medienos rūšį savo terasai pasirinksite.
Lentų forma: su grioveliais ar lygios?
Dauguma parduodamų terasos lentų turi griovelius – tai vadinamosios rifliuotos lentos. M.Janėnas paaiškina, kodėl reikalingas toks lentų apdirbimas. „Rifluotumas šiek tiek sumažina slidumą, kai terasinės lentos yra šlapios. Kita vertus, terasines lentas su rifliuotu paviršium sunkiau prižiūrėti: į tarpelius renkasi dulkės, tuomet jas sunku išvalyti. Lygių paviršių lentos praktiškesnės, kitaip tariant, jas lengiau prižiūrėti bei atnaujinti. Todėl jei terasa bus vietovėje, kur didesnis automobilių eismas, po medžiais, ar kitoje dulkėtoje aplinkoje, rekomenduojame rinktis lentas lygiu paviršiumi“, – patarė pašnekovas.
Jo teigimu, „Medžio bičių“ parduodamos pušinės terasinės lentos specialiai gaminamos taip, kad klientas galėtų pats pasirinkti: kloti lygia ar rifliuota puse į viršų. Statistiškai 60% klientų renkasi lygią pusę ir 40% – rifliuotą. Jei biudžetas leidžia, galite rinktis lentas „Royal“ impregnuotas vakuuminiu būdu karšta alyva (įkaintinta iki 70-80 laipsnių). Tuomet tiek spalva, tiek apsauga ant terasinės lentos išsilaiko apie 5-7 metus. Taigi, tiek laiko galite išvengti kasmetinės terasos priežiūros.
Terasą galima įsirengti ir ant plytelių, betono ar stogo
Bendrovės vadovas primena, jog terasą galima įsirengti ne tik ant žolės, tačiau ir ant trinkelių bei namo stogo. „Būstų statytojai įrengia trinkelių terasas motyvuodami lengvesne priežiūra. Tačiau dalis gyventojų po kelerių metų supranta, kad plytelės – šalta ir nejauki medžiaga. Tokiu atveju vietoj įprastų betoninių polių terasos pagrindui ir konstrukcijai įrengti naudokite pjedestalą – reguliuojamą atramą, kuri išlygins plokštumą. Pjedestalai atlieka terasos polių funkciją, o ant viršaus dedami tašai ir montuojamos terasinės lentos – kaip įprastai“, – sakė T.Sakalauskas.
Kai jau turite terasos polius ir prie jų pritvirtintus tašus, galite lengvai patys prie jų prisukti terasines lentas. Pastaruoju metu populiarėja nematomo tvirtinimo sistema. Ji keičia terasinių lentų prisukimo būdą – varžtai sriegiami ne iš viršaus, o iš šonų, pasvirę 45 ° kampu
„Kodėl to reikia? Kartais atsakau į šį klausimą klausimu: juk jau nebeprisimename laikų, kai grindys namų kambariuose taip pat buvo prikalamos vinimis iš viršaus, ar ne? Jau nebežinome draugų ar pažįstamų, kurių namuose grindys būtų tokiu būdu prikaltos? – juokiasi T.Sakalauskas. – Sakyčiau, labai ilgai niekam neatėjo į galvą mintis, kaip kitaip pritvirtinti terasos lentas.
Sprendimą pasiūlė „CAMO fasteners“. Ir, prisipažinsiu, kadangi visi įpratę dirbti vienaip, iš pradžių tokiu tvirtinimo būdu nepasitikėjome, jaukinomės jį kelerius metus“.
Bendrovė „MDS Terasos“ KTU medienos katedros laboratorijoje užsakė laboratorinį tyrimą šio tvirtinimo būdo patikimumui ištirti. Specialioje kameroje lentos, pritvirtintos „CAMO“ sraigtais, buvo daug kartų drėkinamos ir džiovinamos, taip imituojant sezonų kaitą. Išvados paneigė abejones, kad varžtai atsilaisvina ar mediena gali įskilti, todėl bendrovės meistrai ėmė naudoti ir kitiems rekomenduoti šį tvirinimo būdą.
„Viena priežastis naudoti paslėpto tvirtinimo sistemą yra estetinis vaizdas, antra – nėra pašinų, kuriuos gali įsivaryti į koją perbraukęs per tą vietą, kur įsuktas varžtas, ir trečia – mediena toje vietoje nepūna. Nes, įsukus varžtą iš viršaus, toje vietoje kaupiasi vanduo“, – sako T.Sakalauskas.
Atstumai tarp sukamų varžtų priklauso nuo lentos atsparumo lenkimui. Dažniausiai šis atstumas būna 40-50 centimetrų
Baigiant darbus duokite medienai „atsigerti“
Abejojančius savo jėgomis T.Sakalauskas drąsina: terasą tikrai galite susimeistrauti patys, nes šioje srityje nėra kur „prisidirbti“.
„Tai – ne šiltinimo sluoksnis, kur reikia nusimanyti apie šalčio tiltus, ne stogas, pro kurį gali bėgti vanduo ant galvos. Blogiausia, kas gali nutiki – reiks pakeisti kelias lentas. Daugumai ūkiškų žmonių darbas su medžiu yra malonumas. Tereikia atsipalaiduoti, pasiskaityti šiek tiek informacijos ir imtis darbo“, – sakė T.Sakalauskas. Užbaigta terasa yra nualyvuojama. Alyva apsaugo nuo ultravioletinių saulės spindulių, pelėsio bei grybelio. „Jei terasos nepadengsite alyva, ilgainiui ji įgaus pilkšvą sendintos medienos spalvą“, – perspėjo T.Sakalauskas, atstovaujantis „WOCA“ alyvos gamintojus.
Alyvavimo procesą reikės kartoti kasmet, geriausia – pavasarį, kai prasideda ir kiti pasiruošimo šiltajam sezonui darbai. Alyva vasarą terasos lentoms neleidžia perdžiūti, o žiemą – atvirkščiai – saugo nuo vandens patekimo į medienos plyšius. „Alyva ištisus metus yra veikiama saulės, vėjo, lietaus ir sniego, todėl jos sluoksnį reikėtų atnaujinti kasmet. Pirmiausia terasą reikia gerai nuplauti – bent jau vandeniu, o jei leidžia biudžetas – įsigyti specialią plovimo priemonę.
Naudojant šią priemonę medienos sporos atveriamos, kad geriau prisisotintų alyva“, – akcentuoja T.Sakalauskas. Plaudami terasą naudokite laukui skirtą šepetį. Jei kelerius metus iš eilės praleidote šią pareigą, darbo įdėti reikės daugiau. Tokiu atveju plovimui naudokite specialią poliravimo ir plovimo mašiną su šveitmo disku, kurią galite išsinuomoti, ir intensyvesnes plovimo priemonės, labiau skirtas terasos renovacijai.
Terasai skirtos alyvos skiriasi sudėtimi – gyventojai vis dažniau renkasi ekologiškesnes priemones. Taip pat, T.Sakalausko teigimu, alyvos skirstomos į „vieno karto alyvą“ ir „dviejų kartų alyvą“ pagal tai, kiek kartų jomis reikėtų nutepti medieną. Tačiau pašnekovas perspėja stebėti, ar mediena, užtepus numatytą sluoksnių skaičių, „prašyte prašosi“ dar.
„Mediena pati padiktuoja, kiek kartų ją reikia padengti alyva“, – sako T.Sakalauskas. Ir viskas – nuplovus ir nualyvavus terasą mažiausiai metus galėsite ja ramiai naudotis. Nebent esate „terasos pedantai“, tuomet galite įsigyti „plaunantį aliejų“ (washing oil), kuris vienu ypu ir plaus, ir papildys medienos paviršių reikalingu alyvos sluoksniu.