Moderni dūminė pirtis- ypatinga ir ilgaamžė

Dūminių pirčių daugiausia statoma ar restauruojama kaimo turizmo sodybose ir pirčių kompleksuose, įsirengia jas ir pavieniai pirčių gurmanai. Prieš 100 metų kitokių pirčių Lietuvoje tiesiog dar nemokėta statyti, o šiandien dūminukės vėl įrengiamos dėl tik šios rūšies pirtims būdingų ypatingų savybių. Kartu su dūmų kvapu į pirtį pamažu sugrįžta ir senosios tradicijos.

Vis daugiau žmonių atsikrato sovietinio požiūrio į pirtį kaip į išgertuvių vietą, o atranda joje sakralią atgaivą kūnui ir sielai.

Dūminės pirties atgimimas

Pirties kultūrą populiarinti Lietuvoje prieš keliolika metų pradėjo ir apie sveikatai ypač naudingas dūminių pirčių savybes pirmasis prabilo entuziastų būrelis, pasivadinęs „Pirties akademija“. Bene vienas pirmųjų dūminę pirtelę Zervynose atgaivino šios organizacijos auklėtinis dzūkas A. Svirnelis – jo nuomojama dūminė pirtis Ūlos pakrantėje iki šiol specialistų laikoma viena geriausių Lietuvoje.

Šiandien dūminę pirtį kaip archajišką bei gurmanišką atgaivą kūnui ir sielai siūlo ir kai kurios kaimo turizmo sodybos. Galbūt ir didesni SPA centrai tarp įvairių rytietiškų garinių norėtų savo kolekcijose turėti ir tikrą senovinę dūminę pirtį, tačiau, pasak S. Tučkaus, tai būtų sunku įgyvendinti technologiškai. Gaila, nes karštos garinės pirtys nuo seno buvo paplitusios tik šiaurės pusrutulyje ir gyvenantiems šaltame klimate žmonėms yra tinkamiausios.

„Mums, šiauriečiams, reikalinga aukšta temperatūra, kuri padeda sukelti prakaitavimą, o pietiečiai, atvirkščiai, prakaituoja beveik visą dieną, todėl jiems tinka švelnios pirtys su dideliu kiekiu drėgmės. O gera dūminė pirtis lietuviui – bene geriausias variantas. Vedu praktinius pirties seminarus, tad tenka susidurti su daugeliu žmonių ir išgirsti daug nuomonių.

Pirmiausia žmonės dūminėje pirtyje pastebi jos ypatingą kvapą, paskui jos juodumą, natūralumą. Galbūt dūminė pirtis daugeliui sukelia prisiminimų, susijusių su kaimu, vaikyste. Aišku, yra tam tikras segmentas žmonių, kuriems reikia plytelių, lempučių, perdėto švarumo – dalykų, kurie, pirtininko požiūriu, pirtyje nėra būtini. Tiems žmonėms dūminė pirtis netiks. Tačiau sutinku daug pasiturinčių, netgi užimančių aukštus postus žmonių, kurie vertina dūminę pirtį. Vienas iš jų yra sakęs: „Išbandžiau daug pirčių visame pasaulyje, bet į šią pirtį atėjęs supratau, kad tai yra geriausia.“

Prieš gerą dešimtmetį atrodė, kad dūminės pirtys Lietuvoje tuoj išnyks. Galėjai rasti dar vieną kitą pirtelę kur nors Ūlos ar Merkio pakrantėje.

Seniai nebeprižiūrimos ir beveik nebekūrenamos šios mohikanės tebestovėjo tik todėl, kad dūmuose ilgus dešimtmečius „rūkyta“ mediena įgavo beveik akmens tvirtumą. Ilgainiui tokių pirtelių žmonės ir iškūrenti teisingai nebemokėjo, o ir kaip maudytis jose, pamiršo. Bet laiko spiralė apsisuko, ir šiandien dūminės pirtys, lygiai kaip ir rąstiniai ar moliniai namai, vėl tampa madingos.

Štai taip pat Zervynose prieš keletą metų vietoj seno kluono modernią dūminę pirtį įsirengė Juozas Marčiulaitis. Pirtininkas įsigijo suomišką „Narvi“ (modelis AITO AK57) krosnelę ir yra patenkintas šiuo pasirinkimu.

Pasak p. Juozo, ši pirtis gera tuo, kad užtenka vieną kartą gerai įkūrenti ir vėliau jau nebereikia mesti malkų. O užeiti į tokią pirtelę galima ir keletą kartų, padaryti net 6–8 užėjimus. Paskutinį kartą užėjus jis rekomenduoja „atsisveikinti“ su pirtimi, tiesiog ramiai pasėdėti, kai jau garas būna išsikvėpęs.

„Praėjo šiek tiek laiko, kol gerai supratau visus krosnelės niuansus, teko nemažai ir paeksperimentuoti. Įdomu tai, kad, prikaitinus net iki 100 ar daugiau laipsnių, nesijaučia jokio nemalonaus karščio. Jautiesi komfortiškai, kaip aš mėgstu pajuokauti savo draugams, – kaip pas bobutę ant pečiaus“, – teigia p. Juozas.

Modernios suomiškos krosnelės dūminei pirčiai

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra gana nemažas krosnelių saunoms pasirinkimas. Kalbant apie krosneles moderniai dūminei pirčiai, pasirinkimas mūsų šalyje nėra toks didelis. Gal dėl to, kad šios pirtys tik dabar pradeda populiarėti ir vis daugiau žmonių atranda „prailginto garo“ malonumą. Tikriausiai ne paslaptis, kad labiausiai pirčių srityje ir jų kultūroje yra pažengę suomiai.

Suomiškos „Narvi“ krosnelės dūminei pirčiai yra skirtos pratęsti įprastos saunos pirtinimosi laiką ir malonumą. „Narvi“ krosnelėje karštas oras pereina kiaurai per sudėtingą ir ilgą krosnies, pripildytos akmenų, konstrukciją ir išeina per dūmtraukį. Iki raudonumo įkaitę akmenys užtikrina garinėje šilumą daugelį valandų ir išlieka šilti iki pat ryto. Specialus liukas, įmontuotas viršuje, leidžia reguliuoti pirties temperatūrą. Išeinant iš garinės, jis yra uždaromas, kad neatvėstų akmenys.

Ko gero, vienas žinomiausių dūminės pirties pradininkų yra buvęs ilgametis Suomijos prezidentas Urho Kekkonenas, savo poilsio viloje pasistatęs AITO krosnelę.

Jo pirtelę išbandė visi to meto žymiausi tiek šios šalies, tiek kitų valstybių politikai. Prezidentas daug metų turėjo tradiciją eiti į pirtį kiekvieną šeštadienio vakarą. Pirties garo užtekdavo iki pat ryto, tad galima suprasti, kaip gerai šios pirtys akumuliuoja šilumą.