Kaip įsirengti pirtį savo namuose?

Geriausia, kad ji būtų lauke, atskirame pastate. Jei tokios galimybės nėra, nedidelę pirtelę galima įsirengti ir name, tačiau ne kaip įprasta rūsyje, o pirmame aukšte.

Pirtys – tai garinimosi patalpos, priepirčiai, dušai, tualetai ir poilsio kambariai. Labai džiugu, jei yra galimybė įrengti baseiną bei nedidelę virtuvėlę su baru. Jei vis dėlto nusprendėte statyti pirtį kieme, pasirinkite tam pamiškę, upės arba ežero pakrantę. Tuomet išėjus iš karštos patalpos bus galima greitai atsigaivinti ir atsipalaiduoti.

Rengiant pirtį būtina pasirūpinti įvairiausiais aspektais. Prieš statant krosnelę, reikia grindis iškloti plytelėmis, po kuriomis būtinas hidroizoliacijos sluoksnis. Labai gerai, jei įrengiamas grindinis šildymas, kadangi jis padeda išgaruoti susikaupusiai drėgmei ir išlygina temperatūrų skirtumą.Ten, kur stovės krosnelė, reikia atvesti elektros kabelį ir izoliuoti jį lanksčia žarna.

Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama, saugia elektros instaliacija apšvietimui.Vonios kambaryje visada turi būti atskiras ventiliacijos kanalas, o kitose patalpose jį reikėtų įsirengti papildomai. Atveskite vandentiekį ir kanalizaciją, pastarąją, jei tik yra galimybė reikėtų įrengti grindyse, tačiau tokiu atveju grindys turi būti su nuolydžiu. Pirtyje reikėtų įrengti ir priešgaisrinę signalizaciją.

Pirtys statomos jų karkasui naudojant gerai išdžiovintą pušies ar eglės medieną arba metalinius profilius. Prie vidinės karkaso sienos sudedamas 10 cm mineralinės vatos sluoksnis, o prie išorinės – 20 cm.

Tarp sienos ir saunos konstrukcijos paliekamas oro tarpas ir izoliuojama polimerine membrana. Iš vidinės konstrukcijos pusės pritvirtinama drėgmės izoliacija su aliuminio paviršiumi, ir tik tada kalamos drebulės ar alksnio dailylentės. Norint, kad mediena beveik neįkaistų, reikėtų naudotis specialų egzotišką medį. Karkasas ir garo izoliacija sienose ir lubose turi būti vientisi, o grindų ir sienų hidroizoliacijos turi būti sujungtos perklojus vieną per kitą apie 20 cm.

Būtinai išlaikykite sienų ir lubų vertikalumą ir horizontalumą, bei statmenus kampus, priešingu atveju kalant dailylentę, sujungimo juostos bus įstrižos, o tai gadins visą estetinį vaizdą. Dažnai naudojamas specialus pirties lakas, kuriuo ištepus medieną, ją prižiūrėti tampa daug lengviau. Didelį dėmesį reikėtų skirti pirties vėdinimo sistemai. Ją rengti rekomenduojama pasitarus specialistais.

Net ir visai mažytėje pirtyje turi tilpti dviaukštis, ne siauresnis kaip 60 cm suolas, ant kurio būtų galima laisvai atsigulti. Viršutinis suolas turi būti tokiame aukštyje kad ant jo sėdint virš galvos liktų bent 20 cm iki lubų. Kitu atveju, tai sukeltu nepatogumų lipant ant jo ir nulipant.

Suolai gali būti iš įvairiausio medžio, o kad jie nesiteptų ir būtų lengviau prižiūrėti, siūloma juos nutepti specialiu aliejumi arba skystu parafinu. Priepirtis įprastai būna du kartus didesnis nei pati kaitinimosi patalpa.

Krosnelės galingumą ir funkciją paprastai nurodo gamintojai, tačiau reikia ir patiems atidžiai ją rinktis. Jeigu pirtyje yra stiklo paviršių, juos reikia pridėkite prie tūrio skaičiaus. Jeigu bent viena lauko siena neapšiltinta, jos plota taip pat reikia pridėti prie tūrio. Reikėtų rinktis 10–30 % didesniam tūriui skirtą krosnelę, kadangi gamintojų skaičiuojamas galingumas skirtas pasiekti 70ºC karštį, bet juk ne kiekvienam tiek pakanka.

Krosnelei reikia naudoti kuo daugiau specialių akmenų, nes nuo jų inertinės šilumos priklauso pirties kaitra.

Įsirengus gerą pirtį, reikia pasirūpinti ir jos aplinka. Juk kaip smagu po pirties malonioj vietoj atsipalaiduoti, kai nereikia rūpintis vietos ar jaukumo stoka. Ieškant vietos pirčiai, specialistai pataria pagalvoti apie galimybę šalia įrengti vandens telkinį, nes po kaitinimosi visada norisi atsigaivinti.

Pasirūpinkite ir bene svarbiausiu pirties akcentu – vanta, kuri skirta ne tik žmogaus pėrimui, bet ir karštam orui pritraukti prie kūno. Kuriant pirtį, svarbu nepersistengti ir pasirūpinti, kad jos temperatūra būtų maloni, o ne tokia, nuo kurios pasidaro silpna ar kenkia sveikatai.