Mano darželis smėlyje. Ką jame auginti?

O kokios gėlės gali augti smėlyje? Ko reikia, kad jos augtų? Ir kurios lengviau, kurios sunkiau prie to prisitaiko? Apie tai pabandysime išsiaiškinti čia…

Gėlės, kurios yra trumpaamžės ar tos, kurių šaknys paviršiuje (20 – 30 cm gylyje) ir joms užtenka užpilto žemės sluoksnio. Tai dažniausiai vienmetės, dvimetės ir kai kurios daugiametės gėlės. Dažniausiai tai kiliminiai augalai. Jų šaknys paviršinės: gvazdikai, flioksai, žemuogenė, cimbaliarija.

Ar esame kada pagalvoję, kad sausringose vietose augantys augalai daugiausiai yra pilkalapiai, pilkšvalapiai, melsvalapiai?.. Tai: zunda, katpėdė, liūtpėdė, bajorė, žilė pilkšvalapė, sauleniai, gvazdikai, šilokai, eraičinai, rugiaveidė, perkūnropės, avižos, avižuolė, įvairios viksvos, karlina bestiebė, nikandra.

Smėlio, priesmėlio dirvose nuolat trūksta drėgmės, nes ji pasislėpusi gilesniuose sluoksniuose. Esama tam prisitaikiusių augalų: guboja muilinė, lubinai, aguonos rytinės, margainis. Šie augalai pakenčia sausrą todėl, kad turi ilgas ir šakotas šaknis, tačiau persodinimus pakelia sunkiau. Geriau sodinti daigais kol jauni.

Kai kurios gėlės savyje kaupia vandens atsargas lietingu laikotarpiu. Tai svogūniniai, šakniagumbiniai augalai, taip pat sukulentai, galintys žiemoti mūsų kraštuose. Tame tarpe ir perkūnropės.

Daugumos augalų, augančių sausringose vietose, žiedus galima džiovinti ir jais grožėtis ištisus metus: karlina bestiebė, zunda, dumplūnė, karšulis, juodgrūdė geltonžiedė, margainis…

Lapų forma, žiedų spalva labai skirtingi, žydėjimo laikai taip pat. Esama nemažai augalų, kurie žydi visą vasarą. Žinoma, tokių daugiausia: šilokai, zunda, guboja, liūtpėdė, eraičinai (jie dekoratyvesni nežydintys, tad be gailesčio galima nukirpti besiformuojančias žiedų rykšteles).

Dauguma sausringųjų vietų augalų žiemoja nepridengti. Norint, galima šiek tiek pamulčiuoti durpėmis.

Sausringų vietų augalai dauginami sėklomis, auginiais, dalijant kerą.

Sėklas brandina beveik visi augalai, kai kurie patys pasisėja: zundos, kai kurie šilokai. Kitų augalų sėklas sėti tik surinkus ar pavasarį, priklausomai nuo konkretaus augalo.

Dalijant krūmą, dauginama dauguma varpinių dekoratyvinių augalų: eraičinai, rugiaveidė, viksvos, miskantai.

Dukterinėmis lapų rozetėmis dauginamos perkūnropės.

Auginiais dauginami gvazdikai, šilokai…

Mitas, jog smėlyje auga tik smilgos ir usnys, išsklaidytas. Juk ir smėlyje galima sukurti kontrastingų ar vienspalvių gėlių gėlynus, ne ką prastesnius už tuos, kurie auga derlingose, puriose dirvose.

Belieka tik pasinaudoti tuo. Sėkmės kuriant savąjį smėlyną smėlyje!

Yra dalis augalų, kurie sausrą pakenčia mažai išgarindami vandens per lapus. Jų lapai ir stiebai pasidengę mažais plaukeliais ar vaškiniu sluoksniu. Tai katpėdės, alpiniai astrai, bajorės, lavandos, šalavijai, šilagėlės, gvaizdės, medetkos, notros..