Kaip paruošti lauko augalus žiemai?

Šaltos žiemos prisilietimas gali gerokai praretinti mūsų sodo grožybes, jei tinkamai jomis nepasirūpinsite. Lietuvoje žiemojančius dekoratyvinius sodo augalus galime suskirstyti į kelias dideles grupes, kiekviena jų reikalauja specialios priežiūros. Štai keletas naudingų patarimų, kurie padės tinkamai paruošti augalus žiemai.

Sumedėjusius dekoratyvinius sodo augalus, kurie šaltuoju metų laiku numeta lapus ar spyglius, žiemos metu nebūtina pridengti, jie pakankamai atsparūs šalčiams, kad galėtų sėkmingai peržiemoti be jokios papildomos pagalbos. Visgi, nuo šalčio dažniausiai nukenčia tie sumedėję dekoratyviniai augalai, kurie mėgsta rudenį subrandinti žiedinius pumpurus, pavyzdžiui, geltonžiedės sedulos ar forzitijos. Norint, kad šalnos nepakąstų šių sodo puošmenų, jas geriau sodinti užuovėjoje, gana saulėtoje vietoje.

Kita sumedėjusių dekoratyvių augalų rūšis – ištisus metus žaliuojantys augalai. Tai puikiai pažįstamos eglės, pušaites, tujos, kėniai ir daugelis kitų. Šie augalai yra geriausiai prisitaikę atlaikyti didelius šalčius, todėl rūpintis jų apsauga žiemą tikrai nereikia. Tiesa, reiktų atminti, kad kai kurie ištisus metus žaliuojantys augalai yra jautresni aktyviems saulės spinduliams, todėl juos vertėtų sodinti paunksmėje arba pasirūpinti jų apsauga nuo pirmųjų pavasarinės saulės spindulių.

Šaltį taip pat gerai toleruoja ir žoliniai daugiamečiai augalai, žiemojantys žemėje, paprasčiau tariant, tie, kurie vietoj šaknų turi svogūnėlius, gumbasvogūnius, šakniastiebius. Tokio tipo gėlės kelia mažiausiai rūpesčių, nes sniegas veikia kaip izoliacinė medžiaga. Tokius augalus galima papildomai dengti tik tada, jei jie buvo pasodinti vėlai, prieš didesnes šalnas ir dar nespėjo įsišaknyti. Tokiu atveju, šiuos augalus geriausia padengti 6 cm pjuvenų sluoksniu.

O štai daugiamečiai pusiau sumedėję ar žoliniai augalai, pavyzdžiui, verbenos, rūtos, čiobreliai, snapučiai ir t.t., gana jautrūs šalčiui, todėl jų apsauga pasirūpinti būtina. Jie labiausiai nukenčia šaltomis ir besniegėmis žiemomis, nes sniegas dar suteikia papildomą izoliaciją nuo šalčio, o kai jo nėra ir temperatūra krinta gerokai žemiau nulio, šios rūšies augalai gali ir nesulaukti pavasario.

Dar viena gana probleminė augalų rūšis – žoliniai daugiamečiai augalai, kurie žiemoja patalpose, tai tokios sodo puošmenos kaip jurginai, kardeliai, begonijos. Labai svarbu šias gėles iškasti, kol jų nepakirto pirmosios šalnos. Iškastas gėles reiktų laikyti vėsiose ir gerai vėdinamose patalpose. Augalus galima persodinti į vazonus arba sluoksniuoti su sausomis durpėmis. Be to, atėjus pavasariui, jų iš karto nereiktų kišti į žemę, geriau laipsniškai pratinti prie saulės ir kylančios temperatūros: išnešti į lauką dieną, vėliau vėl sunešti į saugojimo patalpą.

Kuo pridengti augalus?

Jau apkalbėjome, kurie sodo augalai puikiai išgyvena temperatūros pokyčius, o kuriais reikia papildomai pasirūpinti žiemą. O kaip tai padaryti? Kokios medžiagomis juos apdengti, kad kitą pavasarį ir vasarą jie vėl džiuginti mūsų akis ir nosį? Bene geriausia dengiamoji medžiaga, kuri naudojama jau nuo neatmenamų laiku, yra eglės šakos. Eglišakės ne tik puikiai apsaugo nuo šalčio ar vėjo, bet ir nuo graužikų, kurie išalkę mėgsta pasisotinti augalų stiebais. Tiesa, jei nėra sniego, prieš dedant eglės šakas, augalus papildomai galima uždengti natūraliu audiniu. Eglišakėmis rekomenduojama dengti rožes, rododendrus ir daugiamečius žolinius augalus.

Dar viena visai neprasta apsauga nuo šalčio – durpės, kuriomis geriausia padengti svogūnines gėles bei krūmines rožes. Nuo šaltuko ir nepalankių oro sąlygų augalus geriausiai apsaugo sausos aukštapelkių durpės, kurias reikia užpilti kai sušąla viršutinis žemės sluoksnis. Tiesa, durpės rūgština dirvą, todėl pavasarį nuo augalų, kurie nemėgsta rūgščios žemės, pavyzdžiui narcizų, durpes reikia nukasti. Apsaugai nuo šalčio taip pat galime naudoti ir pjuvenas, tačiau pjuvenos iš žemės ištraukia azotą, todėl pavasarį, kai pjuvenos nukasamos, dirvą būtina patręšti azotinėmis trąšomis.

Galiausiai reiktų paminėti didžiausias klaidas, kurias daro sodininkai, manydami, kad padeda augalams, tačiau jiems tik kenkia. Sodo augalai puikiai jaučia oro permainas ir žiemai pradeda ruoštis jau antroje vasaros pusėje: sulėtėja jų augimas, augalai pradeda kaupti maistines atsargas, kurių prireiks žiemai ir pan. Visgi, sodininkai, norėdami ilgiau džiaugtis šiomis gamtos grožybėmis, jas sugalvoja papildomai patręšti. Kai augalai pereina į žiemojimo rėžimą, nereiktų skatinti jų augumo, geriausia padidinti fosforo ir kalio santykį dirvoje, tuomet augalai taps atsparesni šalčiui ir sėkmingai peržiemos.

Kita klaida – šiltnamio sąlygų sukūrimas anksčiau laiko. Tai reiškia, kad augalai apdangstomi per anksti. Mes gyvename tokioje klimato juostoje, kur žiemos dažnai parodo nagus ir termometro stulpelis nukrenta iki -20 laipsnių šalčio, esant tokioms sąlygoms nederėtų augalų per daug lepinti, todėl nederėtų degti augalų, kol temperatūra nenukrito iki -5 laipsnių šalčio.