Dekoratyvinių augalų ir kitų svarbių aplinkos elementų pasirinkimas sklype

Todėl vėliau, bandant pačiam tvarkyti aplinką, neretai susiduriama su įvairiomis problemomis: sklypas nesuskirstytas funkcinėmis zonomis, neįrengta vandens lietaus surinkimo sistema, nefunkcionaliai išdėstytas takų tinklas, ne vietoje pasodinti augalai, neįrengtas kiemo apšvietimas, laistymo sistema.

Visa tai trukdo racionaliai, o kartu ir estetiškai sutvarkyti sklypo aplinką. Kad vėliau netektų gailėtis dėl padarytų klaidų, kraštovaizdžio architektai pataria iš anksto užsisakyti namų interjero ir aplinkos projektus.

Sklypo planas – kartu su namo projektu

Prieš pradedant darbus, svarbiausia pasidaryti eskizą, suskirstyti sklypą į būsimas zonas: ūkinę, reprezentacinę, poilsio. Taip pat suplanuoti, kur atsiras želdynai, poilsio aikštelės, terasos. Tuomet bus lengviau parinkti elektros šaltinių, vandens tiekimo vietas. Viską suplanavus ir turint aiškią idėją, galima pradėti nuoseklų sklypo įrengimą.

Tačiau dauguma šiuos darbus pradeda ne nuo pradžių: pavyzdžiui, įsirengia veją, takus ir tik tuomet nusprendžia, kad reikalingos papildomos inžinerinės sistemos: vejai – laistymo sistema, sklypui – apšvietimas. Tuomet tenka vėl ardyti takus, kasti tranšėjas, tas pats darbas dirbamas keletą kartų. Norint kokybiškai sutvarkyti sklypą, būtina suplanuoti ir įrengti uždarą drenažą, laistymą ir lokalųjį apšvietimą.

Reikia iš anksto numatyti pagrindinių sklypo zonų ir struktūrinių akcentų vietas. Būtent todėl sklypo planas turi būti rengiamas kartu su pastato projektu, o ne vėliau. Pirmiausia svarbu įvertinti realią situaciją sklype, nes ne visi norai įgyvendinami praktiškai.

Daug kas priklauso ir nuo lėšų, skiriamų aplinkai tvarkyti. Svarbu iš anksto numatyti, ar vėliau nebus statomi poilsio ar ūkiniai pastatai.

Atlikto aplinkos tvarkymo darbus, tiesti takus ar įrengti kitą mažąją sodo architektūrą, sodinti augalus reikia pradėti tuomet, kai jau įrengtos komunikacijų, lietaus vandens surinkimo sistemos, pabaigta namo apdaila, yra tvoros ir vartai. Svarbu ne tik tinkamai suplanuoti, bet ir pasirinkti sodo stilių, net ir nedidelėje erdvėje.

Eksterjeras glaudžiai susijęs su interjeru, todėl ir aplinka dažniausiai atspindi pasirinktą stilistiką. Stiliaus pasirinkimą lemia gyvenimo būdas, todėl stilių turi išlaikyti ir pastato architektūra, interjeras, aplinkos apželdinimas, kiti elementai. Būtent ši bendro išorinio ir vidinio vaizdo derinimo taisyklė išskiria būstą iš kitų.

Pastatus ir kiemą įrengus pagal tarpusavyje suderintus planus, nejuntamas atotrūkis tarp vidinės gyvenamosios erdvės ir supančios aplinkos – išorinė aplinka pratęsia ir papildo interjerą. Juntama stilių, spalvų, formų vienovė tiek viduje, tiek aplinkoje.

Prie pasirinkto stiliaus derinami ne tik baldai, šviestuvai, gėlių vazonai, bet ir grindų bei sodo takų dangos, terasa, tvora, vartai, vandens telkiniai, augmenija.

Jei įsigytas jau įrengtas būstas su sutvarkyta erdve, tačiau gyvenamieji pastatai ir aplinka nedera tarpusavyje, o gal net sukelia techninių kliūčių, reikia atkreipti dėmesį į vyraujančių spalvų skaičių, formas, naudojamas medžiagas ir laiką, praleidžiamą namuose ir kieme.

Įvairiai komponuojami ar formuojami dekoratyviniai augalai gali padėti atgaivinti nepatrauklias sodo ar būsto vietas. Ten, kur žvilgsnis neturėtų siekti, sodinami krūmeliai, gyvatvorės, pridengiama nasturtų, moliūgų, virkštenių girliandomis. Koks bus kiemas, priklauso ir nuo reljefo.

Dažnai reljefo performavimą veikia ir statybos. Kartais jį reikia performuoti, pavyzdžiui, kai negalintys sugerti vandens molingieji šlaitai slenka žemyn. Kai šlaitai yra statūs, įrengiamos šlaitinės terasos, atraminės sienelės, kuriamos pagal pasirinktą stilių. Kita vertus, natūralus, neperformuotas reljefas gali būti puikus pagrindas kuriant išskirtinę, individualią ir originalią aplinką.

Augalai keičia perspektyvą

Tinkamais parinktais augalais galima ne tik paslėpti aplinkos trūkumus, bet ir labai įvairiai keisti sodo erdvę. Tarkime, vadinamieji sodo kambariai, kai sodo sklypas padalijamas aukštomis gyvatvorėmis, kur kiekvienoje dalyje pasijunti lyg atskirame kambaryje, ir kiekviename jų – vis kitoks vaizdas, stilius.

Taip pat erdvę galima padidinti, iškreipti perspektyvą, tolumoje sodinant mažesnius augalus nei sklypo priekyje. Vyrauja tam tikros tendencijos apželdinime taip pat , stiliai, netgi augalų spalvinė gama ar struktūra yra derinama su supančia aplinka.

Tačiau dažniausiai šiandien bendrąjį sklypo planavimą ir augalų pasirinkimą nulemia praktiškumas. Vešlūs lapuočiai ir krūmynai vis rečiau sodinami sklypuose ir dėl gausių darbų – genėjimo, lapijos tvarkymo, derliaus nuėmimo ir pan.

Lapuočiai pasirenkami įdomesni – paprastasis ar raudonlapis bukas, įdomaus silueto raudonlapis klevas, karpotasis beržas, karagana, svyruoklinis gluosnis. Pavėsį teikia vis dažniau ne medžiai, o laikini statiniai – stoginės, tentai, suskleidžiami skėčiai ir pan. Mėgstami dekoratyviniai spygliuočiai tai kukmedis, pinija, kanadinė cūga, japoninis ir europinis maumedis, tuja. Tujos mėgstamos ir kaip sklypo perimetro apsauginė tvora.

Visais metų laikais kiemas atrodys gražus, didesnę jo dalį apsodinus visžaliais augalais.

Neretai pasirenkama efektingai atrodanti ir mažai rūpesčių kelianti augmenija bei įrangos elementai, daugiamečiai augalai bei žydintys krūmynai. „Spygliuočių sodų bumas jau praeina, vėl grįžtama prie tradicinių arba, jei mažai erdvės, žemaūgių vaismedžių, nedidelių alpinariumų, gėlynų.

Vėl stengiamasi pabrėžti sezonų kaitą, kuomet pavasarį sodas atrodo vienaip, o rudenį kitaip. To siekiama sodinant daugiau tik pavasarį ir tik rudenį žydinčių gėlių. Beveik visi, kas turi lopinėlį žemės, stengiasi įsirengti prieskoninių augalų sodelį.

Džiugu, kad vėl vertinamas švelnus ir nuosaikus natūralistinis stilius“ – pabrėžia „Žalia Bitė“ atstovė Marita Makauskienė. Tarp alpinariumų akmenų sodinamos įvairių rūšių melsvės, katilėliai, šilokai, uoliniai laibeniai, čiobreliai ir pan. Taip pat gali būti sodinami specialiai suformuoti žemaūgiai spygliuočiai bei lapuočiai, paprastai vadinami bonsais.

Bonsai suteikia alpinariumui rytietiškos dvasios. Įdomi ir madinga alternatyva gražiai kontrastuojanti su akmens ir skaldos paviršiais – tai dekoratyvinės salelės formuojamos iš įvairių rūšių smilgų.

Peizažą paįvairina stambesnių akmenų kompozicijos, neretai naudojami ir iš tolimesnių kraštų atsivežti keistų formų natūralūs akmenys – erozijos paveikti granito, smiltainio, kalkalmenio luitai ir pan.

Takeliai ir praėjimai neretai užklojami netaisyklingos formos skaldyto akmens plokštėmis. Skaldyto smiltainio ar kalkakmenio plokštės puikiai tinka dekoratyvinėms sienelėms ir alpinariumų kraštams įrengti. Atraminė sienelė turi atitikti pasirinktą stilių.

Pasak kraštovaizdžio architektų, kad ir koks būtų puikus pirminis sklypo tvarkymo sumanymas, kokie egzotiški augalai būtų jame pasodinti, jau po keleto metų prastai prižiūrima augmenija ima pamažu nykti, todėl verta pasikliauti ne tik specialistų pagalba, bet verta ir patiems pasidomėti tinkamais augalais, jų rūšimis ir priežiūra. Ne visi gali šiuos darbus patikėti kvalifikuotam sodininkui, tačiau prižiūrint aplinką – genint, ravint, laistant augmeniją, akį traukiančiu žaliuoju salynu džiaugtis teks ilgai.

Kiekvienas sklypas planuojamas individualiai, atsižvelgiant į jo natūralų išsidėstymą, reljefo sudėtingumą, todėl ne visada tinka skirstyti teritoriją į zonas pagal pasaulio šalis. Tačiau visuomet pravartu į tai atsižvelgti, norint auginti vaismedžius ar statyti šiltnamį, pasirenkant poilsio zoną. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į susidarančius šešėlius nuo pastatų, tvoros, augalų.

Tarkim, kažką planuojant sodinti pietinėje pusėje prie masyvios tvoros, svarbu nepamiršti, kad nuo tvoros kris šešėlis ir tokia vieta gaus tik rytinius ir vakarinius saulės spindulius. Kebliausia žinoma yra šiaurinė sklypo pusė, tai mažiausiai saulės lepinama dalis, bet ją taip pat galima tinkamai išnaudoti skyrus vietą sandėliukams, malkinėms, automobilių stoginėms, esant reikalui netgi sukurti želdynus su paunksmę mėgstančiais augalais.

Pietryčiai ir pietvakariai yra tinkamiausi poilsio zonoms, kad kaitrios dienos metu būtų galima pasislėpti pavėsyje ir pasilepinti saule, čia siūloma sodinti šilumamėgius žydinčius augalus, įrengti vandens baseinus, alpinariumus. Pietų pusėje patariama planuoti zoną šviesamėgiams augalams, tokia pusė puikiai tinka vaismedžiams, uogakrūmiams, daržo zonoms.

Rytinė sklypo dalis tinkamiausia reprezentacinei zonai. Čia sodinami augalai, kurie puošia aplinką ir apsaugo sklypą nuo triukšmo, dulkių ir vėjo. Vejai ploto reikėtų nepagailėti, skirti saulėtą vietą prie namo. Tinkamai prižiūrima ji gali išlikti daili net apie 20 metų. Veja ne tik atrodo dekoratyviai, lemia bent pusę sodybos aplinkos grožio.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.