Ekologiškas lauko baseinas. Kaip tai įgyvendinti?

Vakarų Europoje – tai jau ne naujovė. Lietuvoje tokie baseinai tik skinasi kelią. Beje, sėkmingai. Landšafto dizainerė Gintarė Jablonskienė vieną tokį baseiną įrengė sodyboje netoli Vilniaus. Šiuo metu įrengia ir antrąjį.

Tiems, kurie susižavės ir galbūt net užsidegs natūralaus baseino idėja, iš anksto tenka pasakyti, kad tai nėra pigus malonumas. Investicijos nemenkos, tačiau ilgametės ir atsiperkančios, ypač pastaruoju metu, kai mokame milžiniškas sumas už nedidelį ruoželį prie ežero, o paskui kenčiame nuo triukšmo, atsitiktinių kompanijų, nemielų užklydėlių ir renkame jų paliktas šiukšles. Alternatyva – natūralus, absoliučiai švarus vandens telkinys, neapdorotas cheminių preparatų ar UV spindulių, sveika, neperštinti, nepleiskanojanti, neišsausėjusi oda po maudynių, atvirkščiai – švelni, šilkinė, kokia ji būna išlipus iš švaraus ežero.

Žiemą toks baseinas, kurio vandens nereikia išleisti, gali būti puiki čiuožykla vaikams. Svarbiausia, kad visą tvarką baseine įveda pati gamta: augalai, augantys jame, iš vandens surenka nitratus, fosfatus, kitas chemines medžiagas, teršiančias vandenį, bet reikalingas augimui. Taip baseine sukuriamas natūralus regeneracijos ciklas, koks ir vyksta, pavyzdžiui, ežeruose. Išlaikant natūralią biologinę pusiausvyrą, vanduo išlieka skaidrus ir švarus.

Austrišką baseiną suprojektavo su Didžiosios Britanijos specialistais

Landšafto dizainerė G. Jablonskienė pasakoja, kad natūralaus baseino koncepcija gimė Austrijoje prieš trisdešimtį metų, o jos autorius yra ekologas Pieteris Pitrichas. Pati dizainerė šia idėja susidomėjo, galima sakyti, atsitiktinai. „Prieš keletą metų pirkau profesinės literatūros viename Briuselio knygyne ir nusipirkau knygą, kuri suintrigavo gražiomis nuotraukomis su įdomiais vandens landšafto sprendiniais. Kai, grįžusi namo, atsiverčiau ir pradėjau ją studijuoti atidžiau, atradau neįtikėtinai įdomių dalykų – natūralaus, savaime išsivalančio baseino aprašymą ir patarimus, kaip jį įsirengti.“

Susižavėjusi šia koncepcija, dizainerė ja pasidalijo su vienu savo klientu, neabejingu ekologijai. Šį tokia idėja iš karto sudomino. Žodis po žodžio, ir buvo prieita prie bendros nuomonės, kad galbūt reikėtų ištyrinėti rinką ir pabadyti tokį baseiną įrengti kliento sodyboje, esančioje netoli Vilniaus. Netrukus G. Jablonskienė išvyko į Prancūziją, paskui į Didžiąją Britaniją plačiau pasidomėti naujove, pasisemti patirties. Aplankė keletą kompanijų, kurios stato tokius baseinus, tik naudodamos šiek tiek skirtingas technologijas, pabendravo su landšafto specialistais ir galiausiai apsistojo prie tos pačios Pieterio Pitricho sistemos ir jo technologijų.

Jos, pasak dizainerės, galbūt yra vienos iš brangesnių, bet pirmosios Europoje ir turinčios didžiausią paklausą. Pasirašė sutartį su viena garsiausių D. Britanijoje tokių baseinų statybos firmų ir kartu su jos atstovu pradėjo projektuoti baseiną savo kliento sodybai.

Natūralus baseinas buvo suprojektuotas buvusio ežero vietoje, prieš tai apylinkę ištyrus radiosteziškai. Dizainerės manymu, tai buvo padaryta ne šiaip sau. Vanduo turi atmintį, jo molekulės transformuojasi ir įsimena informaciją. Jeigu baseinas bus pastatytas netinkamoje vietoje, vanduo, įsikrovęs blogos energijos, užuot teikęs žmogui poilsį, trauks iš jo jėgas. 

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.