Šilalės rajono savivaldybė paskelbta viena pažangiausių pagal atsinaujinančios energijos gamybą ir suvartojimą

Šilalė sparčiai gerina atsinaujinančios energijos rodiklius, kurie jau dabar lenkia bendrą šalies vidurkį. Net 68,01 % suvartojamos energijos išgaunama iš atsinaujinančių išteklių, o tai rajono gyventojams padeda sumažinti elektros sąskaitas iki 60 %. Kalbant apie šilumos kainų dydį, Šilalė savo kategorijoje yra 1 vietoje, o tarp 60 šalies savivaldybių užima aukštą 12-ąją poziciją.

Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimu miestas padarė itin didelę pažangą skatinant atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą ir didinant iš jų pagamintos energijos vartojimą. Dėl šių priežasčių Šilalės rajono savivaldybė patenka į  pažangiausių šalies savivaldybių vienuoliktuką. „Mes nesiruošiame sustoti.

Jau dabar atnaujiname gatvių apšvietimą, investuojame į elektrinį viešąjį ir privatų transportą, renovuojame neefektyvius daugiabučius ir plečiame atsinaujinančios energijos parkus“, – didelius užmojus vardina savivaldybės vicemeras Ignas Gužauskis.

Klimato kaitos problema

Klimato kaitos tema tampa ne mada, o būtinybe. Siekiant išvengti dar didesnių klimato kaitos padarinių, ateityje būtina keisti energijos gamybos įpročius ir pereiti prie mažiau taršių ir gamtą tausojančių sprendimų. Lietuva – ne išimtis. Didelis dėmesys telkiamas į vietinę elektros ir šilumos gamybą naudojant atsinaujinančius gamtinius išteklius. Tikimasi, kad šalyje 2050 m. bus pasiekta 100 % energijos gamyba būtent iš saulės šviesos, vėjo energijos, biomasės ir kitų nesibaigiančių gamtos išteklių.

Palanki gamtinė aplinka

Šilalės rajono savivaldybėje yra itin palanki gamtinė aplinka atsinaujinančios energetikos projektams vystyti. Vidutinis metinis vėjo greitis čia siekia 3,5–4,0 m/s (šalies vidurkis – 3,0 m/s) ir nusileidžia tik Klaipėdai. O vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė yra viena iš aukščiausių ir siekia 1900–2000 val. (Lietuvos vidurkis – 1931).

Iš šių atsinaujinančių išteklių sukurta elektros energija paskirstoma privačiame ir viešajame sektoriuje. Bendrai per metus iš  saulės ir vėjo energijos pagaminama apie 19 054,73 TNE elektros. Tai prilygsta 19 054,73 t žalios naftos sudeginimui siekiant pagaminti tokį pat kiekį elektros energijos.

Šilalėje palanki aplinka ir biokuro gamybai. 29,55 %  (35,1 tūkst. ha) savivaldybės ploto užima miškai, jų miškingumas siekia 35 %, o kasmet iš jų surenkama per 1,1 tūkst. m³ kirtimų atliekų. Kūrenant jas per metus papildomai galima pagaminti apie 3122,3 TNE šilumos. Šiame plote yra ir 2390,81 ha nenaudojamų miškų, kuriuose auga pažeisti medžiai ir krūmai.

Iš tokių energinių plantacijų dar papildomai galima sukurti apie 7172,43 TNE šilumos. Taip pat verta nepamiršti, kad biokuro naudojimas naudingas visai Lietuvai. Žaliavos perkamos ne iš užsienio, o iš mūsų šalies tiekėjų – taip skatinama vidinė ekonomika. Energija, gauta kūrenant biomasę, padeda sutaupyti savivaldybės lėšas, užtikrinti kokybišką ir ekonomišką žmonių gyvenimą joje.

Šilalės rajono savivaldybės vicemeras Ignas Gužauskis
Šilalės rajono savivaldybės vicemeras Ignas Gužauskis

Saulės elektrinės

Pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis Šilalės rajono Lentinės kaime pastatyta saulės kolektorių elektrinė.  Ji elektros energija aprūpina Šilalės rajono savivaldybės seniūnijos pastatus, dalį jos gatvių ir administracijai priklausančių įstaigų. Saulės elektrinė nėra pajėgi maksimaliai patenkinti viešųjų įstaigų suvartojamos energijos poreikį.

Šiuo metu jis siekia 75–80 %, todėl neabejojama, kad, gavus kvietimą įkurti dar vieną tokio paties arba šiek tiek mažesnio galingumo saulės elektrinę, savivaldybės administracija būtinai juo pasinaudos. Tai rodo ir savivaldybės veiksmai. Jau dabar rengiamas projektas naujos saulės elektrinės statybai Mažrimų kaime.

Vėjo jėgainės

Šilalės regione bene didžiausią potencialą atsinaujinančios energijos rinkoje turi vėjo jėgainių parkai. Tai rodo ir savivaldybės teritorijoje veikianti viena stambiausių Baltijos šalyse žaliąją energiją plėtojančių įmonių – „Enefit Wind“. Iš viso išduoti 8 leidimai vėjo jėgainių statybai. Apskaičiuota, kad bendra šių parkų galia siekia 66,46 MW. Per metus  jie pagamina 19 051,53 TNE elektros, kuri kaupiama Lietuvos elektros energijos skirstymo tinkle.

Biokuro naudojimas

Šiuo metu Šilalės apskrityje yra trys katilinės, kūrenamos medienos drožlėmis, kitos šešios šildomos granulėmis. Bendrai vertinant visus šilumos gamybai naudojamus išteklius, biokuras sudaro didžiausią – 31,5 % – dalį. Centrinio šildymo sektoriuje jis užima net 99,9 %, o likusį 0,1 % sudaro dyzelinas ir skystasis kuras. Per metus naudojant biokurą pagamina apie 7120,13 TNE energijos, skirtos šildyti ir karštam vandeniui paruošti.

Daugiabučių atnaujinimas

Verta atkreipti dėmesį, kad svarbi ne tik ekologiška energijos gamyba, bet ir tausojimas. Šilalės rajono savivaldybė yra ambicingai nusiteikusi atnaujinti kuo daugiau energiškai neefektyvių daugiabučių.

„Visi renovuojami daugiabučiai turi atitikti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Iš viso Šilalės rajone turime 238 daugiabučius, iš kurių 43 jau renovuoti. Kalbant apie procesus, devyni gyvenamieji pastatai šiuo metu yra renovuojami arba po renovacijos laukia pridavimo, o  dar dešimt planuojama renovuoti artimiausioje ateityje.

Nuolat ieškome finansavimo galimybių, kad mūsų savivaldybės žmonės gyventų šiltuose būstuose ir už šilumos bei elektros tiekimo paslaugas mokėtų mažiau“, – daugiabučių modernizavimą detalizuoja Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas. Jau renovuoti daugiabučiai tapo sandaresni, jų šiluminės energijos sąnaudos sumažėjo 65 %, o šiltnamio efektą sukeliančių pastatų išmetamų dujų kiekis yra 12 % mažesnis už šalies vidurkį.

Efektyvus elektros vartojimas

2023 m. Šilalės rajono savivaldybė dalyvavo projekte „Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos pirmaeilių veiksmų įgyvendinimas“ ir efektyviai panaudojo 663 535 Eur valstybės ir 352 000 Eur rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Šilalė įsigijo tris elektrinius autobusus ir planuoja įkurti elektrines automobilių įkrovimo stoteles.

Tikimasi, kad tai paskatins gyventojus rinktis keliones mieste patogiais ir gamtai draugiškais autobusais, o išvystyta elektrinių transporto priemonių infrastruktūra padės atsisakyti taršių automobilių ir pereiti prie elektromobilių. Besikeičiantys gyventojų keliavimo įpročiai gerokai prisidės prie išmetamųjų dujų (azoto oksidų, anglies monoksido ir kitų nesudegusių kietųjų dalelių) kiekio ore mažinimo.

Taip pat siekiama maksimaliai modernizuoti ir viešąjį apšvietimą. Vienas didžiausių to privalumų – neefektyvias ir nesaugias natrio lempas pakeis naujų technologijų LED šviestuvai. „II etape ne pagrindinėse miesto ir seniūnijų gatvėse buvo pakeisti 766 natrio šviestuvai ir 34 atramos.

Apskaičiuota, kad, įgyvendinus šį projektą, savivaldybės administracijai per metus pavyko sutaupyti 63 proc., tai prilygsta 148 760 kWh suvartojamos energijos“, – pasiekimus vardija administracijos direktorius Andrius Jančauskas. Jis įsitikinęs, kad pavyks įgyvendinti ir I gatvių apšvietimo modernizavimo etapą, kuris apimtų centrines miesto ir seniūnijų gatves. Anot jo, vykdant projektą būtų pakeista dar 1030 vnt. natrio šviestuvų, 928 gembių ir 617 atramų.

Gatvėms apšviesti bus vartojama ekologiška ir ekonomiška elektra, gauta iš saulės elektrinių ir vėjo jėgainių parkų.

Gatvių apšvietimo sistemai dar daugiau efektyvumo suteiks ir nuotolinės valdymo spintos. Jas naudojant per atstumą bus galima nustatyti šviestuvų veikimą – šviestuvai veiks tik prietemoje ir tamsoje. Tai tampa ypač aktualu keičiantis dienų trukmei.

Įkvepiantys mokymo ir ugdymo įstaigų pavyzdžiai

Vicemeras Ignas Gužauskis džiaugiasi, kad prie tvaraus gyvenimo prisideda ir viešosios įstaigos. Vienas geriausių to pavyzdžių – gimnazijos, kurios įsirengė beveik 50 kW galingumo saulės baterijas ant stogo. Privati saulės elektrinė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijai padeda per metus sutaupyti apie 35 %, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijai – 50–60 %, o Šilalės sporto mokyklai, turinčiai baseiną ir sporto kompleksą, – 20 % lėšų, skirtų elektros sąskaitoms apmokėti.

Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija per metus vidutiniškai suvartoja apie 70 000 kwh elektros energijos. 2023 m. nuosava saulės elektrinė sugeneravo net 45 500 kwh ir sumažino mokamos elektros poreikį 64,3 %.

„Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija įprastai už suvartojamą elektrą per metus sumoka apie 10 937,78 Eur. Įrengus privačią saulės elektrinę ši suma sumažėjo iki  5748,36 Eur, o tai prilygsta 47 % mažesnėms elektros sąskaitoms“, – privačių saulės elektrinių naudą akcentuoja Ignas Gužauskis. Matydamos akivaizdžią naudą šiuo puikiu pavyzdžiu seka ir daugiau švietimo bei ugdymo įstaigų.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas
Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas

Pavyzdžiui, Kvėdarnos darželis „Saulutė“ visą reikiamą elektros energiją gauna iš 36,7 kW galingumo saulės elektrinės, o metinės išlaidos sumažėjo 5600 Eur. Vienintelės darželio išlaidos yra 360 Eur mėnesinis mokestis, mokamas skirstomiesiems tinklams už elektros energijos palaikymą ir transportavimą. Šilalės lopšelis-darželis „Žiogelis“ turi šiek tiek galingesnę – 54,9 kW – saulės elektrinę, kuri kasmet padeda sutaupyti apie 10 000 Eur.

Svarbus bendruomenės įsitraukimas

Vicemeras Ignas Gužauskis pabrėžia, kad labai svarbus yra visos Šilalės rajono savivaldybės gyventojų įsitraukimas ir palaikymas. Gavus daugelio būstų savininkų pritarimą daug greičiau ir efektyviau įgyvendinama daugiabučių renovacija. Kalbant apie privačių namų priežiūrą, taip pat matyti tvarūs sprendimai.

Vis daugiau žmonių ryžtasi pasinaudoti parama ir įsirengti saulės kolektorius ant namo stogo arba investuoti į nutolusias saulės elektrines. Sugeneruota energija vartojama tiek būstams apšviesti, tiek ir šildyti, tad atsisakoma tokių taršių medžiagų deginimo kaip akmens anglys, malkos ir dyzelinas.

Žymos: Super miestaisupermiestassupermiestaisuper miestas

Šilalės logotipas