Jonavos miesto apželdinimu besirūpinanti R. Imbrasienė: „Miestas be žalumos būtų miestas be gyvybės“

Kartu su metų laikais besikeičiantys gėlynai ir nauja augmenija, kasmet papuošianti skirtingas miesto erdves, – žaliojo Jonavos veido pusė, prie kurios jau ne vienus metus darbuojasi UAB Jonavos paslaugos Želdynų tvarkymo skyriaus vedėja Rasa Imbrasienė. Ji organizuoja ne tik esamų augalų priežiūrą, bet ir naujų sodinimą.

Dar 2015-aisiais bendrovėje dirbti pradėjusi moteris pasakoja, kad tuomet ji Jonavoje pasigedo žydinčių augalų, ir nors nuo tada  miesto apželdinimas gerokai pasikeitė, R. Imbrasienė nuopelnų sau neprisiima. Jos žodžiais tariant, tai komandinio darbo rezultatas ir aiškiu keliu vedanti miesto apželdinimo vizija.

Žaliojo miesto veido pokyčiai

Beveik 10-metis – tiek laiko Jonavoje dirba R. Imbrasienė, kurios prisijungimas prie UAB Jonavos paslaugų, regis, žymi ir aiškios miesto apželdinimo vizijos įgyvendinimo pradžią.

,,Jei atsuktume laiką atgal, pamatytume Jonavą, kurioje buvo kur kas mažiau spalvų, mažiau žiedų. Tada mieste, mano nuomone, aiškiai trūko augalų įvairovės. Gatvės ypač niūriai atrodė pavasarį. Jonavoje pradėjau dirbti iškart po to, kai bendrovei vadovauti pradėjo dabartiniai vadovai.

Panašu, kad tuo momentu pasikeitė ir miesto apželdinimo vizija – nuspręsta tada vyravusius vienmečius augalus keisti į daugiamečius, gėlynus papildyti svogūninėmis pavasario gėlėmis, įrengti naujus gėlynus, sutvarkyti ir tinkamai apgenėti medžius bei krūmus.

Pradėta eiti aiškaus tikslo link –  miesto, kuriame gėlės žydį ne tik centrinėse, bet ir nuošalesnėse gatvėse, o krūmų ir medžių yra visa įvairovė. Nors tobulėti visada yra kur, manau, kad iki šiol pasiekėme gerų rezultatų. Nuolat matome gyventojų susidomėjimą žydinčiais augalais – jie dalijasi nuotraukomis socialiniuose tinkluose pridėdami ir ne vieną komplimentą.

Tad žalinimo projektai mieste nežada sustoti. Juos tęsdami siekiame, kad gyventojai ir miesto svečiai išeitų pasivaikščioti tiek po parkus, tiek Jonavos takais. Juk įvairios gėlės ir kiti augalai vilioja išeiti iš savo gyvenamojo kvartalo ir pasivaikščioti po miestą“, – kalbėjo R. Imbrasienė.

Naujausi projektai

Tarp naujausių Jonavos apželdinimo projektų – dekoratyvinių obelų parko įrengimas ir gėlynų sodinimas naujai įrengiamame parke.

Dekoratyvinių obelų, papildytų kitais augalais, parkas tarp A. Kulviečio bei Žemaitės gatvių pradėtas įrengti praėjusių metų rudenį. Čia pasodinta daugiau nei 50 trijų skirtingų rūšių obelų, kurioms draugiją palaiko beržai ir pušys.

Naujausi gėlynai įrengiami Rimkų parke.

„Svarstydami apie didesnius gėlynus, šiais metais daugiausia dėmesio skiriame būtent Rimkų parkui – tai naujai įrengiama miesto erdvė. Tiesa, čia dirbame ne vieni, o su UAB „Jonavos hidrotechnika“. Esame parko įrengimo želdinimo darbų subrangovai“, – sakė specialistė.

Keičiasi su metų laikais

Jau anksčiau įrengti Jonavos gėlynai keičiasi su metų laikais.

„Galiu teigti, kad vasaros pabaiga – pats gražiausias augalų žydėjimo laikas, nes matome žiedų gausą: žydi vienmetės, daugiametės gėlės, taip pat šluotelinės hortenzijos. Nuo šių metų birželio Jonavoje galime džiaugtis ir naujomis vienmečių gėlių kompozicijų piramidėmis, įrengtomis prie autobusų stoties, Rimkų mikrorajone, šalia Chemikų gatvėje esančio pėsčiųjų tako.

Šiais metais naujas gėlynas atsiskleidė ir už Jonavos savivaldybės esančiame parkelyje, taip pat prie pagrindinio sporto arenos įvažiavimo. Ten dominuoja rudbekijos, miskantai ir jau minėtos šluotelinės hortenzijos.

Apžvelgiant pavasarį, žydėjimas prasideda ankstyvaisiais krokais. Jis tęsiasi iki pat šalnų, o pavasarinę krokų jūrą papildo ir narcizai, tulpės. Vėlyvąjį pavasarį įsikaraliauja česnakai.

Vienmetės gėlės miestą puošia nuo birželio iki rugsėjo, o vasaros pradžioje ir viduryje žydi įvairios  daugiametės gėlės. Jų gausa tokia didelė, kad, norint paminėti jas visas, mūsų pokalbis gerokai užsitęstų.

Daugelyje miesto vietų gėlynai yra derinami su krūmais: tokias kompozicijas galite pamatyti Ramybės skvere, Rimkų laiptų klombose, Jonažolių skvere ir kitose Jonavos gatvėse“, – žaliąsias Jonavos erdves apžvelgė R. Imbrasienė.

Išskiria dvi erdves

Pačiai želdynų tvarkymo skyriaus vedėjai Jonavoje labiausiai patinka edukacinis Taurostos parkas ir gausus Vytauto gatvės gėlynas.

Neries upės pakrantėje įrengtas Taurostos parkas užima apie 10 ha vaizdingos teritorijos ploto. Per parką vingiuoja dviračių takas, įrengtos poilsio salelės, tačiau svarbiausia – čia žmonės gali praplėsti savo žinias apie Lietuvos kraštovaizdžiui būdingus augalus, nes šalia jų įrengti pažintiniai-informaciniai stendai su augalų pavadinimais ir jų aprašymais.

Negana to, čia pat augančiuose medžiuose įrengti skirtingoms paukščių ir šikšnosparnių rūšims pritaikyti inkilai.

„Rekonstruotoje parko dalyje bandoma prisidėti prie biologinės įvairovės didinimo. Dėl to joje kasmet kabinami nauji inkilai. Šioje erdvėje jaučiamas natūralumas, vyrauja ramybė. Kai noriu pailsėti, visuomet važiuoju būtent į Taurostos parką“, – kalbėjo specialistė.

Paminėjusi Vytauto gatvės gėlyną, R. Imbrasienė džiaugiasi jo gausa: „Ten gėlės žydi nuo ankstyvo pavasario iki pat šalnų. Kiekvienu metų laiku jis yra kitoks. Įdomu stebėti, kaip keičiasi gėlės. Nepaisant simpatijų tiek jam, tiek Taurostos parkui, man savotiškai mielos visos Jonavos žaliosios erdvės. Žavi jų skirtingumas“, – sakė pašnekovė.

Miesto ir gamtos dermė

Imbrasienė neabejoja, kad šiuolaikiškas, gyventojams patogus ir patrauklus miestas neatsiejamas nuo žaliųjų erdvių puoselėjimo. „Miestas be žalumos – miestas be gyvybės. Kur yra žaluma, ten ir paukščiai, vabalai, drugeliai. Smulkieji gyvūnėliai taip pat gali gyventi tik ten, kur randa priedangą.

Miesto parko krūmų masyvuose ir J. Ralio gatvėje esančiame želdyne žiemoja ežiukai. Esame sutarę, kad darbuotojai minėtoje erdvėje paliktų nekirptus augalus, tuomet ežiukai gali čia saugiai peržiemoti. Plento, J. Ralio ir Taurostos gatvių žiedinėje sankryžoje gyvena pelės.

Nors jos padaro daug žalos mūsų gėlėms – sugraužia tulpių ir česnakų svogūnus, suprantame, kad šie gyvūnėliai yra gamtos dalis, kuri neturi kur mieste saugiai gyventi. Žmogui taip pat labai reikia žaliųjų erdvių. Jis – gamtos dalis.

Tarp augalų jis gali rasti reikiamą poilsį. Ko gero, dauguma pripažintų, kad nenori viso savo laiko leisti šalia judrių gatvių, kur yra daug automobilių. Juk ilsėtis einame į parkus, skverus, prie vandens telkinių…

Pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų, atskleidžiančių žaliųjų erdvių poveikį gyventojų sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad žaliosios erdvės mažina stresą, agresiją, koncentracijos sutrikimus, didina fizinį aktyvumą ir net savivertę. Todėl neabejojame, kad investicija į žaliąsias miesto erdves – investicija į patį žmogų“, – teigė R. Imbrasienė.

Dirba komanda

Specialistė pabrėžia, kad miesto žalinimo darbai neapsieitų be didelės komandos, kuri šiuo metu prižiūri apie 2500 kv./m želdynų.

„Turime 3 apželdinimo darbininkus, kurie dirba ištisus metus, ir 5–6  gėlininkes, dirbančias tik šiltuoju sezonu. Gėlynų priežiūra prasideda balandžio mėnesį, kai pradedamas pagrindinis pavasarinis jų tvarkymas ir apsodinimas gėlėmis. Vėliau viską keičiame vasarinėmis gėlėmis.

Rudenį nužydėjusius žiedus keičiame į svogūnines gėles. Vėliau, sulaukus vasaros, pagrindinė užduotis –  užtikrinti drėgmę augalams. Pastaruoju metu tai didelis iššūkis, nes vasaros labai karštos. O kur dar ravėjimas, pats nemėgstamiausias gėlininkių darbas… Tačiau jis būtinas. Dar viena svarbi užduotis – peržydėjusių gėlių nukarpymas ir skabymas. Jis atliekamas viso sezono metu. Nors daug želdynų esame apmulčiavę, kad jie būtų tvarkingi be didelių pastangų, rankas pridėti vis tiek tenka. Be žmogaus įsikišimo negali pasiekti tokių gerų rezultatų, kokius matome pastaraisiais metais.

Stipriai darbuojasi ir mūsų apželdinimo darbininkai, kurių pagrindinė užduotis – medžių ir krūmų sodinimas, genėjimas, pjovimas, gyvatvorių formavimas, vejos priežiūra centrinėje miesto dalyje.  Jie taip pat padeda gėlininkėms laistyti ir tręšti želdinius“, – pasakojo moteris pridurdama, kad prie Jonavos želdynų pokyčių prisidėjo ir Lietuvoje gerai žinoma dendrologė Danguolė Liagienė. „Ji buvo tas žmogus, kuris pradėjo keisti gėlynų ir želdinių stilių. Su D. Liagiene konsultuojamės iki šiol“, – sakė pašnekovė.

Džiaugiamasi, kad miesto apželdinimo svarbą supranta ne tik tiesiogiai su juo susiję specialistai.

„Noriu pabrėžti, kad tiek mūsų įmonės, tiek miesto vadovai skiria miesto želdinimui labai daug dėmesio. Be jų iniciatyvos ir palaikymo būtų sunku pasiekti tokį rezultatą“, – teigė R. Imbrasienė.

Įkvepia ir mokymai, ir pati gamta

Iš kur įkvėpimo miesto apželdinimui semiasi pati specialistė?

„Nuolat lankausi įvairiuose seminaruose, kursuose, mokymuose. Stengiuosi sekti, kas vyksta pasaulyje. Labiausiai įkvepia kitose šalyse tvarkomos miesto žaliosios erdvės ir gėlynai. Tokios šalys kaip Latvija, Vokietija, Olandija, Didžioji Britanija yra lyderės ir iš jų galima daug pasimokyti.

Taip pat man patinka leisti laiką natūralioje gamtoje, stebėti, kaip pati gamta komponuoja ir derina augalus. Gamtoje niekada netrūksta įkvėpimo suteikiančių procesų“, – pokalbio pabaigoje sakė R. Imbrasienė.

Nuotr. M. Perecko ir A. Reipos 

Žymos: Super miestai, supermiestas, supermiestai, super miestas