Žmonių turtas įstrigo valdininkų stalčiuose
Septynerių metų nepakako, kad krašto savavaldybės spėtų visų kaimų, sodininkų bendrijų ir gyvenviečių keliukams bei gatvėms suteikti pavadinimus, o sklypams ir pastatams – konkrečius adresus.
Ilgai laukę dar palauks
"Didesnių nesąmonių negali būti. Noriu nusipirkti seną sodybą ir nemažą žemės sklypą, tačiau negaliu, nes kaimo keliukas neturi pavadinimo. Amžiais jo neturėjo, o dabar prireikė. Kitaip sklypo paveldėtojai negali jo parduoti", – LŽ skundėsi Šakių rajone ūkininkaujantis V.K.
Ūkininką domino tik sodybos žemė, nes taip jis tikėjosi praplėsti savo dirbamus laukus. Kai sutarė sukirsti rankomis su Kaune gyvenančiais sklypo paveldėtojais, šakiškis nė nenumanė, kad džiaugiasi per anksti. Kauniečiai jau kurį laiką negali parengti pardavimo dokumentų – negauna pažymų iš Registrų centro. Mat kaimo, kuriam priklauso sodyba, gatvėms Šakių rajono taryba dar nedavė pavadinimų. Todėl sodybai negali būti suteiktas konkretus adresas.
Šakių savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis tikino, kad rajone likę maždaug tūkstantis sodybų, kurių link vedantys keliukai dar neturi pavadinimų. "Esame numatę tai padaryti artimiausiu metu. Paskui liks tik suteikti konkrečius adresus", – žadėjo J.Puodžiukaitis.
Toks jau įstatymas
LŽ kalbintas Registrų centro Marijampolės filialo direktorius Petras Pavilonis pripažino, kad žmonių, nepatenkintų nuo šių metų pradžios įsigaliojusia nauja tvarka, kai jokie sandoriai negalimi, jei nekilnojamasis turtas neturi jam priskirto konkretaus adreso, yra nemažai. Mat adresų suteikimo procesas dar nebaigtas nė vienoje Marijampolės apskrities savivaldybėje.
"Bene geriausiai susitvarkyta Vilkaviškio rajone. Ten jau per 70 proc. viso mūsų registruoto nekilnojamojo turto turi adresus. Blogiausia situacija – Kazlų Rūdos savivaldybėje. Joje adresai suteikti tik apie 60 proc. objektų. Tačiau situacija keičiasi kiekvieną dieną", – aiškino P.Pavilonis.
Būtent tų žemės sklypų, statinių, kurie neturi adresų, savininkai ir susiduria su didžiausiomis problemomis. Jie iš Registrų centro negauna sandoriams sudaryti reikalingų pažymų. "Adresų suteikimo darbai turėjo būti baigti iki 2003 metų birželio 30 dienos. Dabar jau 2011-ųjų kovas, o trūksta dar beveik trečdalio adresų. Jų ne vienetai, bet tūkstančiai. Kitaip elgtis negalime, nes neleidžia įstatymai", – pabrėžė P.Pavilonis.
Kritiką atmeta
Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius teisinosi, kad merijos specialistai tvarko adresus, kiek išgali, tam paskirtas net atskiras darbuotojas. Todėl jis niekaip nenorėjo sutikti, jog savivaldybė itin delsia suteikti adresus. "Ši mūsų, vadovų, komanda dirba neseniai, tad man nelabai etiška būtų komentuoti, kas daryta iki tol. Galiu pasakyti, kad dabar esame susirūpinę spartinti procesą. Savivaldybės biudžete tam lėšų numatyta, dar negirdėjau, kad jų būtų pritrūkę", – kalbėjo V.Kanevičius.
Truks dar šimtmetį?
2007 metų rugsėjį Vyriausybei įkūrus Adresų registrą jo tvarkytoju buvo paskirtas Registrų centras. Šios valstybės įmonės Adresų departamento viršininkas Kipras Mensevičius LŽ teigė, jog savivaldybėms tokiu tempu kaip iki šiol suteikiant gatvėms pavadinimus, o pastatams – konkrečius adresus, šis procesas kai kur gali užtrukti ir šimtmetį.
"Beveik jokių rūpesčių nėra tik didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kituose. Ten jau nuo seno įprasta, kad kiekviena gatvė privalo turėti pavadinimą, o kiekvienas žemės sklypas ar statinys – konkretų adresą. Tačiau mažesnėse savivaldybėse problemų apstu. Mūsų duomenimis, pernai Kazlų Rūdos savivaldybėje buvo registruota tik 18 naujų adresų", – sakė K.Mensevičius.
Anot jo, iš kaimiškųjų rajonų gyventojų ramesni gali jaustis tie, kurie turi nekilnojamojo turto Tauragės rajone. Kitose savivaldybėse tik maždaug 70 proc. viso ten registruoto nekilnojamojo turto suteikti adresai. Anksčiau buvo įprasta rašant adresą nurodyti vien kaimo pavadinimą ir daugiau nieko.