Vilniuje kuriamas Architektūros parkas

Planuojami nauji, gyventi ir dirbti patogūs kvartalai paskatins žmonės sugrįžti į miestą, o ne kurtis priemiesčiuose. Ekspertų duomenimis, nutolusių nuo miesto centro gyvenamųjų rajonų infrastruktūros sukūrimas miestui kainuoja 5 kartus daugiau, nei įgyvendinant pramoninės konversijos projektus centrinėje miesto dalyje.

Pasak SĮ „Vilniaus planas” vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, projektas sustabdys ekonomiškai nenaudingą ir beprasmę miesto plėtrą į plotį. Daugelis užmiestyje gyvenančių šeimų mielai įsikurtų pačiame miesto centre, nes gyvenimas čia yra daug patogesnis – viskas arti: mokyklos, darželiai, kultūriniai renginiai, darbo ir socialiniai partneriai.

Lapkričio pradžioje viešajam svarstymui su visuomene buvo pateikti pirmosios „Architektūros parko” dalies, buvusios „Skaiteks” gamyklos teritorijos, detaliojo plano sprendiniai. Tai unikali, maždaug 5 ha. teritorija Vilniaus miesto senamiesčio zonoje, Užupio Respublikos kaimynystėje, tarp Vilnelės ir Paupio gatvės. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas, rengėjas – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas”. Projektą plėtotoja UAB „PST Investicijos“. Rengiant teritorijos detaliojo plano sprendinius buvo paruošti ir teritorijos užstatymo priešprojektiniai pasiūlymai.

Detaliojo plano sprendiniai ir teritorijos užstatymo priešprojektiniai pasiūlymai buvo pristatyti Kultūros paveldo departamento specialistams, LR Valstybinės kultūros paveldo komisijai, UNESCO atstovams ir artimiausiems kaimynams – Užupio respublikos bendruomenei.

Teritoriją plėtojančios kompanijos „PST investicijos” direktoriaus pavaduotojo Audrius Globio teigimu, nuolatinėmis konsultacijomis siekta atrasti balansą tarp istorinio paveldo, gamtinės aplinkos ir naujo užstatymo, Plėtojant šį projektą siekiama maksimaliai suderinti verslo, visuomenės, paveldosaugininkų ir kitų institucijų interesus.

„Manome, kad pagrindinis šio projekto bruožas yra harmonija. Siekiame, kad būsimame kvartale kiekvienas žmogus jaustų harmoniją su istorija, gamta, bendruomene, šeima ir darbu. Viskas turi būti harmoningai suderinta: tai kas vertinga – išsaugota, tai kas kuriama naujai – priderinta prie aplinkos ir šiuolaikinio žmogaus poreikių. Šiame miesto rajone galės įsikurti skirtingų socialinių sluoksnių gyventojai, nes pasiūlysime skirtingos kategorijos būstą – nuo prabangaus iki vidutinės klasės. Planuojame, kad čia taip pat įsikurs viešbutis, kūrybinių industrijų parkas, vaikų darželis, restoranai, kavinės, įvairios paslaugos ir parduotuvės. Tikime, kad mūsų kvartalo, senamiesčio, Užupio gyventojai ir svečiai vienoje vietoje galės rasti tai kas būtina šiuolaikiniam žmogui.

Norime, kad šis kvartalas harmoningai įsilietų į miesto architektūrinį audinį ir jį papildytu. Nesistengiame kopijuoti Senamiesčio ar Užupio, tikime, kad tai bus mūsų laikmečio ženklas, išsaugantis ir papildantis istorinį ir architektūrinį miesto veidą. Istoriškai tai vieta paupyje, todėl projektui davėme „Paupio” pavadinimą”, – sakė A. Globys.

M. Pakalnio teigimu, kuriant teritorijos detalųjį planą vadovautasi esminiais darnios plėtros principais: „Stengėmės išryškinti istoriškai susiformavusias vertingas užstatymo struktūras, elementus, mažinome aplinkinių teritorijų užstatymui nebūdingus tūrius, norėjome išsaugoti pramoninį paveldą, pritaikyti jį naujam gyvenimui. Istorinę, architektūrinę vertę turintys statiniai bus restauruojami. Išsaugoma esama gatvių struktūra su senamiesčiui nebūdingai tiesia Aukštaičių gatvės ašimi. Ji atsirado kažkada čia buvusio kanalo vietoje. Užuominas apie jį kursime pasitelkdami mažosios architektūros, apželdinimo priemones. Funkciniu požiūriu formuojame savarankišką miesto dalį, su visais jai būdingais ir normaliam žmogaus gyvenimui mieste reikalingais objektais – butais, biurais, amatų dirbtuvėmis, parduotuvėmis, visuomeninėmis, rekreacinėmis erdvėmis, aikštėmis, kavinėmis, vaikų darželiu. Sukurdami prielaidas pilnaverčiam gyvenimui kvartalo viduje tikimės ir nedidelių automobilių srautų. Kadangi šioje vietoje miestas ribojasi su natūralia gamta, ypatingas dėmesys sutelktas į gamtą. Ji saugoma ir išryškinama, į ją integruojamas užstatymas, kuriamos naujos, maksimaliai natūralios žaliosios erdvės.”

Ši teritorija patenka į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Joje užstatymas yra reguliuojamas, siekiant, kad nebūtų užgožtas senamiestis. „Tai ką mes pamatėm, mane nuramino. Labai gerai, kad privatūs investuotojai, plėtotojai kalbasi su specialistais, su visuomene, rodo ir tariasi, kaip kurti šią miesto dalį. Manau, kad jie išgirsta vertingų minčių ir idėjų. Sveikinu ramų, apgalvotą darbą, nes daugiausiai klaidų ir žalos padaroma paskubomis”, – po susitikimo su vystytojais sakė LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. Pasak jos, paveldosaugos požiūriu labai svarbu, kad būtų išsaugota dabartinė kraštovaizdžio linija, Vilnelė su jos natūraliais vingiais ir želdiniais. Būsimuose architektūriniuose sprendimuose bus labai svarbu išsaugoti senamiesčio dvasią, turėtų vyrauti mūras ir medis, bet ne stiklas.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Gintarė Tamašauskaitė sveikino vystytojų siekį išsaugoti paveldą: „Kuriant šios teritorijos plėtros planus matomas ryškus atsakingas požiūris, noras laiku su atsakingomis institucijomis išsiaiškinti galimas problemas ir jas bendradarbiaujant spręsti.

Mūsų pareiga yra išsaugoti Pasaulio paveldo vietovės, kaip komplekso, autentiškumą, vientisumą, vizualinį integralumą, nesunaikinti išskirtinumo ir užtikrinti kuo geresnę jo būklę. UNESCO tiesiogiai nesaugo kultūros paveldo, tačiau ragina tai daryti pačias valstybes. Sveikintinas vystytojų siekis laikytis reikalavimų, keliamų saugojamiems objektams”.

Vilniaus senamiestis dėl savo išskirtinės visuotinės vertės į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytas 1994 m. 14-16 a. egzistavusio miesto plano pagrindu.

Pateikti architektūrinius kvartalo užstatymo sprendinius buvo kviesta 20 architektų įmonių. Iš jų atrinktos aštuonios. „Teritoriją suskirstėme į keletą mažesnių kvartalų. Kiekvieną jų kūrė skirtinga architektų komanda. Tai darėme tam, kad naujas kvartalas nebūtų sukurtas tarsi „viena ranka”. Spalvų ir įkvėpimo raginome semtis iš M. K. Čiurlionio paveikslų. Projektinių pasiūlymų rengimui pakvietėme Algimantą Kančą, Edgarą Neniškį, Audrių Ambrasą, Gintarą Čaikauską, Henriką Štaudę, Rolandą Paleką, Tadą Balčiūną ir Sigitą Sparnaitį su Vyteniu Gerliaku. Taigi „Paupio” architektūrą kuria turbūt geriausi Lietuvos profesionalai”, – sakė M. Pakalnis.

Naujajame kvartale galės gyventi apie 2000, dirbti – apie 500 žmonių. Statybas planuojama pradėti 2012 metais – nuo teritorijos grunto valymo ir infrastruktūros statybos darbų. Šiuo metu jau yra atlikti visi ekogeologiniai tyrimai. Prieš pradedant pastatų statybos darbus, teritorija bus visiškai išvalyta nuo čia veikusios pramonės taršos. Tai bus pirma taip nuodugniai ir kruopščiai išvalyta buvusi pramoninė teritorija Vilniuje. Tam planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas.

„Architektūros parkas“ – tai Vilniaus savivaldybės inicijuotas projektas, kurį įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais. 78 ha ploto Senamiesčio paribio teritorija apima buvusias jau nebeveikiančias („Skaiteks”, „Audėjas”) ir veikiančias („Markučiai”, „Vilniaus kailiai”) pramonės įmones Paplaujos ir Markučių priemiestyje. Pertvarkymą paskatino kontrastas tarp vietovės architektūrinės aplinkos ir jos dabartinio sunykimo. Teritorija šiuo metu yra ne tik praradusi darną su gamtine aplinka, bet ir anksčiau turėtą architektūrinį vientisumą, ryšius su miesto gyvenimu.

„Planuodami šios buvusios pramoninės, dabar sunykusios miesto dalies konversiją, tariamės su Europos miestų architektais ir urbanistais, dalyvaujame ES projekte „B-TEAM – ekspertų pagalba pramoninių teritorijų konversijos procese“. Spalio mėn. Vilniuje viešėję 9 Europos miestų ekspertai dalinosi patirtimi, susipažino su mūsų planais, išsakė savo matymą.

Seminare įsitikinome, jog einame teisingu keliu”, – sakė Rūta Matonienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, Plėtros planavimo skyriaus vedėja. „Architektūros parko” projektas yra įtrauktas į 2010–2020 metų Vilniaus miesto savivaldybės strateginį planą.