Vilniaus nuotekų dumblu bus tręšiami energetiniai medžiai
„Per metus didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje susidaro apie 33 tūkst. tonų sausinto dumblo, o specialia įranga atliekas galutinai išdžiovinus, lieka apie 9 tūkst. tonų sausų medžiagų“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ Finansų tarnybos vadovas Viktoras Baltuškonis.
Anot jo, dalyvavimas žiedinės ekonomikos projekte naudingas aplinkai, nes pagal mokslinių tyrimų rezultatus, nuotekų dumblo panaudojimas energetinių augalų tręšimui, neužteršia, o netgi pagerina dirvožemio savybes. Kita nauda bendruomenei vadovas įvardija „Vilniaus vandenų“ išlaidų, skiriamų atliekų tvarkymui, sutaupymą, nes Europos Sąjungos parama bus dengiama didelė dalis su dumblo sutvarkymu susijusių išlaidų, kurias patirs bendrovė.
„Nors nuotekų dumblą jau naudojome elektros energijos gavybai, tačiau didžioji dalis susidarančių atliekų turi būti tinkamai utilizuojamos. Pradėjus vykdyti žiedinės ekonomikos principais paremtą projektą, visą susidarantį dumblą panaudosime energetinių augalų tręšimui ir kartu su projekto partneriais 42 tūkst. tonų sumažinsime anglies dvideginio patekimą į aplinką“, – teigia V. Baltuškonis.
Dalyvavimui projekte bendrovė skirs 225,7 tūkst. Eur nuosavų lėšų, tačiau per artimiausius 3 metus planuojama sutaupyti iki 900 tūkst. Eur.
Džiovintu dumblu iš Vilniaus nuotekų valyklos bus tręšiami energetiniai želdiniai – iš viso net apie 1,8 tūkst. hektarų. Dalyvaudama projekte bendrovė prisidės prie biomasės didinimo nenašiose žemėse, o kartu ir prie didesnės biokuro pasiūlos Vilniuje.
Projekto „NutriBiomass4LIFE“ biudžetas sudaro 4 mln. Eur, 60 % (2,4 mln. Eur) sumos sudaro Europos Sąjungos parama pagal aplinkos ir klimato politikos programą LIFE, 23 % arba 0,9 mln. Eur skiria LR Aplinkos ministerija, 2 % (80 tūkst. Eur) Švedijos energetikos agentūra. Likusi dalis – 15 % arba 0,6 mln. Eur biudžeto padengiama projekto dalyvių lėšomis.
Projekto partneriai yra bendrovės „Pageldynių plantacija“, „Vilniaus vandenys“ ir „Pramonės energija“, taip pat Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos miško savininkų asociacija ir Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas.