Vietoje buto mieliau renkasi nuosavą namą
„Lyginant su pernai metais, butų sandorių skaičius šiemet sumažėjo 1,8 proc. To priežastis labai paprasta – žmonės vis dažniau perskirsto prioritetus ir susirengia gyventi nuosavuose namuose“, – aiškino „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Jis pridūrė, kad tokias tendencijas lemia sąlyginai sumažėjusios nuosavų namų kainos, kurios, nepaisant augsiančios paklausos, kilti neturėtų.
Ypatingas aktyvus pirmąjį šių metų pirmąjį pusmetį buvo ir gyvenamųjų namų segmentas, tačiau jį nulėmė ne auganti paklausa, o didėjantis ir gal kiek perdėtai optimistinis vystytojų aktyvumas. „Inreal“ duomenimis, šiemet pradėti pardavimai 31 daugiabučių projekte, kurie rinką papildė 1733 butais.
„Tik pastatytas projektas kelis mėnesius būna sėkmingas, pirkėjai skuba išsirinkti patogiausius ir didžiausius butus, o po to pardavimai stabilizuojasi, tempai sulėtėja“, – pridūrė A. Antanavičius.
Kalbėdamas apie komercinių patalpų rinką specialistas pažymėjo, kad čia nuotaikos taip pat prastesnės – komercinių patalpų rinka, kaip ir gyvenamųjų, gyvena atostogų režimu.
Pasak A. Antanavičiaus, aktyvesniu galima išskirti verslo centrų segmentą – šiemet vyko 8 centrų statybos, iš jų 7 sostinėje ir vienos Kaune. Laikinojoje sostinėje ir Klaipėdoje verslo centrų rinka stagnuoja jau kelerius metus. Prekybos centrų rinka, kuri šių metų pirmą pusmetį išlaikę augimo tendencijas, artimiausiu metu turėtų išsikvėpti. .
„Logistikos centrai, metų pradžioje atrodę geriausiai, taip pat sulėtės – apie tai byloja ir pramonės pasitikėjimo rodiklis. Rinkoje vyrauja atsargumas – poreikis augimui lyg ir yra, tačiau pramonininkai žino, kad viskas gali apsiversti aukštyn kojomis jau kitą mėnesį, todėl neskuba investuoti“, – sakė A. Antanavičius
Banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė kaip svarbiausią faktorių, darysiantį įtaką Lietuvos NT rinkai, išskyrė euro zonos krizę ir lūkesčius rinkoje.
Esą iš vienos pusės gerai tai, Lietuvai turėtų pavykti išvengti didesnių Europos problemų, nes pagrindinėse mūsų eksporto partnerėse – Vokietijoje ir Rusijoje, numatomos ekonomikos augimas.
Tačiau koją gali kišti vidaus vartojimo problemos ir dėl jų mažėjantys lūkesčiai. „Šiemet reikia daugiau remtis vidaus paklausa, tačiau mūsų vidaus paklausa savaime yra gana silpna, pirmiausia dėl nedidelio nedarbo“, – dėstė ekonomistė.