Unikali būsto paroda: suomių namus mėnesį trypia smalsūs lankytojai

Kaip per vieną dieną aplankyti 39 suomių būstus, žvilgtelėti į jų miegamuosius, pirtis, vaikų kambarius, virtuves? Tradicinėje būsto parodoje suomiai mėnesiui atvėrė savo namų duris lankytojams.„Tai savotiškos suomių Rumšiškės – tik mes savo Rumšiškėse einame pažiūrėti, kaip žmonės gyveno, o ten gali pasižiūrėti, kaip žmonės gyvens”, – apie Vuoreso gyvenvietėje surengtą tradicinę suomių Būsto parodą sakė vilnietis architektas Audrius Ambrasas.

Tradicinė jau 43-ąjį kartą rengiama Būsto paroda išties unikali. Ji vyksta ne parodų centre ir čia pristatomi ne projektai.

Parodos centru tampa nauja gyvenvietė, kurioje jau stovi ką tik iškilę, dar dažais kvepiantys originalūs namai su visiškai įrengtu interjeru, gatvėmis, žaidymų aikštelėmis, sodais ir daržais. Beveik visi šie namai turi savininkus, kurie čia grįš, kai tik pasibaigs mėnesį trunkančios parodos šurmulys. Jiems turbūt teliks parsivežti dantų šepetėlį ir savo drabužius. Ši paroda – neįtikėtina galimybė žvilgtelėti į suomių gyvenimą iš labai arti.

Parodoje – eilės

10 valandą ryto atidaromos parodos kasos, tačiau prie jų jau nutįsusios žmonių eilės. Suomiai renkasi čia visai dienai.  Kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau pamatysi. Per pietus prie daugelio namų durų tenka stovėti netrumpoje eilėje, kad patektum į vidų.

Kilimai, originalūs baldai, šviestuvai, indai, rankšluosčiai, patalynė. Viskas savo vietoje. Ir mandagūs prašymai neperžengti lengvų atitvarų ir nieko neliesti. Tarsi vartytum interjero žurnalą, tik gyvai. Kiekvienas namas šioje gyvenvietėje skirtingas, kiekvienas interjeras vis kitoks, nes sukurtas konkrečiam gyventojui.

 

 

 

Tačiau kartu negali nematyti bendrumo, kurį galima pavadinti suomišku stiliumi, dvasia. Įžengęs pro kiekvieno namo duris – ar jo plotas būtų 120, ar 270 kvadratinių metrų, be svetainės, sujungtos su virtuve, vonios ir miegamojo, visuomet jame rasi atskirą tualetą su praustuve, buities patalpą, kur bus spintos, skalbyklė ir džiovyklė, didelė kriauklė ir galbūt net specialus dušas batams nuplauti.

Kiekviename name, tiesiog jo viduryje, yra židinys, didesnis ar mažesnis, tačiau atliekantis savo funkciją – šildyti namus. Suomio namas neįsivaizduojamas ir be pirties. Retame name yra įprasta vonia, greičiau tik dušas, tačiau pirtis tiesiog privaloma. Nedidelė, dažnai stiklinėmis sienomis. Suomiai, kurių šalyje klimatas dar atšiauresnis nei Lietuvoje, žino, kad reikia branginti kiekvieną šiltą ir saulėtą dieną. O ja mėgautis galima terasoje. O jeigu namas dviejų aukštų – dviejose terasose.

Visi namai – skoningi

Suomiai visada garsėjo kaip minimalistinio interjero šalininkai, tačiau tai, kaip įrengti šie būstai, sunku pavadinti minimalizmu. Gal ir dėl to, kad jie iš tiesų gyvenami. Arba minimalizmu galima pavadinti tai, kad patalpos name iš tiesų yra racionaliai mažos. 8 kvadratinių metrų ploto miegamasis 200 kvadratinių metrų ploto name? Taip. Ne ką didesni ir vaikų kambariai, o vonios kambariui išvis neverta aukoti vietos, svarbu, kad tilptų dušas. Užtat lieka vietos pirčiai.

 

 

Be to, pagrindinis kambarys su virtuve ir, be abejo, židiniu yra erdvus, šviesus su didžiuliais langais į sodą ir patogiais skandinaviško dizaino krėslais. Detalės. Štai kas prijaukina namus ir kuria jų grožį. Regis, suomiai pamėgo itin margus tapetus – juos gali pamatyti ir tualete, ir miegamajame. Ar tai reiškia, kad skandinaviškam minimalizmui vis dėlto atėjo galas? Jeigu racionalius sprendimus vadintume minimalizmu, tuomet – ne.

„Minimalistinių sprendimų teorine prasme nebuvo daug, tačiau dominuoja suomiškas racionalumas – gebėjimas suderinti pragmatiškus dalykus su estetika. Būstuose nieko nėra nereikalingo – visi sprendimai turi savo funkciją, o viską sudėjus tai yra gražu.

 

 

 

Be to, dauguma būstų yra labai skoningi. Pastato išorė, architektūra dera su interjeru, turi bendrą idėją. Akivaizdu, kad darbą atliko profesionalūs architektai ir interjero kūrėjai, kuriais savininkai pasitikėjo. Tik suomiams būdinga, kad dauguma jų namų išties yra skoningi, neperkrauti, negali sakyti, kad čia kičas ar jovalas. Kitose šalyse skoniu išsiskiria tik vienas kitas būstas, o Suomijoje tai yra taisyklė”, – kalbėjo parodoje jau ne pirmą kartą lankęsis architektas Gintaras Čaikauskas.

Suomiškas racionalumas

„Ši paroda labai įdomi kaip projektas. Ji turi švietėjišką poveikį ir daro labai gerą įspūdį. Miestų statyba ir architektūra yra visuomenės atspindys. Matyti, kad suomiai gerokai toliau pažengę socialiniu požiūriu. Šioje gyvenvietėje yra ir labai prabangių būstų, ir paprastesnių namų, ir socialinių butų. Bet vieni nuo kitų neatsitveria”, – sakė A.Ambrasas.

Jis sakė, kad suomiai visada garsėjo santūria architektūra, tačiau šiemet parodoje buvo ir įdomesnių išraiškingesnės architektūros namų. „Tiems, kurie ketina statytis būstą, tikrai rekomenduočiau nepagailėti pinigų bilietui ir nuvykti į šią parodą – mat vargiai pavyktų viską papasakoti, o pamačius gyvai tikrai nauda būtų didelė. Pats parodoje esu matęs sprendimų, kuriuos kartais siūlome užsakovams, bet ne visada pavyksta juos įkalbėti.

 

 

 

Iš suomių iš tiesų verta pasimokyti sveiko racionalumo ir paprastumo. Mes kartais kai ką darome dėl efekto, dėl svečių, o pamirštame, kad šiame būste pirmiausia patys gyvensime”, – sakė architektas A.Ambrasas. Suomiai irgi šiuos namus įsirengė ne parodai, o gyventi. Anot parodos rengėjų, tik vienas namas iš visų šioje parodoje yra neparduotas.

Visi kiti yra pastatyti ir įrengti pagal užsakovų, ketinančių čia įsikurti, pageidavimus.  Reikalavimas tik vienas – iki parodos namas turi būti visiškai įrengtas. Šių namų kainos rinkoje svyruoja nuo pusės iki dviejų milijonų litų.

 

 

 

Dar sugriežtino reikalavimus

Prie kiekvieno namo tarsi kokia etiketė stovi stendas su aprašytomis energinėmis savybėmis. Tarsi padidintas šaldytuvo lipdukas su žaliomis, geltonomis ir raudonomis juostomis – energinėmis klasėmis.

Kai visi šie namai buvo pradėti statyti, jie buvo aukščiausios A energinės klasės. Suomiams to per maža. Todėl reikalavimai nuo šių metų gerokai sugriežtinti. Sugriežtinti tiek, kad dabar daugelis parodos namų atitinka tik C klasę. O trys pasyviojo namo standartus atitinkantys būstai atitinka B klasę.

 

 

 

Tai maždaug reiškia, kad 175 kvadratinių metro ploto namo energijos sąnaudos per metus neviršija 5000 litų. Įdomiausia tai, kad iš pirmo žvilgsnio nė nepasakysi, kad šie namai kuo nors išskirtiniai. Paprastam lankytojui juose nematyti įmantrių įrenginių. Į akis nekrinta nei saulės kolektoriai ant stogo – jų tiesiog nematyti, nei šilumos siurbliai ar rekuperatoriai, įrengti visuose namuose.

„Akivaizdu, kad suomiai vis daugiau dėmesio skiria energijai taupyti ir aplinkai tausoti. Visi pastatai parodoje – A klasės, net trys jų atitinka pasyviųjų namų standartus, kai anksčiau tokių būdavo gal po vieną. Energijos taupymas ir aplinka tampa dominuojančia parodos tema.

 

 

 

Tačiau kartu pirmiausia galvojama, kad name turi būti patogu ir malonu gyventi, turi būti lengva jį prižiūrėti, valdyti. Anksčiau buvo neįsivaizduojama, kad pasyviosios energijos name galėtų būti ir pirtis. Šiandien tai jau ne problema. Pirties šiluma panaudojama namui šildyti”, – sakė kasmet šioje parodoje apsilankanti bendrovės „Paroc” rinkodaros direktorė Audronė Endriukaitytė.

Jai patiko, kad nei iš namo architektūros, nei iš namo interjero nepasakysi, kad jis yra pasyviosios energijos. Viskas jame sukurta gyventi žmogui.

 

 

 

„Iš suomių vertėtų pasimokyti racionaliai planuoti erdves. Čia nepamatysi didžiulių miegamųjų – juk šie kambariai skirti tik miegoti, ir čia užtenka vietos lovai apeiti. Užtat yra įrengta papildomų patalpų, kuriose galima susidėti daiktus, o jų juk visada prisikaupia”, – sakė A.Endriukaitytė.

Kaip gyvena suomiai?

Parodoje pristatomi 39 būstai, kurių plotas nuo 32 iki 270 kvadratinių metrų. Tarp jų 27 individualūs namai, 3 butai. Tai jau 43-ioji būsto paroda. Praėjusią vasarą vykusioje parodoje apsilankė 127 tūkst. lankytojų.

Paroda vyksta nuo liepos 13 iki rugpjūčio 12 dienos Vuoreso gyvenvietėje prie Tamperės miesto.