Turto vertę ginčija retas
Specialistai prognozavo, kad užuot atvėrę pinigines mokėti valstybei mokesčius už milijonais įvertintą savo turtą, gyventojai ims gudrauti – bandys sumažinti turimo turto mokestinę vertę, jį perduos į savo verslo įmonių balansą arba dalį jo dovanos artimiems giminaičiams.
Šiuo metu teliko savaitė iki kovo 31 dienos, kai baigiasi terminas pateikti ginčus dėl Registrų centro (RC) atlikto turto įvertinimo pagal vidutinę rinkos vertę, nuo kurios bus apskaičiuojamas brangaus NT mokestis.
Bet kol kas daugiau kaip 1 mln. litų įvertintų turto objektų savininkų antplūdžio nematyti nei RC, nei notarų biuruose. Gali būti, kad brangaus turto savininkai dar užgrius RC „paskutinę naktį“, t. y. šią savaitę. Arba nespėję susigaudyti ir pateikti prašymų ginčyti RC nustatytą NT vertę šiemet iki kovo 31 dienos, kai kurie jų mėgins atsikratyti mokesčių naštos iki kitų mokestinių metų.
Ramybė prieš audrą?
RC dabar patys ramiausi metai nuo 2006-ųjų. Taip LŽ tikino šios valstybės įstaigos, teikiančios oficialias NT mokestines vertes, atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Jis pripažino, jog šių metų pradžioje, išsigandę gruodį Seime priimto naujojo brangaus turto mokesčio, šimtai tūkstančių žmonių puolė RC svetainėje tikrinti nustatytą mokestinę savo turto vertę. Bet vėliau susirūpinusiųjų srautas esą nurimo. Dabar norinčiųjų ginčyti savo turto vertę kol kas yra labai mažai.
„Nuo metų pradžios RC gavo tik 103 prašymus pakeisti masiniu vertinimu nustatymą mokestinę statinių vertę. Iš šio pluošto tik 18 prašymų pateikė fiziniai asmenys, kuriems nuo šių metų taikoma nauja NT apmokestinimo tvarka“, – LŽ teigė A.Petrošius.
Tačiau jis neatmeta tikimybės, kad antplūdžio RC dar gali sulaukti iki kovo pabaigos, nes esą pareiškimus žmonės paprastai suneša „paskutinėmis naktimis“ iki nustatyto termino. „Didžiausia dalis skundų paprastai gaunama paskutinę termino dieną“, – teigė RC atstovas.
RC specialistų komisija privalo per tris mėnesius išnagrinėti gautus prašymus ir nuspręsti, ar pakoreguoti nustatytą mokestinę NT vertę, ar prašymą atmesti ir palikti galioti nustatytąją vertę.
NT mokestis šiuo metu skaičiuojamas pagal 2011 metų sausio 1 dieną įsigaliojusius verčių žemėlapius. Pretenzijas dėl nustatytos turto mokestinės vertės galima pareikšti kiekvienais mokestiniais metais iki kovo 31 dienos. Nesuspėjusieji to padaryti prašymus sumažinti mokestinę verti gali teikti jau kitais metais.
„Prašymas tenkinamas, jeigu savininkas pateikia individualaus vertinimo ataskaitą, įrodančią, kad dėl objektyvių aplinkybių konkretaus objekto vertė daugiau nei penktadaliu skiriasi nuo nustatytosios masiniu vertinimu. RC specialistų komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui“, – LŽ kalbėjo A.Petrošius.
RC specialistai LŽ pasakojo, kad dažniausiai turto savininkai, mažindami mokestinę turto vertę, mėgina įrodyti, kad šiuo metu apmokestinami objektai yra kur kas blogesnės būklės, nei užfiksuota NT kadastre ir registre, kurio duomenimis RC vadovaujasi atlikdamas masinį vertinimą. Užfiksavus objektų būklę jų mokestinė vertė koreguojama. Pavyzdžiui, savininkas RC užregistruoja nebaigtą statybą, o nebaigtos statybos namų vertė, žinoma, turi būti mažinama, tad brangaus turto mokesčio mokėti nebereikia. Paprastai tenkinama apie 80 proc. prašymų pakeisti nustatytą mokestinę vertę.
A.Petrošius teigė nepastebintis tendencijos, kad fiziniams asmenims priklausantis NT būtų masiškai perleidžiamas įmonėms, siekiant išvengti gyventojų brangaus turto mokesčio. „Fizinio asmens NT perleidimas juridiniam asmeniui būtų, švelniai tariant, ne itin efektyvus būdas susimažinti mokestines išlaidas – juk fiziniai asmenys mokestį mokės tik už tą viso savo turimo turto verčių sumos dalį, kuri viršys 1 mln. litų ribą. Tuo metu juridinių asmenų NT su retomis išimtimis jau seniai apmokestinamas visas“, – LŽ komentavo A.Petrošius.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį RC suskaičiavo, kad fiziniams asmenims Lietuvoje priklauso 1156 pastatai ir patalpos, kurių vertė viršija 1 mln. litų. Daugiausia jų yra sostinėje ir pajūryje.
„Tačiau šiandien tokia informacija jau neaktuali, nes dar sausį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išaiškino, kad pagal naująją tvarką bus apmokestinami ne atskiri objektai, o viso šeimai priklausančio NT verčių suma, tiksliau, ta jos dalis, kuri viršija nustatytą 1 mln. litų „neapmokestinamąjį minimumą“, – mano A.Petrošius.
Dovanomis neužvertė
Kai kas prognozavo, kad brangų turtą jo savininkai „dalys“ ir dovanos giminaičiams. Tačiau notarai tikina tokios turto dovanojimo bangos, kokios tikėtasi, nepajutę.
„Galime pagrįstai pasakyti, kad NT dovanojimo žymaus suaktyvėjimo nuo praėjusių metų pabaigos iki šiol nėra, palyginti su panašiu laikotarpiu 2009-2010 metais. Įprasta, kad visi notarų veiksmai, įskaitant ir dovanojimą, suaktyvėja kasmet gruodžio mėnesį, tačiau tai nesusiję su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo naujovėmis“, – LŽ sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Pasak jo, dažniausiai savo NT – butus, namus, žemės sklypus – tėvai dovanoja vaikams, kiek rečiau seneliai – anūkams ir atvirkščiai. Kartais dovanojama broliams ir seserims.
„Tiksli notarų veiklos 2012 metų pirmojo ketvirčio statistika bus žinoma balandį. Tačiau, remdamiesi išankstiniais duomenimis, galime teigti, kad pernykštės Seimo pataisos dovanojimo sutarčių dinamikos iš esmės nepakeitė“, – LŽ tvirtino M.Stračkaitis.
Parduoti prabangą nelengva
NT skelbimų portale Domoplius.lt šiuo metu parduodama daugiau nei 1148 tūkst. namų ir beveik 406 butai, už kuriuos prašoma daugiau nei milijono litų.
„Daugiau nei milijono litų vertės butai ir namai sudaro apie 2 proc. mūsų portalo skelbimų. Minėtų būstų savininkai, aišku, turės mokėti NT mokestį. Tačiau nuo šių metų pradžios brangesnių nei milijono litų būstų pardavimo pasiūla nepadidėjo“, – LŽ sakė Evaldas Narbuntovičius, projekto vadovas.
Tarp brangiausiai parduodamų gyvenamojo NT objektų šiame portale – beveik 13 mln. litų vertinamas individualus namas ir beveik 4 mln. litų vertės butas. Daugiausia prabangių namų parduodama sostinės Valakampių rajone, butų – sostinės senamiestyje ir centre. Daug ekspertų sutaria, kad brangaus turto mokestį teks mokėti ne vienam pajūryje įsikūrusiam NT savininkui.
Į brangiausiai parduodamų individualių namų penketuką, įvertinus daugiau nei 85 tūkst. Domoplius.lt skelbiamų objektų, patenkančių statinių kaina svyravo nuo 5 iki 13 mln. litų, butų kaina – nuo 1,8 iki 3,9 mln. litų. Dauguma šių objektų parduodami Vilniuje, keletas – Klaipėdoje, kur taip pat parduodami daugiau kaip 10 mln. litų kainuojantys individualūs namai.
Mokės už visą šeimos turtą
NT mokestis apskaičiuojamas sudėjus turto vienetų mokestines vertes ir iš jų atėmus 1 mln. „neapmokestinamą minimumą“ dauginama iš 1 proc. tarifo. Taigi jeigu šeimos turimo NT turto bendra vertė siekia 1,5 mln. litų, per metus mokestis sudarytų 5 tūkst. litų. Jeigu vertė siekia 2 mln. litų, metinis mokestis sudarytų 10 tūkst. litų.
Mokestis skaičiuojamas nuo viso šeimos valdomo NT – gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių, žuvininkystės ir inžinerinių statinių.
Šeimos nariais pagal įstatymą laikomi sutuoktiniai ar asmenys, vieni auginantys vaikus ar įvaikius, ir su jais gyvenantys jų vaikai ar įvaikiai iki 18 metų. Tai yra NT mokestį turėtų mokėti šeima, kuriai priklauso butas mieste, žemės sklypas užmiestyje ir sodyba kaime ar kolektyvinis sodas, o bendra šio turto suma būdų didesnė nei 1 mln. litų.
Kaip LŽ aiškino VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė, NT mokestį iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos turės deklaruoti ir susimokėti vienas iš sutuoktinių pasirinktinai. Gyventojų, kurių šeimos turto vertė viršija 1 mln. litų, deklaracija ir jos užpildymo taisyklės šiuo metu dar rengiamos.
LŽ klausė VMI teisininkės, ar išliktų prievolė deklaruoti ir mokėti NT mokestį, jeigu per mokestinį laikotarpį vienas iš šeimos narių sulauktų pilnametystės ir jam tektų turto dalis, sumažinanti bendrą šeimos turtą, arba kitais būdais pasikeistų šeimos valdomo turto dalis.
„Tokiu atveju vaiko valdoma NT mokestinė vertė nesumuojama prie likusio šeimos turto nuo kito mėnesio, kai vaikui sukanka 18 metų. Jeigu nesumuojant pilnamečio vaiko turto bendra vertė nebeviršija 1 mln. litų, nuo kito mėnesio nebelieka ir prievolės skaičiuoti bei mokėti NT mokestį“, – komentavo A.Gaudutytė.
Prievolės skaičiuoti ir mokėti NT mokestį nebeliktų ir tuo atveju, jeigu RC per tris mėnesius patenkintų fizinio asmens iki kovo 31 dienos RC pateiktą prašymą sumažinti valdomo NT mokestinę vertę.
Finansų ministerijos skaičiavimu, iš vadinamojo prabangos mokesčio valstybės biudžetas papildomai turėtų surinkti apie 17 mln. litų pajamų per metus.
Kiek šeimų turės jį mokėti, iki šiol tiksliai nežinoma. Pasak A.Gaudutytės, VMI išankstinius duomenis planuoja turėti balandžio pradžioje.
Skaičiai
Nuo praėjusių metų pradžios penkeriems metams nustatyta nauja mokestinė bazė pagal 2011 metų sausio 1 dienos įsigaliojusius verčių žemėlapius. Jie parengti atsižvelgiant į tuo metu atliktą masinį vertinimą.
Šio vertinimo duomenimis, 2011 metų pradžioje visas šalies NT buvo vertas 240,727 mlrd. litų. Tai 10 proc. mažiau nei 2010 metais, kai siekė 267,726 mlrd. litų.
Žemės sklypų bendra vertė per metus sumažėjo 18,9 proc. pastatų vertė – 10,8 proc., butų vertė – 4,8 procento.
Sekite mus