Statybų konkursai viešajame sektoriuje – vis skaidresni

Viešųjų pirkimų tikslas yra racionaliai paskirstyti valstybės lėšas, kurios skiriamos visuomenės poreikių tenkinimui.  Būtent skaidrumas yra bene pati svarbiausia sąlyga, kurios laikomasi ir kurią stengiamasi įgyvendinti, tad atsiranda vis daugiau nuostatų orientuoti į didesnę konkurenciją ir tuo pačiu našesnius pirkimus.

Kalbant apie viešuosius pirkimus papildomai dėmesio sulaukia statybų sektorius. Kodėl? Kadangi būtent statybų sferoje viešųjų pirkimų mąstai – ypač dideli, juolab, dažniausiai „vaikštančios“ sumos – stebina.

Kainos – kinta, tačiau poreikiai – ne

Kas penktas organizuojamas viešasis pirkimas orientuotas būtent į statybų sektorių, tad nieko keisto, kad jis yra po padidinamuoju stiklu, juolab, bene dažniausiai tenka spręsti ginčus Komisijai tuose pirkimuose, kuriuose dominuoja statybinės prekės, paslaugos arba darbai. Kadangi dažniausiai statybų sektoriuje pirkimų sumos didelės – jie yra vieši, juolab, neribojami valstybių sienų, tad Lietuvos Respublikos verslai gali pretenduoti ir kitų ES šalių pirkimuose.

Statistika taip pat atskleidžia, kad beveik pusę pinigų, kurie mūsų šalyje cirkuliuoja viešuosiuose pirkimuose, patenka būtent statybų sektorių verslininkams į rankas, skatinama organizacijas skelbti tokius konkursus, kuriuose galima išlaikyti kuo didesnę konkurenciją ir gauti kokybę, kuri nėra labai brangi.

Tiesa, statybų sektoriuje dirbantys verslininkai teigia, kad ne tik medžiagos, tačiau ir darbuotojų algos – auga, tačiau vykdytojai vis dar tikisi gauti paslaugas pigiau, skelbia statybų konkursus, kuriuose sąmata – neatitinka racionalumo. Būtent todėl mažėja konkurencija ir dažniausiai laimi tokios įmonės, kurios nesilaiko terminų arba įgyvendinimo proceso metu pamato, kad iki galo darbai nebus atlikti apskritai. Tam tinka prasme konkurencija tampa visiškai neveiksminga, kadangi laimi tie, kurie tarsi nusileidžia labiausiai. Tai – visiškai panaikina svarbiausią viešųjų pirkimų esmę, o tai yra skaidrumo poreikis ir racionalus mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymas.

Kokybės ir kiekybės santykis – problemos viešuosiuose pirkimuose

Vykdytojai siekia gauti kuo pigiau kainuojančias paslaugas, tačiau tikisi, kad jos bus kokybiškos. Lygiai taip pat tiekėjai tikisi kuo mažiau investuoti, tačiau kuo daugiau uždirbti. Dažniausiai šie prieštaravimai ne tik sumažina konkurencingumą, tačiau taip pat ir vilkiną laiką, kadangi tiek viena, tiek kita pusė, kai konkursas jau baigtas, o sutartis pasirašyta – gali kelti ir kelia problemas, kurioms sutvarkyti reikia ne tik laiko, tačiau kai kuriais atvejais net ir naujo statybos konkurso paskelbimo.

Tiekėjai, kurie realiai neįvertina savo galimybių, dažniausiai jau pasirašę sutartis pradeda reikšti pretenzijas, kad siūlomos sumos yra per mažos ir teks taupyti arba medžiagų kokybės sąskaita arba darbo jėgos.

 

Kas laukia tokių tiekėjų, kurie kelia reikalavimus tada, kai realiai jie jau nebeturėtų būti keliami? Dažniausiai nutraukiama sutartis ir pats tiekėjas trims metams yra įtraukimas į “Nepatikimų tiekėjų sąrašą”. Buvimas ten reiškia, kad galimybės dalyvauti viešuosiuose konkursuose bus ribotos, deja, teikti savo kandidatūrą konkursuose bus galima ne visais atvejais. Štai todėl viešųjų pirkimų gairėse taip dažnai akcentuojama, kad labai svarbus savo galimybių bei pajėgumų įvertinimas. Nėra tikslo tik dalyvauti, kadangi laimėjus – teks įgyvendinti darbus.

Tiesa, ne tik tiekėjai kartais neįvertina savo galimybių, tačiau ir vykdytojai, kurie stengiasi gauti kuo pigiau kainuojančias paslaugas, tačiau per mažai dėmesio skiria situacijai, kuri tuo metu yra rinkoje. Ypač tie vykdytojai, kurie organizavo konkursą tai pačiai sferai prieš gerus 10 metų ir taiko tas pačias kainų ribas, kurios tikrai kardinaliai keitėsi.

Svarbu atsiminti, kad racionalus valstybės lėšų paskirstymas nereiškia, kad reikalingi kuo pigesni pirkimai. Tai reiškia, kad už konkrečią pinigų sumą stengiamasi gauti, pagal galimybes, geriausios kokybės paslaugas, tad maža kaina – neturėtų būti organizacijų, kurios skelbia konkursus, prioritetas. Vykdytojai neturėtų siekti tik momentinės naudos. Tik statybų sektoriaus teikiamos paslaugos, darbai dažniausiai tarnauja dešimtis metų, tad geriau kartą sumokėti daugiau, tačiau ilgesnius metus džiaugtis rezultatu, kuris tarnauja visuomenei.

Statybų sektorius – dažniausias teisme

Natūralu, kad daugiausia pirkimų skelbiantis statybų sektorius taip pat dažniausiai susiduria ir su aukščiausiuoju teismu, kadangi viena arba kita pusė tampa nepatenkinta gaunamomis paslaugomis. Statistika rodo, kad net 100 iš 450 atvejų šiame sektoriuje patenka į teismus. Didžioji dalis ginčų yra susiję su projekto kokybės vertinimu, tiksliau, organizacijos yra nepatenkintos suteiktomis paslaugomis.

Dažnai prasta kokybė prasideda jau rengiant viešųjų statybų pirkimų sąlygas, tad ne veltui šio etapo metu, nepriklausomai nuo investuojamų sumų, reikalingas labai detalus skaičiavimas. Sudarius gerą sutartį taip pat reikalingas tiekėjų darbo vertinimas, kadangi kaip jau minėjome – gana dažnai kreipiamasi į teismus dėl nekokybiškai suteikiamų paslaugų. Žinoma, tokie atvejai yra nagrinėjami, tačiau reikia nepamiršti, kad jie taip pat reikalauja investicijų iš valstybės, tad būtent netinkamai sudaroma konkurencija ir mažos kainos iškėlimas kaip prioritetas – iškelia daug papildomų klaidų ir bandymai sutaupyti, galiausiai, kainuoja dar daugiau.

Teismai ir Viešųjų pirkimų komisija akcentuoja, kad vykdytojai turi vertinti kainą lygindami su kokybe. Jai net paskiria atskirą vertinimo laiką, kadangi statybų sektorius yra ta niša, kuri reikalauja ilgaamžio efekto. Papildomai liūdina tai, jog dėl kokybės ginčai keliami ne praėjus keliems metams, tačiau iškart pradėjus sulaukti rezultatų. Tai rodo, kad tiek vykdytojai, tiek tiekėjai realiai neįvertino savo situacijos, galbūt net pasirinko lengviausią kelią: vieni taupė pinigus, o kiti – laiką.

Pirkimai – tik per CVP IS sistemą

Nepriklausomai nuo pirkimų pobūdžio ir sferos – šiais laikais pirkimai gali būti vykdomi tik per sistemą (išimtini tie atvejai, kai pirkimai yra mažos vertės). Tai suteikia patiems pirkimams kur kas daugiau skaidrumo juolab, optimizuoja verslą.

Kadangi statybų sektoriuje dažniausiai iškeliamos pinigų sumos yra didelės – baiminamasi, kad maži verslai neteikia savo kandidatūros, kadangi bijo konkuruoti su masyviais verslais. Viešųjų pirkimų tarnyba, tuo tarpu, stengiasi, kad vidutinis bei smulkus verslas, net ir fiziniai asmenys, kurie užsiima kokia nors veikla – bandytų konkuruoti, kadangi tai padeda ne tik pasiekti didesnį skaidrumą, tačiau taip pat ir plėsti savo veiklą.

 

Tam ne tik sukurta patraukti paraiškos pateikimo sistema, kurioje pildymas yra greitas ir paprastas net ir tiems, kurie iki šiol dar niekada nedalyvavo pirkimuose, tačiau taip pat ir galimybės teigti savo kandidatūrą kartu su subrangovu, kuris reikalingas pajėgumų, pavyzdžiui, kvalifikacinių reikalavimų, atitikimui. Žinoma, šiuo atveju būtinas labai detalus atsakomybės nurodymas, kad kiekvienas verslas žinotų – koks yra jo indėlis pirkimuose. Džiugu, kad praktika rodo sėkmingus pavyzdžius, tad išbandyti šias praktikas net ir masyviame statybų sektoriuje – verta.