Statybų kokybei kliudo ir biurokratija
Siūlo naikinti
Aplinkos ministerijos išduodamas kvalifikacijos atestatas yra būtinas, kad statybų bendrovė galėtų teisėtai vykdyti savo veiklą. Tačiau tai nepadeda užtikrinti darbų kokybės – 2009 m., Valstybės kontrolės duomenimis, net 69 proc. įsigijusių naujus butus buvo nepatenkinti statinio kokybe.
Valstybės kontrolės vertinimu, statybos įmonių ir specialistų atestavimo sistema neužtikrina statybos darbų kokybės – pagrindinio jai keliamo tikslo. Sistema paremta nustatytomis privalomomis įvykdyti procedūromis, o ne skatinimu gerinti darbų kokybę.
Galbūt darbų kokybės kartelę galinčias pakelti užsienio statybų bendroves taip pat atbaido atestavimo sistema, kurią Valstybės kontrolė vertina kaip bereikalingą biurokratinę kliūtį. Todėl siūlo ją iš viso naikinti.
Iškreipta rinka
Statybomis užsiimantys verslininkai irgi teigia, kad dabartinė atestavimo sistema tapo eiline biurokratine procedūra, kuri realiai neturi jokios reikšmės. Neatsižvelgiama į statybos įmonės patikimumą ir patirtį bei metus, praleistus dirbant šioje srityje. Tereikia susitvarkyti reikiamus dokumentus.
„Taip atsiranda, kaip mes vadinam, vienadienės firmos. Susikūrė, gavo atestatus, sudalyvavo konkursuose ir iškreipė visą rinką. Manome, kad šiokių tokių pokyčių turėtų būti“, – sakė Vladas Petrauskas, statybos įmonės „Struktūra“ techninis direktorius.
Robertas Dargis, statybų bendrovės „Eika“ direktorius, mano, kad atestavimo sistema ir keliami kvalifikacijos kriterijai nebeatitinka dabartinės nekilnojamojo turto rinkos plėtros. Nekilnojamojo turto plėtotojams, statybos įmonėms turėtų būti aiškiai nurodyta, kokios licencijos, pareigos ir teisės jiems priklauso.
„Dabar yra toks nedidelis prieštaravimas – tu gali gauti licenciją tik tada, kai esi ką nors padaręs, o daryti negali, nes neturi licencijos“, – sakė R.Dargis. Jo teigimu, sistema yra svari darbų kokybės priežastis, tačiau ne pagrindinis veiksnys.
Bijo korupcijos
Vis dėlto ne visiems atrodo, kad sistema yra visiškai neveiksminga. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigia, kad turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti paprastesnę atestaciją, sumažintas formalumų skaičius, dažniau tikrinama kompetencija.
„Bet teigti, kad atestavimo sistema neužtikrina kokybės, aš nedrįstu. Kokybę užtikrina daug elementų, ne vien atestavimas. Valstybės kontrolė pažvelgė šiek tiek tiesmukai – neva jei atestuojama nebus, tai kokybė pagerės“, – tvirtino A.Šeštakauskas.
Jo manymu, turėtų išlikti vienas dabartinės sistemos požymių – tam tikra filtro funkcija, kuri padeda užsakovams pasirinkti rangovą. A.Šeštakausko teigimu, tokių statybos įmonių, kuriose dirba daugiau nei dvidešimt žmonių, Lietuvoje yra apie 700, o registruotų – beveik 5 tūkst.
Dėl to sudėtinga iš jų visų atsirinkti patikimą ir profesionalų statytoją. „Struktūros“ techninis direktoriusV.Petrauskas nurodo ir kitą priežastį – galbūt atsirasiančius nesąžiningus sandorius.
„Dėl galimybės pačiam užsakovui pasirinkti statytoją – visi žino, kas dabar dedasi Lietuvoje, statybos rinkoje, ir kiek joje yra korupcijos. Man atrodo, pirmiausia dar reikia sunorminti įvairius kitus dalykus“, – sakė V.Petrauskas.
Rekomenduoja viešinti pažeidimus
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, užsakovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su visa informacija apie statybos įmonių veiklą ir patiems įvertinti jų galimybes, kompetenciją.
„Šis viešumo principas taikomas ilgametes statybų tradicijas turinčiose valstybėse. Šiuo keliu patariame eiti ir Lietuvai“, – išplatintame spaudos pranešime sakė G.Švedienė. Viešai neteikiama informacija apie statybos įmonių pažeidimus, manoma, klaidina užsakovus – neturėdami informacijos jie negali pasirinkti savo nuožiūra geriausių darbų rangovų.
Toks siūlymas sulaukė nevienareikšmiškų nuomonių. Verslininkai į statybų bendrovių pažeidimų viešinimą žvelgia atsargiau, nes tai turėtų tiesioginės įtakos jų verslo reputacijai.
Nesitiki efektyvumo
V.Petrausko teigimu, apie didesnius pažeidimus privaloma paskelbti, tačiau reikia atkreipti dėmesį į ne visada pagrįstus kaltinimus, dėl kurių suteršiamas įmonės vardas, o galiausiai išaiškėja, kad pažeidimas nebuvo padarytas.
A.Šeštakauskas patarė atsižvelgti į Mokesčių inspekcijos darbą: jei prigaunama mokesčių vengianti įmonė galiausiai susimoka, jos pažeidimai pernelyg neviešinami. Todėl, jo manymu, panašiai gali atsitikti ir viešai atskleidžiant pažeidimus dėl kokybės. Įžvelgiama ir kitų siūlymo trūkumų.
„Žinodamas šiandienės žiniasklaidos ypatumus, nemanau, kad tai bus efektyvu. Taip pat yra ne vienas ir ne du atvejai, kai konkursai rengiami pažeidžiant reikalavimus, o paskui netgi pripažįstama, kad pažeidimai iš tiesų padaryti, bet pasakoma, jog procesas jau prasidėjęs ir kaltų nėra, todėl išeis, kaip išeis. Mes iš esmės pasiduodam fatališkumui ir nebandom ieškoti aiškių būdų, kaip spręsti klausimus“, – sakė R.Dargis.
Vartotojai neapsaugoti
Jis pastebėjo, kad itin svarbu sukurti sklandžiai veikiančią draudimo sistemą. Šiuo metu vartotojai niekaip neapsaugoti nuo neigiamų įvairių įmonių veiksmų, taip pat tyčinių – tokių kaip bankrotas. Draudimo sistema padėtų iš rinkos išvalyti nepatikimas statybos įmones. Ji galėtų papildyti atestavimo sistemą – užsakovas iš darbų rangovo reikalautų, kad būtų pateikta draudimo garantija.
„Draudikai dabar tokio produkto išvis nenori drausti, nes iškyla daug bėdų. Jeigu jie turėtų tai daryti, kiek iš karto iškristų iš rinkos įvairių statybininkų, kurie negautų draudimo, nes draudikai drausti kai kurių bendrovių tiesiog nesiimtų. Reikėtų peržiūrėti patį statybų procesą, apie kurį gal siaurai šiek tiek kalba Valstybės kontrolė. Turime įvesti šiuolaikišką kokybės kontrolės, atestavimo, draudimo reikalų sistemą “, – sakė R.Dargis.
Draudimo sistema – paplitęs reiškinys užsienio šalyse. Lietuvoje tiesioginis statybos produktas nedraudžiamas. R.Dargis išskyrė dviejų rūšių draudimą, kuris galėtų būti taikomas Lietuvoje. Tai yra depozitinės sistemos kūrimas arba didesnis draudimo įmonių įtraukimas į statybų procesą.
Pataria draustis
Pagal pirmą variantą, kuris paplitęs Skandinavijos šalyse, reikalaujama statytojo palikti užstatą bankui arba suteikti užsakovui banko garantiją galimais statybų broko taisymo atvejais. Tokią sąlygą išduodamos leidimus statyti ten iškelia savivaldybės.
Kitas variantas, naudojamas Ispanijoje, – išplėtota draudimo sistema. Statytojas negali atiduoti namo, jeigu jis neapdraustas. Jeigu kas nors atsitinka, atsakomybę prisiima draudikas, pavyzdžiui, remontuoja namus.
Vis dėlto siūloma aklai nepulti taikyti draudimo praktikos Lietuvoje.
„Tokia sistema galėtų būti, bet nereikia pamiršti, kad nemokamų pietų nebūna. Draudimas taip pat visai nemažai kainuoja. Ar rangovas drausis, ar vykdytojas, vis tiek galiausiai būsimi statinio gyventojai tam tikrą sumą pinigų turės mokėti“, – teigė A.Šeštakauskas. Šiuo metu Civilinis kodeksas numato galimybę užsakovui iš rangovo reikalauti, kad būtų apdrausta statybos rizika ir taikomas garantinis periodas, kuris trunka nuo dvejų iki penkerių metų.
Remiasi kaina
Kaip vieną didžiausių nekokybiškų statybų priežasčių V.Petrauskas nurodė viešojo pirkimo konkursų rengimo tvarką. Jo teigimu, 99 proc. tokių konkursų rengiami remiantis kainos pagrindu.
„Na, negali trys nesuderinami dalykai būti statyboje. Negali būti gerai, greitai ir pigiai. Turime rinktis arba gerai ir greitai, arba pigiai ir greitai, bet tada nebus gerai“, – sakė V.Petrauskas. Jis pridūrė, kad jeigu statybininkai bent svarsto galimybę naudoti kokybiškesnes medžiagas, konfliktas su užsakovais užprogramuotas. Todėl tiek statant gyvenamuosius namus, tiek dalyvaujant viešojo pirkimo konkursuose siūlydamas kokybiškesnius produktus nieko nepeši.
Kitas svarbus dalykas, nulemiantis ir statybų kokybę, ir statybų verslo skaidrumą, – vidutinio atlyginimo dydis. Manoma, kad šio rodiklio įtraukimas į viešojo pirkimo reikalavimus galėtų į teigiamą pusę nulemti statybos darbų kokybę.
Skaidrumo požymiai
V.Petrausko įsitikinimu, tai, kad vienoje įmonėje atlyginimo vidurkis yra 1800 litų, o kitoje visi nuo valytojos iki direktoriaus vidutiniškai gauna 850 litų, atskiria skaidriai dirbančias bendroves nuo tų, kurios veiklą vykdo neskaidriai.
„Statybų bendrovėje vidutinis atlyginimas turėtų būti aukštesnis už šalies vidurkį. Tai reiškia, kad joje dirba kvalifikuoti darbininkai, jiems mokamas normalus atlyginimas. Svarbiausias dalykas yra tai, kad kitu atveju mokesčiai greičiausiai slepiami“, – teigė V.Petrauskas.
Jo nuomone, atsižvelgimas į vidutinį atlyginimą padėtų surinkti daugiau mokesčių valstybei ir padidintų statybų rinkos skaidrumą. Konkursų kainos irgi išaugtų, nes ateitų skaidriai dirbančios įmonės. Bet tai turėtų tiesioginę įtaką darbų kokybei.
Šiuo metu Aplinkos ministerija jau ruošia naują statybos įmonių atestavimo sistemos projektą.
Komentaras
Milda Deimantė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja.
Per 2011 m. tris ketvirčius buvo gautas 401 vartotojo skundas statybos srityje. Daugiausia buvo gauta skundų dėl netinkamos kokybės langų, durų ir jų sumontavimo. Pabrėžtina, kad skundai dėl langų bei durų, palyginti su kitais skundais statybos srityje, dažniau išsprendžiami taikiai, nes defektai nedideli, o dažniausiai montuoja nedidelės bendrovės ar asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ir patentus. 2011 m. trečią ketvirtį ypač daug skundų buvo pateikta dėl bendrovės „GTG Vitrum“. Šiai įmonei pradėta procedūra dėl galbūt nesąžiningos komercinės veiklos.
Pastebėtina, kad tarp pardavėjų ir vartotojų kyla ginčų ir dėl sudaromų sutarčių ir jose numatytų sąlygų. Vartotojai suklaidinami dėl langų, durų sumontavimo paslaugos ir apdailos – kaip atskirų paslaugų perkant prekę. Vartotojai skundžiasi buvę apgauti, nes prieš sudarydami sutartį bendrovių atstovai nurodo, kad į pateiktą kainą yra įskaičiuojami ir montavimo, ir apdailos darbai, tačiau sutartyje nurodoma atskira kaina už šias paslaugas. Vartotojai dažnai teigia, kad sutartį bendrovės atstovai pateikia tik atlikę statybos ar rangos darbus, todėl tinkamai susipažinti su joje numatytomis sąlygomis vartotojai neturi galimybės. Priėmimo–perdavimo aktai vartotojams pateikiami tik atvykus vykdyti statybos ar rangos darbų – vartotojui nepaliekama galimybė patikrinti atliktų paslaugų kokybę.
Dalies šios srities vartotojų teisių nepavyko apginti, nes jų teises pažeidusios bendrovės yra sustabdžiusios veiklą, bankrutavusios ar tiesiog vengia atsakinėti į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) paklausimus, individualiąją veiklą vykdantys asmenys slapstosi, o VVTAT teisės aktai nenumato pakankamų įgaliojimų ir priemonių šioms problemoms spręsti.
Nemažai vartotojų nurodo, kad nėra sudarę su bendrove ar individualiąja veikla užsiimančiu asmeniu sutarčių, taip pat neturi įmokas patvirtinančių kvitų, kartais ir net paties juridinio asmens kontaktų, taip pat nežino net pavadinimo. Taip pat pastebėta, kad vartotojai, skambinantys telefonu ir besiskundžiantys dėl statybos darbų kokybės, dažnai ieško mažiausią kainą siūlančių bendrovių, užsako telefonu pagal rastus itin mažai informacijos teikiančius skelbimus ar į pašto dėžutes gautas reklamines skrajutes.
VVTAT, prieš pasirašant sutartis, patartų įdėmiai perskaityti sutarties sąlygas, nes mūsų nagrinėjamais atvejais vartotojai dažnai pasirašo sutartis jų neskaitydami, neatsižvelgdami į nurodytus terminus bei gamintojo ar pardavėjo atsakomybę ir įsipareigojimus garantiniu laikotarpiu.