Statybų ekspertai: pastatų modernizavimas – daugialypė nauda
Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) kartu su Lietuvos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo pirmininko Tautvydo Tubio inicijuotoje diskusijoje jis lietuviams į pastatų modernizavimą siūlė žvelgti keliais aspektais: darbo vietų kūrimo, aplinkosaugos ir, savaime suprantama, finansinės naudos.
Aplinkosauga – socialinės atsakomybės dalis
Pasak T. Johanssono, Skandinavijoje, o ypač Suomijoje, žmonės labai gerai supranta, kad pastatų renovacija ir iš principo visa statybų industrija kuria naujas darbo vietas, kelia šalies BVP ir gyventojų pragyvenimo lygį. Jis atkreipė dėmesį, kad nuo 1996 iki 2009 metų statybų sektorius bei jame dirbančių darbuotojų skaičius augo bene sparčiausiai, lyginant su kitomis rinkomis. Nors per ekonominį sunkmetį buvo jaučiamas šioks toks kritimas, šiuo metu Suomijoje vėl matomos augimo tendencijos.
Svečias iš Suomijos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jų valstybėje daug dėmesio skiriama kovai su klimato kaita ir ypač anglies dvideginio išmetimu į aplinką. „Kad ir kaip būtų keista, pastatų šiltinimas ir jų sandarinimas – viena iš efektyviausių šios kovos priemonių. Reikia atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. anglies dvideginio į aplinką patenka dėl kiaurų pastatų šildymo kaltės. Tad pastatų sandarinimas ir izoliacija tampa ypač reikšmingu kovos su klimato kaita veiksniu. Įdomu tai, kad pastatams šiltinti sunaudoję 1 kg polistireninio putplasčio kaip izoliacinės medžiagos sutaupysite apie 200 kg naftos, išleidžiamos pastatams šildyti“, – pabrėžė T. Johanssonas.
Tokiai pozicijai pritarė ir PPA prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius. Jo nuomone, norint pagerinti gyvenimo kokybę, gyventi sveikoje ir darnioje aplinkoje, o kartu siekiant mažiau niokoti aplinką, pastatų modernizavimas turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu.
„Nėra jokių abejonių, kad klimatas, aplinka ir net būstas, kuriame gyvename, daro didelę įtaką žmogaus organizmui ir kasdienei mūsų savijautai. Štai, pavyzdžiui, viena mokytoja kategoriškai tvirtino, jog vaikai iš tvarkingų ir modernizuotų, vadinasi, iš šiltų namų ne tik geriau jaučiasi, mažiau serga, bet ir geriau mokosi. Manau, kad jos žodžiuose yra tiesos, nes modernizuotuose pastatuose oras švaresnis, patalpose yra mažiau anglies dvideginio, vadinasi, ir mąstoma produktyviau. Suprantama, kad modernizuotuose pastatuose oras sausesnis, todėl juose nesiveisia pelėsinių grybų, kurie taip pat gali būti labai sunkių ligų priežastimi“, – sakė mokslininkas.
T. Johanssonas atkreipė dėmesį, kad statant ir šiltinant pastatus reikia rinktis medžiagas, kurios mažiau kenkia aplinkai. „Kalbant apie nekenksmingumą aplinkai, galima išskirti polistireninį putplastį, kuris gamtai kenkia mažiau nei pagrindiniai jo konkurentai. Visų pirma, jis pats gana ekologiškas, nes sudarytas iš 98 proc. oro, antra, šios šiltinimo medžiagos gamybos procese sunaudojama kur kas mažiau naftos, šiltnamio efektą išskiriančių dujų ir kitų žalingų rūgščių nei gaminant kai kurias kitas šiltinimo medžiagas“, – pabrėžė svečias iš Skandinavijos.
Pristatytos naujos taisyklės
Tiek Suomijoje, tiek visoje Skandinavijoje polistireniniu putplasčiu dažniausiai šiltinamos grindys, tačiau, kaip pažymi T. Johanssonas, matoma aiški tendencija vis dažniau šia medžiaga šiltinti stogus ir sienas. „Kalbant apie stogo šiltinimą, dera pabrėžti, kad polistireninis putplastis yra naudinga medžiaga keliais aspektais. Pirma, tai lengva, plona ir stipri medžiaga, išlaikanti savo savybes visą statinio eksploatacijos laiką. Jos masė stoge yra labai maža, dėl to mažai apkraunamos stogą laikančios konstrukcijos. Na ir, suprantama, polistireninis putplastis yra atsparus drėgmei, o tai ypač svarbu šiltinant stogą“, – teigė pranešėjas. Pasak jo, Suomijoje atlikti bandymai parodė, kad jeigu grindis apšiltinsite papildomu 100 mm polistireniniu putplasčiu, tai atsipirks ir finansinę naudą vartotojas pajus per artimiausius 4–6 metus.
Tačiau, norint užtikrinti efektyvumą ir maksimalią investicijų grąžą, visus statybos darbus reikia atlikti kokybiškai, vadovautis statybinių medžiagų gamintojų nurodymais ir patarimais. Visai neseniai PPA išleido naujas gaminio naudojimosi ir pastatų šiltinimo taisykles, kuriose nuodugniai ir konkrečiai pateikti sprendiniai, kaip teisingai šiltinti pastatus polistireniniu putplasčiu.
„Praktika rodo, kad atsiranda įvairių savamokslių žmonių, kurie lengvabūdiškai eksperimentuoja ir nesilaiko pateikiamų rekomendacijų. Suprantama, tokiais atvejais rezultatai dažniausiai būna prasti, diskredituojamas visas pastatų modernizavimo procesas. Mūsų asociacija nuolat siekia sumažinti nekokybiškų darbų kiekį ir pagelbėti visiems specialistams, dirbantiems su polistireniniu putplasčiu, dėl to atnaujintose taisyklėse pateikėme daug naudingos informacijos, įvairių pavyzdžių ir išsamių komentarų“, – kalbėjo PPA prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.
Būtina pabrėžti, kad rengėjai, atnaujindami taisykles, konsultavosi ir tarėsi su projektuotojais bei gaisrinės saugos ekspertais.
Gaisrinė sauga aktuali, tačiau vengiama kraštutinumų
Statant ir renovuojant pastatus, gaisrinės saugos tema visada yra labai jautri ir aktuali. Suprantama, dėl to netrūksta įvairių diskusijų bei spekuliacijų, o kartu ir raginimų reikalavimus griežtinti. Daugelis ekspertų sutinka, kad Lietuvoje galiojantis gaisrinės saugos norminis reglamentavimas yra gana geras. Vienas tokių ekspertų – Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos (LGSA) prezidentas dr. Kęstutis Lukošius, susirinkusiems pristatęs gaisrinės saugos reikalavimus keliamus pastatams.
Paklaustas, ar verta griežtinti reikalavimus, ekspertas atsakė, kad jų griežtinimas turi būti labai pasvertas ir apmąstytas, nes vien griežtindami vargu ar turėsime gerą rezultatą. „Reikia suprasti, kad po gaisro visada yra nuostolių, tad reikalavimų griežtinimas turi būti atsakingai pamatuotas, nes nedegių medžiagų yra labai nedaug – tai smėlis, betonas ir pan.
Tad jeigu griebsimės kraštutinumų ir sakysime, kad namuose bei statybose turi būti tik nedegios medžiagos, galime prieiti iki absurdo, kai namuose turėsime plieninius stalus, stiklo užuolaidas, metalinius baldus ir t. t.“, – savo nuomonę išdėstė dr. K. Lukošius. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema – ne gaisrinės saugos reikalavimų griežtumas, o jų įgyvendinimas.
LGSA vadovas, paklaustas apie pastatų šiltinimo medžiagų degumą, teigia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog medžiagos nebūna paliktos atviros, jos yra izoliuojamos. „Jeigu tektų vertinti kiekvieną medžiagą atskirai, manau, būtų labai sunku pastatyti pastatą. Nes tiek plėvelės, tiek visi tvirtinimo elementai turėtų būti nedegūs. O visiškai nedegių medžiagų yra nedaug, tačiau nė viena jų gerai šilumos neizoliuoja“, – teigė dr. K. Lukošius.
PPA prezidentas dr. Č. Ignatavičius pritarė gaisrinės saugos eksperto nuomonei. Jis atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie gaisrus ir degusius pastatus, galima rasti apsčiai pavyzdžių, kai puikiai degė pastatai, kurių statybai naudotos vadinamosios nedegios termoizoliacinės medžiagos.
„Noriu pabrėžti, kad net jei įvardijame, jog medžiaga yra nedegi ar sunkiai degi, tai nereiškia, kad pastatas nedegs ir yra apsaugotos nuo gaisro žalos. Kalbant apie reikalavimų griežtinimą galima pateikti pavyzdį, kad Danijoje, kurioje gaisrinės saugos reikalavimai pastatų šiltinimo sistemoms yra vieni griežčiausių, žala žmonių turtui ir patiems žmonėms didėja. O tokioje šalyje, kaip Austrija, kurioje polistireninis putplastis plačiai naudojamas, žala mažėja“, – sakė mokslininkas.
Jis papasakojo, kad bandymų Austrijoje metu buvo nustatyta, jog polistireniniu putplasčiu šiltinti fasadai apdegė tik tose vietose, kur jas palietė ugnies liežuviai, tačiau neišplito toliau. Jo nuomone, labai svarbu suprasti, kad pastatai be jokios termoizoliacinės medžiagos padaro kur kas daugiau žalos žmonėms ir jų turtui.
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.
Sekite mus