Skandinaviškas namas — paprastas ir praktiškas

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Paprastumas, natūralios medžiagos, didelis dėmesys kokybei  - tai pagrindiniai skandinaviško namo kriterijai.

Privatūs namai statomi iš medžio
Pasak Tado Misiaus, karkasinius namus Norvegijoje statančios įmonės vadovo, pagrindinis skandinaviško namo bruožas, tas, kad jis pastatytas iš medienos. „Norvegijoje tik daugiabučiai ir pramoninės paskirties pastatai yra statomi iš gelžbetoninių konstrukcijų, visi privatūs namai yra mediniai-karkasiniai“, – sako pašnekovas. Anot pašnekovo, didelio skirtumo tarp tradicinio ir modernaus skandinaviško namo nėra. “Modernesni namai statomi su didesniais langais, truputį skiriasi apdaila, senesni – mažesniais langais, tačiau dažniausiai laikomasi tradicijų, todėl labai sunku pasakyti, koks yra modernus skandinaviškas namas“, – sako pašnekovas

Pasak T.Misiaus, Norvegijoje statomi poilsiniai namai slidinėjimo kurortuose atitinka gyvenamojo namo standartus, užstatymo plotas – nuo 128 iki 170 ar 200 kvadratinių metrų, tai penkių miegamųjų namas su dviem sanitariniais mazgais, sauna.

Vienas pagrindinių poilsinių namelių bruožas Norvegijoje – apželdinti stogai. Anot T.Misiaus, tokio vaizdo nepamatysi mieste, tačiau kalnų poilsiniame namelyje želdintas stogas – dažnas reiškinys, tai daroma, kad namas kaip galima labiau susilietų su gamta ir dėl didesnės šiluminės varžos. Tokie stogai nereikalauja priežiūros, ant jų nereikia lipti, pjauti žolės, o dideliai augti neleidžia stiprūs kalnų vėjai. „Norvegai daug dėmesio skiria namų apšiltinimui, ypač naujų, pabrangus elektrai ir kitiems gamtiniams resursams, stengiamasi statomus namus kaip galima labiau priartinti prie pasyvaus namo standartų, kad jie naudotų kuo mažiau energijos“, – pasakoja pašnekovas. Anot jo, namo sienų apšiltinimui naudojama dvidešimt penkių – trisdešimties centimetrų apšiltinamosios medžiagos, dažniausiai mineralinės vatos.

Sklypai, kuriuose norvegai stato savo poilsinius karkasinius namus yra 6 – 8 arų, gyvenamojo namo sklypai būna kiek didesni – 10-15 arų. „Tvorų pas norvegus, bent jau toje vietoje, kur poilsinius namus statome mes, nepamatysi, realiai net nežinai, kur baigiasi tavo sklypas ir prasideda kaimyno“, – sako pašnekovas.

Anot T. Misiaus, Norvegijoje pastatyti 128 kvadratinių metrų namą kainuoja apie pusantro milijono Norvegijos kronų, tai yra apie šešis šimtus keturiasdešimt penkis tūkstančius litų.

Jaukumą sukuria detalės
„Svarbiausia skandinaviškuose namuose – interjero paprastumas“, – sako T. Misius. Anot jo, grindys namuose klojamos mediniu parketu, dažniausiai iš ąžuolo, o sienos dažomos balta spalva: taip žymiai pigiau ir darbo sparta visiškai kita. Interjeras kuriamas paveikslais, žvakidėmis, gėlėmis. Vonios kambariuose, anot T.Misiaus, sumontuota paprasta, bet kokybiška santechnika, vyrauja šviesos spalvos. “Paprasčiausias viešbučio kambarys yra jaukus, o as jaukumas gali būti sukurtas įvairiomis smulkmenomis, sudėtomis ant palangės“, – apie skandinaviškus grožio idealus pasakoja T. Misius.

Anot pašnekovo, kalnų poilsiniuose nameliuose vidaus apdaila šiek tiek skiriasi, lubos ir sienos iškalamos mediena, būna, kad dažomos skirtingai atspalviais. „Iš išorės namai dažomi tamsiai ruda, juoda ar pilka spalva, – mūsų akims gal tai neįprastą, bet tai jų tradicijos dalis ir jie jos laikosi“, – sako pašnekovas. Dažai, kuriais yra dažomi namai, yra natūralūs, sukurti aliejaus ir dervų pagrindų.

Lietuviams svarbiausia kaina
Anot T. Misiaus, lietuviai dar labai vangiai statosi karkasinius namus, tačiau Lietuvoje ir Norvegijoje pastatytų namų pagrindinis skirtumas yra tas, kad skandinavai visą namo apdailą daro iš medienos. „Namų fasadus skandinavai dažniausiai apkala medinėmis dažytomis dailylentėmis, o stogą dengia molinėmis čerpėmis. Lietuviai savo karkasinį namą dažnai apkala plastikinėmis dailylentėmis ar apmūrija plytomis, o stogą dengia skarda ar bituminėmis čerpėmis. Norvegai daug dėmesio skiria natūralumui, praktiškumui ir kokybei, o lietuviai – grožiui ir kainai„ , – sako T. Misius.

Anot jo, Lietuvoje, jei kas ryžtasi statyti karkasinį namą, tai nori, kad tokius darbus išmananti įmonė pastatytų tik „dėžutę“, atliktų atsakingąjį darbą, o visą kitą lietuvis stengiasi padaryti savo, draugų, pažįstamų jėgomis, kad būtų pigiau ir kad išvengtų pridėtinių įmonės kaštų. “Pigumas ne visada reiškia kokybę, dažnai už pigesnę kainą pasamdyti meistrai prasčiau dirba, neįmanoma nupirkti gerų statybinių medžiagų“, – sako pašnekovas apie lietuviškus namų statybos papročius. Anot pašnekovo, lietuvaičiai dar neįvertino privalumo, kai visas projektas vykdomas vienos įmonės.

Norvegai krizės nejaučia
T. Misiaus manymu, norvegams krizė sąvoka buvo labiau psichologinis dalykas, nepasikeitė jų pajamos, nesuprastėjo gyvenimas. „Nuolat žiniasklaidoje kartojamas žodis “krizė“ pristabdė dalį žmonių, kurie buvo pasiryžę statyti ar pirkti nuosavą būstą“, – sako T. Misius. Anot pašnekovo, kad ir koks turtingas būtų norvegas, jis dažniausiai stato namus, imdamas paskolą, tačiau paskolų ėmimas Norvegijoje yra šiek tiek sulėtėjęs, žmonės pagalvoja – gal geriau truputėlį palaukti, neužsikrauti sau didelės finansinės naštos.

Anot pašnekovo, Norvegijos slidinėjimo kurortuose yra pastatoma apie du tūkstančius naujų poilsinių namų per metus.