Šilumos punktų nuosavybė santykių nesušildys
Energetikos ministerijos aprašo dėl šilumos punktų perdavimo tvarkos rengimas sustabdomas – nutarta pasikliauti šilumos tiekėjų ir gyventojų gebėjimu susitarti.
Ministerijos iš esmės jau parengtame Šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiesiems asmenims, išpirkimo ir (ar) perleidimo tvarkos apraše, kurį turėjo tvirtinti Vyriausybė, nurodomi būdai, kaip neva šilumos tiekimo įmonėms priklausančius gyvenamuose namuose esančius šilumos punktus privalėtų i š pirkti
tų namų gyventojai. Tačiau tam paprieštaravo dalis gyvenamųjų namų savininkų atstovų.
Pripažino nuosavybės teises
Energetikos ministerijos viceministras Kęstutis Žilėnas LŽ pripažino, jog daugiau nei pusė Lietuvos daugiabučiuose esančių šilumos punktų nuo seno iš tiesų priklausė bendrijoms. Kita vertus, anot jo, yra bendri teisingumo ir protingumo principai, kurie sako, kad pakeitus nuosavybę santykiai nepasikeičia.
„Jei turite dokumentus, kad išleidote pinigus
įrangai nusipirkti, jeigu ji yra registruota Registrų centre, tai ji jums ir turėtų priklausyti. Bet kai buvo pakeltas šis, mūsų požiūriu, politinis triukšmas, nusprendėme sustabdyti aprašo rengimą“, – sakė viceministras.
Pasak jo, dar rudenį gyvenamųjų namų bendrijos veržte veržėsi su reikalavimais, kad šilumos punktai būtų perduoti jų nuosavybėn.
„Kai įstatymas buvo priimtas, gyventojai nusprendė, kad punktai jiems jau ir priklauso, – sako viceministras. – Norėjome, kad perdavimas būtų civilizuotas, tačiau to, matyt, nelabai reikia.“
Siūlė pirkti arba nuomotis
Energetikos ministerijos parengtame tvarkos apraše gyvenamųjų namų savininkams siūlyta „bendrąja daline nuosavybės teise nepriklausančius šilumos punktus ir (ar) jų įrenginius, skirtus šilumos energijai transformuoti pristatymui ir karštam vandeniui ruošti“, perimti vienu iš būdų: pasirašius pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis; lizingo sutarties pagrindu; nuomos arba panaudos sutarties pagrindu įgyjant valdymo teisę arba kitais įstatymų nustatytais būdais.
Tą būdą turėtų pasirinkti patys būsto savininkai daugiabučio gyventojų arba bendrijos narių susirinkime.
Perėmimo tvarką rengusios Energetikos ministerijos požiūriu, neturėtų būti išperkami tik šilumos punktai, įrengti gyventojų lėšomis, ir tie, kurie įrengti po 2011 metų lapkričio 1 dienos įrengtuose daugiabučiuose.
Šilumos punktų, kuriuos turėtų išpirkti gyventojai, likutinę vertę turėjo nustatyti Valstybinė energetikos inspekcija.
Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius vasario pabaigoje radijo laidoje išreiškė nuomonę, kad išpirkti šilumos punktus Vilniaus daugiabučių gyventojams būtų geriausia išeitis, o kiekvienam butui tai kainuotų vidutiniškai po 700 litų, kurie būtų sumokami dalimis, kas mėnesį atsiskaitant už komunalines paslaugas.
Nemokėtų nė lito
Ankstesnio pasiūlymo, kad šilumos punktai gyvenamųjų namų bendrijų nuosavybėn būtų perduoti už simbolinį litą, apraše neliko, tačiau kai kurie gyventojai nesutiktų mokėti nė tiek.
Vilniaus Žvėryno bendruomenė kovo 1 dieną raštu kreipėsi į Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių, taip pat į Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę ir energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, protestuodama prieš, jos požiūriu, vartotojų teisės pažeidimą.
„Šilumos punktai buvo keičiami 2006-2007 metais įsisavinant ES paramos lėšas. Tada ir atsirado norma, kad jie yra šilumos tiekėjų nuosavybė. Tada šilumininkai įrodinėjo, kad tai gyventojams nieko nekainuos, o dabar, kai neišdegė planas iš šilumos punktų uždirbti dvigubai ar trigubai per šilumos tarifą, sumanė pasipelnyti tiesiogiai“, – LŽ piktinosi pareiškimą valstybės vadovams pateikusios Vilniaus Žvėryno bendruomenės pirmininkas teisininkas Paulius Markevičius.
Jo nuomone, jei kas ir turėtų išsipirkti šilumos punktus, tai tik „su visa muzika“.
„Turėtų būti suskaičiuota, kiek gyventojai išleido šilumos punktų priežiūrai (jeigu tai šilumininkų turtas, tai jie savomis, o ne gyventojų lėšomis turėjo juos ir prižiūrėti), kiek šilumos tiekėjai surinko pelno, kuriam kasmet buvo skiriama po 5 proc. nuo punkto vertės, kiek gyventojai sumokėjo už elektrą, kurią punktas vartojo, kiek buvo įrašyta į šilumos tarifą kaip investicijų dalis, – dėsto P.Markevičius ir priduria: – Šilumos punktai yra įrengti gyventojams priklausančiose bendrojo naudojimo patalpose, už kurių nuomą, šildymą šilumininkai nieko nemokėjo ir nemoka. Taigi, dar nežinia kas kam turėtų sumokėti. O gal Lietuvoje taisyklė, kad nemokamų pietų nebūna, galioja ne visiems?“
Turės tartis
K.Žilėno nuomone, Gyvenamųjų namų bendrijų įstatyme yra nurodyta, kad šilumos punktai gali priklausyti ir tretiesiems asmenims. Tokia galimybė, anot jo, yra kaip išimtis numatyta ir CK.
Pasak viceministro, išeitis liko paprasta: gyventojai, būdami savininkai, galės šilumos punktus perimti, bet su šilumininkais vis tiek turės tartis.
„Kilus gedimams šilumos punkte, pavyzdžiui, sugedus šilumokaičiui, šilumos tiekėjas turės jį sutvarkyti ir žiūrėti, kaip iš gyventojų atsiimti pinigus už šiuos darbus. Kai šilumos tiekėjas atneš gyventojams, pavyzdžiui, 2 tūkst. litų sąskaitą, patys gyventojai turės nuspręsti, kokiu būdu ją apmokėti: ar per pusmetį mokėti po keliasdešimt litų, ar iš karto. Ir vėl gyvens iki kito gedimo. Už šilumos eksploatavimą, priežiūrą, kaip ir iki šiol, mokės pagal savivaldybės įkainius. Taigi, nepaisant to, kam priklausys šilumos punktai, iš esmės nelabai kas ir pasikeis“, – konstatuoja viceministras K.Žilėnas.
Gyventojai bus šilumos punktų savininkai, bet su šilumininkais vis tiek turės dėl visko tartis.